Po atviru dangumi – keramika iš praeities
Didžiojoje g. 24, Kėdainiuose, menininkė Vita Vaitkevičienė eksponuoja atkurtus molio keramikos pavyzdžius sekant archeologiniais duomenimis. Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti priešistorinės keramikos pavyzdžius nuo akmens amžiaus iki Lietuvos valstybingumo formavimosi pradžios./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Miesto parodų paviljone, Didžiojoje g. 24, Kėdainiuose, po atviru dangumi pristatoma nauja paroda. Šįsyk savo kūrinius eksponuoja menininkė Vita Vaitkevičienė. Autorė kviečia susipažinti su archajine keramika.
Pašaukimą atrado iškart
52-ejų kūrėja V. Vaitkevičienė pasakoja gimusi Utenos rajone, į tremtį išvežtos šeimos namuose, o kiek ūgtelėjusios vaikystė toliau bėgo Ukmergės rajone.
„Baigusi Dainavos pagrindinę mokyklą, įstojau į Kauno taikomosios dailės mokyklą mokytis keramikos, – apie profesinius pasirinkimus kalba autorė. – Įgijusi meninių keraminių gaminių išpildytojos specialybę, pradėjau dirbti Ukmergės jaunimo mokykloje, kiek vėliau – Želvos vaikų ir jaunimo centre dailiosios keramikos būrelio vadove.
Tapau Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare. Ėmiau dalyvauti parodose.“
Bičiulystė su archeologais
Ne vieną vasarą V. Vaitkevičienė buvo kviečiama į Etnokultūros stovyklas Kernavėje vaikams. Čia užsimezgė ryšiai su archeologais, Kernavės muziejumi.
„Gavau pasiūlymą kartu su archeologais pabandyti nulipdyti archajinių puodų derinant dabartines turimas keramikos žinias ir archeologinius duomenis. Taip prasidėjo domėjimasis eksperimentine archeologija“, – pasidalino Kėdainiuose eksponuojamos parodos autorė.
V. Vaitkevičienė dar yra baigusi edukologijos bakalauro studijas ir užsiima šiuolaikinės bei senosios keramikos edukacine veikla įvairaus amžiaus meno entuziastams – nuo darželinuko iki senjoro.
Lauko parodų paviljone eksponuojami keramikos dirbiniai bet kuriuo paros metu smalsuolių laukia iki birželio 18 d.
Aut. past.
Kelionė laiku
Kūrėja nustebina atskleidusi, jog šioje parodoje matomas 30-ties vasaros sezonų įdirbio rezultatas.
„Čia pateikiau atkurtus molio keramikos pavyzdžius sekant archeologiniais duomenimis. Vienoje vietoje matote priešistorinės keramikos pavyzdžius nuo akmens amžiaus iki Lietuvos valstybingumo formavimosi pradžios.
Pačios pirmosios puodynės buvo smailiadugnės. Skirtingos akmens amžiaus kultūros turėjo skirtingą ornamentiką, dalinai skyrėsi ir puodų forma, – ypatumus vardija autorė. – Vėlyvajame akmens amžiuje atsirado virvelinė keramika, jos kultūros gyvavo kelis tūkstantmečius.
Žalvario amžiaus antroje pusėje atėjo mada brūkšniuotajai keramikai.
Artėjant į geležies amžių atsirado grublėtosios, kruopėtosios keramikos mada. Šalimais atsiranda rankinis apžiedžiamasis ratas-stovylas.
Geležies amžiaus pabaigoje formuojasi keramika kaip amatas – kiek vėliau atsiranda koja sukamas žiedimo ratas. Šių įrengimų atsiradimą išduoda ant puodynių juostelių ir bangelių atsiradęs ornamentas.“
Lauko parodų paviljone eksponuojami keramikos dirbiniai bet kuriuo paros metu smalsuolių laukia iki birželio 18 d.
