Skip to content

Vasarą gali dirbti ir nepilnamečiai, bet tam daugiau pinigų neskiriama

 Vasarą gali dirbti ir nepilnamečiai, bet tam daugiau pinigų neskiriama

Įdarbintų jaunuolių skaičius kasmet yra vis augantis. Jei pirmaisiais programos veikimo metais programoje dalyvavo 6 jaunuoliai (rezerve buvo likę 5), tai pernai jau buvo įdarbinta 12 jaunuolių, o rezerve laukiančiųjų buvo dar daugiau – 13./BNS Egidijaus Jankausko nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba jau ketvirtus metus iš eilės patvirtino 10 tūkst. eurų finansavimą jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programai. Programos tikslas – leisti vasaros metu padirbėti 14–21 metų amžiaus jaunuoliams, o darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jaunuolį mokėti po 520 eurų siekiančią kompensaciją, taip esą paskatinant darbdavius įdarbinti jaunuolius. Ir nors kasmet atsiranda vis daugiau norinčių dirbti jaunuolių, kompensacijoms savivaldybė pinigų daugiau neskiria, tad ir darbdaviai yra atsargūs bei nepuolantys įdarbinti jaunų žmonių, o ypač – nepilnamečių.

Kasmet įdarbina apie dešimtį

Skaičiuojama, kad jaunimo vasaros užimtumo programa teoriškai galėtų pasinaudoti apie 3 tūkstančius jaunuolių. Būtent tiek 14–21 amžiaus jaunų žmonių registruota Kėdainiuose.

Be abejonės, šis skaičius tik teorinis, mat didelė dalis tokio amžiaus jaunuolių vasarą dirbti visai nenori arba mieliau renkasi vienadienius darbus, kai kurie užsiima hobiais, o didžioji dalis veikiausiai tiesiog ilsisi ir atostogauja.

Tačiau tie, kurie nori įsidarbinti ir ne tik užsidirbti pinigų, bet ir iš arti susipažinti su darbo rinka, tokią galimybę, bent jau teorinę, turi.

Įdarbintų jaunuolių skaičius kasmet yra vis augantis. Jei pirmaisiais programos veikimo metais joje dalyvavo 6 jaunuoliai (rezerve buvo likę 5), tai pernai jau buvo įdarbinta 12 jaunuolių, o rezerve laukiančiųjų buvo dar daugiau – 13.

Paulius Aukštikalnis./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Darbdavių, norinčių ir galinčių įdarbinti jaunuolius, skaičius kito nežymiai, nuo keturių 2022 metais, septynių 2023 metais iki penkių darbdavių pernai. Daugiausia jaunuoliams darbą siūlo krašto maitinimo įstaigos, ūkininkai, prekybos veikla užsiimančios įmonės.

Šiemet jose tikimasi įdarbinti nuo septynių iki dešimties jaunų žmonių.

Norint geresnių rezultatų, reikėtų labai didelių pinigų

Rajono taryboje svarstant šį klausimą politikai atkreipė dėmesį, kad programa iš tiesų atliepia labai mažą procentą poreikio. Net jei didelė dalis iš tų trijų tūkstančių jaunuolių vasarą dirbti nenori, galimybė įdarbinti iki 10 žmonių vis dar yra labai nedidelė.

Skaičiuojama, kad jaunimo vasaros užimtumo programa teoriškai galėtų pasinaudoti apie 3 tūkstančius jaunuolių. Būtent tiek 14–21 amžiaus jaunų žmonių registruota Kėdainiuose.

Aut. past.

„Programą tikrai reikėtų populiarinti. Jaunuolių iš viso yra apie 3 tūkst. Kiek finansų reikėtų, jei viena įmonė gauna 520 eurų kompensaciją per mėnesį už vieną jaunuolį? Labai dideli skaičiai, bet kažką galvoti reikėtų“, – kalbėjo demokratų lyderis Paulius Aukštikalnis.

„Diskutuokime, tačiau įvertinkime kontekstą. Programa startavo labai sunkiai, didelių  jaunimo koordinatorės pastangų dėka. Pirmas dalykas, ką šiemet turime visi pasakyti, tai prisidėti prie viešinimo ir pakalbinti verslininkus priimti jaunimą darbui vasarą.

Jei surasime geresnį kelią, nei sukurtas valstybės mastu, eksportuosime jį į visą Lietuvą“, – sakė ir Jaunimo reikalų tarybos narė Lina Šlamienė.

Kaip sakė pati jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė, kaip ir praeitais metais, taip ir šiais metais, planuojama į programos viešinimo procesą įtraukti VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centrą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialą, Užimtumo tarnybos Kėdainių skyrių, tam, kad informacija apie šią programą pasiektų kuo daugiau darbdavių.

Vis dėlto ji pati, nors ir sako matanti, kad platesnio masto programa tikrai turėtų pasisekimą, teigė suprantanti, kad pinigų sumos reikėtų itin didelės, jei atsirastų daugiau darbdavių, norinčių vasaros laikotarpiui įdarbinti daugiau jaunuolių.

Lina Šlamienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Šiuo metu, manau, platesnio masto programa pasisekimą turėtų. Tikrai reikėjo kelių metų, kad darbdaviai „pabandytų“ dalyvavimą programoje, pajustų jos naudą ir sėkmę.

Yra apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie galėtų pretenduoti į dalyvavimą šioje programoje, tad finansavimo reikėtų tikrai didelio“, – sakė J. Koriznaitė.

Daugiausia jaunuoliams darbą siūlo krašto maitinimo įstaigos, ūkininkai, prekybos veikla
užsiimančios įmonės.

Aut. past.

Darbdaviai atsargūs, o jaunuoliai kartais darbo pabūgsta

Kaip sako J. Koriznaitė, kelis metus ši jaunimo vasaros veiklos programa „veikė“ vangiau, nes darbdaviams buvo nedrąsu įdarbinti jaunuolius.

„Svarbu paminėti, jog dažnai darbdaviai išreiškia pageidavimą įdarbinti jaunuolius, kurie jau turi 18 metų, nes tokiu atveju yra paprastesnis įdarbinimas, aiškesnės atsakomybės ir t.t., tad dirbančių 14–17 metų jaunuolių vis dar yra mažai“, – neslepia jaunimo reikalų koordinatorė.

Tačiau, jos teigimu, jaunuoliai visada reiškė didesnį norą dirbti vasaros metu, nei atsirasdavo juos norinčių įdarbinti darbdavių.

Ir vis dėlto kartais ir patys jaunuoliai kiek pervertina savo galimybes ir norus. Kai kada, pasirašę sutartį dviem mėnesiams, jie supranta, kad visgi dirbti kiaurą vasarą nenori.

Justina Koriznaitė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Vieni jaunuoliai pasirenka dirbti du mėnesius, kiti – vieną. Pastebėta tendencija, jog tie jaunuoliai, kurie pasirenka dirbti du mėnesius, dažnai nutraukia darbo sutartį ir dalyvavimą programoje.

Jų motyvas – nori vasarą turėti poilsio, kas yra visiškai suprantama.

Todėl prieš pasirašant su darbdaviu, jaunuoliu ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija programos trišalę bendradarbiavimo sutartį, jaunuolių pasiteirauju, ar tikrai yra apsisprendę dirbti ne vieną, o du mėnesius“, – sako J. Koriznaitė.

Ji pridūrė, kad šiuo metu programa yra labiau žinoma tarp darbdavių, tad viliamasi, jog šiais metais susidomėjimas ir dalyvavimas programoje bus didesnis ir darbdaviai ryšis įdarbinti ir jaunesnius jaunuolius. Tik štai kur klausimas – ar užteks tam politikų skirtų pinigų, kurie jau ketverius metus nėra šiam reikalui didinami?

5 Komentarai

  • Ką tie benkartai gali dirbti? Tik telefonai galvoje kaip paršai nutukę nuo kebabų ir submarinų.dar močios papą čiulpia o tipo eis dirbt

  • Programa startavo gegužės 12 diena, o jau 13 diena koordinatorė atsiliepusi paaiškino, kad gal neverta kreiptis, nes yra labai daug norinčių ir gali nepapulti į laimingųjų skaičių. Tai kaip yra iš tikro? Ar programoje dalyvauja tikrai tie, kurie nori vasara dirbti, ar tie, kurie turi ,,blatą „?

  • Susidomėjusiai: Tai suprantama, kad per pusdienį vietų gali nelikt tik dėl „blato”.

    • Bet ar tie ,,blatiniai” tikrai nori dirbti?

  • Niekas nenori dirbt, tik snarglius valgyti ir gauti europiniu ant veipuku ir gaidziuku

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video