Kaip apsaugoti komercinę paslaptį? Teisininkų patarimai
Pixels Hunter, Shutterstock nuotr.
Technologijų, inovacijų ir konkurencijos laikais komercinės paslaptys verslui dažnai yra ne mažiau svarbios nei prekės ženklas ar patentas. Informacija apie klientų sąrašus, gamybos procesus, tiekimo grandines ar strateginius planus gali lemti verslo sėkmę arba žlugimą. Vis dėlto daugelis įmonių iki šiol neskiria pakankamo dėmesio šios informacijos teisinei apsaugai.
Kas laikoma komercine paslaptimi ir kaip ją atpažinti?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas komercinę paslaptį apibrėžia kaip informaciją, turinčią komercinę vertę, kuri nėra viešai žinoma ir kurią įmonė imasi pagrįstų pastangų apsaugoti. Tai gali būti tiek techniniai duomenys, tiek strateginiai dokumentai, tiek vidiniai procesai.
Šiame kontekste dažnai painiojamos įvairios intelektinės nuosavybės formos, todėl svarbu žinoti, kuo skiriasi, pavyzdžiui, komercinė paslaptis ir autorių teisės, kurios saugo kūrybinius darbus, o ne verslo informaciją. Tinkamas šių sričių išmanymas leidžia pasirinkti efektyviausias apsaugos priemones konkrečiai situacijai.
Vienas svarbiausiausių komercinės paslapties kriterijų – informacijos slaptumas, t. y., kad informacija nebūtų lengvai prieinama kitiems ūkio subjektams. Taip pat įmonė turi įrodyti, kad ji ėmėsi veiksmų tokiai informacijai saugoti: nuo prieigos kontrolės iki konfidencialumo susitarimų. Jeigu apsaugos priemonės neįdiegtos, net ir vertinga informacija nelaikoma komercine paslaptimi teisiniu požiūriu. Galiausiai, informacija turi turėti tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta.
Kokios teisinės priemonės padeda apsaugoti komercines paslaptis?
Norint efektyviai apsaugoti konfidencialią informaciją, svarbu įdiegti kompleksines teisines priemones:
- Konfidencialumo susitarimai (NDA) – jie turėtų būti pasirašomi su darbuotojais, partneriais, tiekėjais ir kitais asmenimis, kurie gauna prieigą prie jautrios informacijos.
- Vidaus taisyklės – būtina aiškiai apibrėžti, kas įmonėje laikoma konfidencialia informacija ir kaip su ja elgtis.
- Prieigos ribojimas – tiek techninės, tiek organizacinės priemonės, leidžiančios informaciją pasiekti tik tiems, kuriems tai būtina pagal pareigas.
- Teisinių veiksmų planas – kilus pažeidimui, įmonė turi būti pasiruošusi greitai reaguoti – kreiptis į teismą dėl pažeidimo sustabdymo, žalos atlyginimo ar prevencinių priemonių taikymo.
Teismų praktika Lietuvoje rodo, kad komercinių paslapčių apsauga yra realiai įgyvendinama, jei įmonė gali įrodyti, jog buvo imtasi visų pagrįstų saugumo priemonių.
Komercinių paslapčių apsauga nėra vienkartinis dokumentas ar formalus susitarimas. Tai – nuolatinis procesas, reikalaujantis organizacinės kultūros, prevencijos ir strateginio požiūrio. Ar jūsų verslas žino, kas laikoma vertingiausia informacija? Ar kiekvienas darbuotojas supranta atsakomybę už jos apsaugą? Kartais tik reali grėsmė ar informacijos nutekėjimas priverčia imtis veiksmų – bet tada jau gali būti per vėlu.
