Ar Kėdainiai pasiruošę, jei „Lifosoje“ įvyktų avarija
Kėdainiuose vyko kompleksinės visų specialiųjų tarnybų pratybos./VPGT ir Kėdainių rajono savivaldybės nuotr.
Kėdainiuose vyko kompleksinės visų specialiųjų tarnybų pratybos, kurių metu buvo imituojama avarija „Lifosoje“. Kėdainiuose yra dvi įmonės – AB „Lifosa“ ir UAB „Okseta“ – kurios yra laikomos pavojingomis, jei jose nutiktų avarinės situacijos, būtų reikalingas žmonių evakavimas. Pastarosiose pratybose dalyvavo daugiau kaip šimtas ugniagesių gelbėtojų, policijos pareigūnų, medikų, taip pat Šaulių sąjungos savanorių, gelbėjimo operacijos centro specialistų, Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorių ir „Maisto banko“ darbuotojai.
Imitavo amoniako cisternos avariją
Pratybų metu buvo imituojama, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, jei „Lifosos“ teritorijoje, vykdant skysto amoniako cisternų pakrovimą, geležinkelio sąstatas sujudėtų ir būtų pažeistas cisternos sandarumas.
Sukurta teorinė situacija, kad tokiu atveju 30 tonų amoniako pradėtų lietis ant grunto cisternų pildymo aikštelėje. Dalis amoniako patektų į bendrovės lietaus nuotekų šulinius ir susigertų į paviršinį žemės grunto sluoksnį.
Išpylimo iš cisternų metu amoniakas yra šiltas ir intensyviai garuoja, suformuodamas nuodingų dujų debesį, sklindantį vėjo kryptimi. Pratybų metu imituota situacija, kad šalia įvykio vietos buvo trys darbuotojai, kurių du evakavosi, o vienas neteko sąmonės.
Taip pat pratybų metu sukurta ir teorinė oro sąlygų situacija, kuri esą lemtų, kad amoniako debesis sklistų pietryčių kryptimi iki 7 km atstumu nuo avarijos vietos. Taigi pratybų metu evakavimas vyko iš Zabieliškio, Medėkšių, Nociūnų kaimų. Kaimuose evakavimui pasiruošę buvo per keturias dešimtis Šaulių sąjungos savanorių.
Tikslas – įvertinti komandinį tarnybų darbą
Šiomis pratybomis buvo siekiama įvertinti civilinės saugos sistemos pajėgų (AB „Lifosa“, Kėdainių PGT, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir kt.) pasirengimą vykdyti AB „Lifosa“ vidaus avariniame plane nustatytas civilinės saugos sistemos subjektų funkcijas, gavus pranešimą apie avariją įmonėje.
Taip pat įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės ESOC pasirengimą vykdyti gyventojų apsaugą, koordinuoti civilinės saugos sistemos pajėgų, nevyriausybinių organizacijų (LRK, LŠS, „Maisto banko“) veiksmus įvykus avarijai AB „Lifosa“.
Taip pat pratybų metu buvo vertimas gyventojų priėmimo punkto (Kėdainių arenos) pasirengimas bendradarbiaujant su LRK savanoriais organizuoti evakuotų gyventojų priėmimą ir apgyvendinimą.
Pratybų metu buvo ir atvejų, kai ne visos detalės buvo žinomos iš anksto, tarkime, tarp savanorių, kuriuos reikėjo evakuoti ir jiems suteikti pagalbą, buvo ir neįgalių asmenų.
Aut. past.
Pratybos praėjo sklandžiai
Pratyboms vadovavo savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, pratybų koordinatorius – Jonas Švedas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas.
Jis sakė, kad pratybų apskritai vyksta itin daug ir dažnai, tiesa, jos ne visada yra gerai matomos. Tokio tipo pratybos, kai tikrinama kompleksinė visų tarnybų parengtis, turi vykti bent kartą per trejus metus.
Pratybų metu buvo ir atvejų, kai ne visos detalės buvo žinomos iš anksto, tarkime, tarp savanorių, kuriuos reikėjo evakuoti ir jiems suteikti pagalbą, buvo ir neįgalių asmenų. Tai buvo tam tikra staigmena Raudonojo Kryžiaus organizacijos savanoriams, mat jie turi turėti įgūdžius ne tik suteikti psichologinę, bet ir medicininę pagalbą visiems žmonėms.
Vertinama, kad šios pratybos praėjo sklandžiai ir visos tarnybos koordinuotai vykdė savo funkcijas.
Kaukiant sirenoms visi Kėdainių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir „Lifosos“ atsakingi darbuotojai susirinko aptarti veiksmų plano. Tuo pačiu metu gyvenviečių, kurias teoriškai galėtų pasiekti amoniako debesis, gyventojai buvo informuojami apie tai, kas įvyko, jiems nusiųstos rekomendacijos, kaip elgtis ir kur vykti, jei jie patys turi savo transportą. Gyventojai, savo transporto nevairuojantys, buvo nukreipti susirinkti prie kaimo bendruomenių namų ir iš ten jie evakuojami į Kėdainių areną.
Čia juos pasitiko Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriai, „Maisto banko“ darbuotojai. Gyventojai registruojami, tiems, kam reikia, suteikiama gydytojų pagalba, dalinamas vanduo ir pan.
Paskui gyventojai buvo vežami arba patys vyko į savivaldybės parengtas saugias vietas. Gyventojai, keičiantis situacijai, vis informuojami naujai. Kol galiausiai siunčiama žinia, kad situacija suvaldyta ir grįžti į savo gyvenamąsias vietas yra saugu.
Tuo metu „Lifosoje“ atsakingi specialistai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai vykdė avarijos likvidavimo darbus.
Pratybų metu paaiškėjo, kad Kėdainių rajono ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai kiekvienas puikiai žino savo pareigas – kas rūpinasi transportu, kas gyventojų informavimu, kas apsaugos statinių parinkimu ir pan.
Pratybas stebėjo ir vertino Saulius Bajarūnas, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiąjį specialistas, Skaistė Čiurlytė-Danilevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus vadovė, Arvydas Kazlauskas, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
6 Komentarai
evakuotieji Kėdainių arenoje virė Maisto banko makaronus?
gydyk galvą, debile
Tokia chemikalų smarve buvo mieste, atrode , kad kas savaitę chemijos gamykloje avarija . Ar jie tyčia nuodija miestiečius , gal ruzu oligarchas melnočenko nurode ?
Nežinau, kur gyvenate pone. Bent man, Kėdainiuose niekas nesmirdejo.
PONIA, AR PANELE?
Dažnai smirda kažkokia „chemija”, gal Jūsų uoslė sugedusi kad neužuodžiadžiat?
Tai gi ale pašildo žiema komunalkes sakė pijokas Tamulis .kas ji blet išrinko ta driskiu vėl i merus jis kaušas dar vidurinėj pasmirdes vaikščiojo koridoriais .blet jis net nemato lopas koke buklė Kėdainiu gatviu. Kažkokius jobanus skverelius daro kur kėdainiečiam pochui tos oazės smarvėje lifosos ir vienos kaimo ulčios Tarybinės Armijos strase