Lietuviai – vieni iš laimingiausių pasaulyje, o kėdainiečiai?
Paaiškėjo, kad pernai Lietuva užėmė 19-ąją vietą pasaulyje, tapdama vienintele Baltijos šalimi, patekusia į dvidešimtuką pasaulio laimingiausiųjų šalių./BNS Egidijaus Jankausko nuotr.
Pasaulinis laimės indeksas – tai kasmetinis tyrimas, vertinantis šalių gyventojų laimės lygį. Paaiškėjo, kad pernai Lietuva užėmė 19-ąją vietą pasaulyje, tapdama vienintele Baltijos šalimi, patekusia į dvidešimtuką laimingiausiųjų pasaulio šalių. Maža to, mūsų šalis pademonstravo didelį šuolį aukštyn, mat dar 2017 metais pagal laimės koeficientą pasaulyje buvome vos 52-oje vietoje. Be to, Lietuva buvo pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje tarp jaunimo iki 30 metų amžiaus.
Kaip sudaromas laimės indeksas?
Pasaulinis laimės indeksas sudaromas remiantis šešiais pagrindiniais veiksniais:
- BVP vienam gyventojui;
- socialinė parama;
- sveiko gyvenimo trukmė;
- laisvė priimti gyvenimo sprendimus;
- dosnumas;
- korupcijos suvokimas.
Šalies pozicija Pasaulio laimės indekse nustatoma atsižvelgiant į minėtus šešis veiksnius. Pavyzdžiui, didesnis BVP vienam gyventojui ir ilgesnė sveiko gyvenimo trukmė rodo aukštesnį gyvenimo lygį. Stipri socialinė parama ir laisvė priimti sprendimus prisideda prie didesnio pasitenkinimo gyvenimu. Mažesnis korupcijos suvokimas ir didesnis dosnumas taip pat teigiamai veikia laimės jausmą.
2024 metų ataskaitoje pirmąsias vietas užėmė Šiaurės Europos šalys – Suomija, Danija, Islandija, Švedija, taip pat Izraelis.
Šios šalys pasižymi aukštu socialinės paramos lygiu, pasitikėjimu institucijomis ir stipriomis bendruomenėmis.
Tuo tarpu žemiausias pozicijas užėmė Afganistanas, Siera Leonė, Libanas, Malavis, Zimbabvė.
Šiaurėje tamsa ir šaltis, bet laimės daugiausiai?
Saulė ir šiluma turi gana stiprų poveikį žmogaus nuotaikai ir bendrai savijautai. Saulės šviesa padidina serotonino kiekį smegenyse. Serotoninas – tai „geros savijautos“ hormonas. Saulės šviesa skatina jo gamybą, todėl jaučiamės laimingesni, ramesni ir energingesni.
Dienos šviesa reguliuoja mūsų cirkadinį ritmą – vidinį biologinį laikrodį, taip pat mažina depresijos simptomus.
Vis dėlto žiūrint į Pasaulio laimės indeksą darosi akivaizdu, kad gyventojų laimei nusakyti tamsa, saulės stygius ir šaltis nėra kertiniai momentai, mat indekso pabaigoje esančios šalys gali pasigirti itin saulėtais ir šiltais orais, o indekso viršuje yra šalys, kuriose realiai pusę metų yra tamsu ir šalta.
Suomija, kuri ne vienerius metus išlieka kaip laimingiausia pasaulio šalis, pasižymi stipria socialine apsauga, aukšta gyvenimo kokybe, pasitikėjimu valdžia, nedidele pajamų nelygybe ir natūralios gamtos prieinamumu, kas didina gyventojų pasitenkinimą. Be to, suomiai dažnai pabrėžia, kad jų laimė kyla ne iš euforijos, o iš stabilumo ir gyvenimo balanso.
Aut. past.
Indekso duomenys gaunami iš apklausų, kuriose patys žmonės vertina savo laimę nuo 0 iki 10. Šie duomenys derinami su objektyviais rodikliais (BVP, socialinė parama ir pan.), todėl galutinis reitingas nepriklauso nuo vienos šalies sprendimų.
Štai Suomija, kuri ne vienerius metus išlieka kaip laimingiausia pasaulio šalis, pasižymi stipria socialine apsauga, aukšta gyvenimo kokybe, pasitikėjimu valdžia, nedidele pajamų nelygybe ir natūralios gamtos prieinamumu, kas didina gyventojų pasitenkinimą. Be to, suomiai dažnai pabrėžia, kad jų laimė kyla ne iš euforijos, o iš stabilumo ir gyvenimo balanso.
Suomijos sėkmė slypi ne tiek klimato sąlygose, kiek visuomenės struktūroje, kultūroje ir požiūryje į gyvenimą. Žmonės jaučiasi saugūs, pasitiki vieni kitais, nebijo prarasti darbo ar susirgti – tai duoda stabilų laimės jausmą, net jei už lango tamsu ir šalta.
Suomijos sėkmė slypi ne tiek klimato sąlygose, kiek visuomenės struktūroje, kultūroje ir požiūryje į gyvenimą. Žmonės jaučiasi saugūs, pasitiki vieni kitais, nebijo prarasti darbo ar susirgti – tai duoda stabilų laimės jausmą, net jei už lango tamsu ir šalta.
Aut. past.
Apklausa: laimingi jaučiasi daugiau nei pusė kėdainiečių
Lietuvos pakilimas Pasauliniame laimės indekse rodo teigiamus pokyčius ir mūsų šalies socialinėje ir ekonominėje srityse, ypač tarp jaunimo. Tai pabrėžia pastangas gerinti gyvenimo kokybę ir bendrą gyventojų pasitenkinimą. Nepaisant to, kad vis dar esame šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių, situacija net ir čia gerėja.
Tuo tarpu kaip gi jaučiasi kėdainiečiai? Ar jiems gera gyventi Lietuvoje?
Iš tiesų trumpa „Rinkos aikštės“ atlikta apklausa parodė, kad mūsų kraštiečiai taip pat yra dažniau laimingi, nei nelaimingi.
26 proc. respondentų atsakė, kad yra visiškai laimingi, o net 45 proc. atsakė, kad yra gana laimingi, nors šaliai ir yra kur pasitempti.
Visai nelaimingais jaučiasi vos 17 proc. respondentų, dar 12 proc. teigė besijaučiantys labiau nelaimingi, nei laimingi.
