Beveik 1 mln. eurų greičio matuokliams ištaškytas be pagrindo
Paaiškėjo, kad kelius prižiūrinti įmonė „Via Lietuva“ tų greičio matuoklių prisėjusi kur reikia ir kur ne, todėl kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad jie skirti tik pinigams išleisti ir įsisavinti, o ne realiai vairuotojų apsaugai ir drausmei./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Greičio matuoklių pridygo lyg grybų po lietaus net ten, kur jų nė nereikėjo
Kėdainių mieste yra vienas stacionarus transporto priemonių greičio matuoklis. Jis per praėjusius metus užfiksavo kone pusantro tūkstančio vairuotojų nusižengimų. Tačiau greičio matuoklių pakeliui į Kėdainius, kaip ir visoje Lietuvoje, yra apstu, jų pridygę kone kaip grybų po lietaus. Kai kurie jų sektoriniai, matuojantys vidutinį važiavimo greitį atkarpoje. Vis dėlto paaiškėjo, kad kelius prižiūrinti įmonė „Via Lietuva“ tų greičio matuoklių prisėjusi kur reikia ir kur ne, todėl kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad jie skirti tik pinigams išleisti ir įsisavinti, o ne realiai vairuotojų apsaugai ir drausmei. Dar, žinoma, ir tam, kad iš Lietuvos padaryti policinę valstybę, sekančią žmones kone kiekviename žingsnyje.
Trečdalis matuoklių įrengti be pagrindo
Kraštietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas ir jo kolega liberalas Andrius Bagdonas pateikė siūlymą nustatyti greičio matuoklių įrengimo kriterijus. Seimo ekonomikos komitetas jų siūlymams pritarė.
Politikai siūlo, kad vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti ilgesnis kaip 10 kilometrų. Taip pat viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, o greičio matavimo vietų – ne daugiau kaip 5.
V. Fiodorovas teigė išnagrinėjęs avaringumo situaciją tuose ruožuose, kuriuose yra greičio matuokliai, ir paaiškėjo, kad dalyje ruožų avaringumas yra nulinis, tad greičio matuoklio statymas tokiose vietose yra absoliučiai nesuprantamas.
„Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad 2020–2022 m. „Via Lietuva“ 29-iuose iš 100-o valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuoklius įrengė nepagrindę jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų.
Pasižiūrėjus, kai kuriose vietose nulis eismo įvykių yra, bet stovi greičio matuoklis. Tada kokiu tikslu jis yra pastatytas? Pasipinigauti?“ – sako V. Fiodorovas.
„Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad 2020–2022 m. „Via Lietuva“ 29-iuose iš 100-o valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuoklius įrengė nepagrindę jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų.
V. Fiodorovas
Pataisas palaiko ir premjeras
V. Fiodorovas teigė manantis, kad ne „Via Lietuva“ turėtų nuspręsti, kur statyti greičio matuoklius, bet Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi numatytais kriterijais.
Tokiems siūlymams pritarė ir premjeras Gintautas Paluckas.
„Šiandien aš matau Susisiekimo ministerijos stiprią politinę valią šį klausimą spręsti, todėl manau, jog įstatymo poreikis, koks jis buvo praėjusią kadenciją registruotas, yra išnykęs“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra 212 greičio matuokliai – 78 momentiniai greičio matuokliai ir 134 vidutinio greičio matavimo sistemos.
Aut. past.
STT esminių pažeidimų nerado
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra 212 greičio matuokliai – 78 momentiniai greičio matuokliai ir 134 vidutinio greičio matavimo sistemos.
„Via Lietuva“ teigia, kad dar užpernai savo iniciatyva sustabdė vykstantį penkiasdešimties naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose.
„STT pateikė išvadą, jog esminių pažeidimų, įrengiant greičio matuoklius, nenustatyta, tačiau kartu pateikė ir naudingas rekomendacijas, kaip suefektyvinti greičio matuoklių vietų parinkimą.
Ar užteks politinės valios įvesti sveiką protą Lietuvos keliuose nebetaškyti pinigų greičio matuokliams ir nebesipinigauti iš vairuotojų, panašu, kad pamatysime jau netrukus.
Aut. past.
2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.).
Per praėjusius metus, bendraujant su paminėtomis institucijomis, buvo parengtas atnaujintas šios metodikos variantas – pagrindinis skirtumas, lyginant su anksčiau naudota greičio matuoklių įrengimo vietų metodika – didžiausią vertę turi tie kelių ruožai, kuriuose konkrečiai daugiausia eismo įvykių įvyko dėl greičio viršijimo, o ne dėl kitų priežasčių“, – teigia įmonė.
Tad ar užteks politinės valios įvesti sveiką protą Lietuvos keliuose nebetaškyti pinigų greičio matuokliams ir nebesipinigauti iš vairuotojų, panašu, kad pamatysime jau netrukus.
5 Komentarai
Gaila, kad visų rangu vadovai,kurie padarę įvairią žalą Lietuvai ir jos gyventojams, neatsako už savo veiksmus aplamai. Pvž, šio straipsnio pagrindiniai veikėjai ar tie, kas davė komanda išardyti geleinkelį šalia Latvijos ar kokie kiti vadovai.
Kelių eismo taisyklių privaloma laikytis visur ir visada. Ar greičio matuokliai tam trukdo?
Kas per nusikalteliška filosofija jei niekas nemato – įstatymų laikytis nereikia, juos būtina pažeisti.
Kur ty virsysi greiti Kedainiuose per pagrindzine gatve ten niimanoma ked bus vazuoja ant 30 keles baisu banguoca proveza tiltai nylaiko byra toj y tie subires
ir moka baudas iš savos,o ne iš poteriaujančio kišenės.
Valde Kidainius tai ir byra vyskas