Pagrindinė pasaulinių galių kova šiandien vyksta ne dėl Ukrainos
Eltos nuotr.
Algimantas Rusteika, publicistas
Jei galvojate, kad JAV ir Rusija naktimis nemiega dėl Ukrainos karo išsprendimo ir tai yra svarbiausias klausimas, tai smarkiai klystate. Tai antraeilis klausimas, dėl kurio iš esmės sutariama, tik vyksta ginčai dėl detalių ir savo politinių veidų išlaikymo prieš savo rinkėjus, vaizduojant dideles problemas ir begalinį vadovų gerumą.
Esmė yra pasaulio, o konkrečiai – Arkties turtų dalybos. Ten sprendžiasi pasaulio ir didžiųjų valstybių ateitis. Tai ne šių metų, kaip yra su Ukraina, o dešimtmečių klausimas. Gerėjant technologijoms, geologinės žvalgybos metodams, mažėjant vandenyno apledėjimui šie ištekliai jau pasiekiami ir ekonomiškai gali būti itin rentabilūs.
Ką bekalbėti apie tolimą perspektyvą, kai net ledynų gėlo vandens transportavimas tanklaiviais į karštus Afrikos ir Azijos kraštus taps dideliu verslu.
Arktyje jau rasta „antra Persijos įlanka“, t.y. naftos telkinys, kurio naftos atsargos yra tolygios Saudo Arabijos naftos atsargoms. Arktyje yra tik truputį mažiau kaip 30 proc. viso dujų kiekio, kurį turi pasaulis. Kam vežioti naftą, dujas didžiuliais tanklaiviais dešimtis tūkstančių km, per amžinai verdančius ir šaudančius Artimuosius Rytus, jei ištekliai šalia?
Begalė retų metalų ir kitų iškasenų, be kurių karinės ir moderniausios informacinės technologijos yra bejėgės – Grenlandijoje. Kurie praktiškai visiškai nenaudojami ir neišgaunami, tiesiog yra ir tiek.
O dabar pažiūrėkime į žemėlapį. Kokią dalį Arkties vandenyno kranto turi JAV (mėlyna spalva)? Mizerį. Kokią dalį turi Rusija(raudona spalva)? Didžiausią, praktiškai pusę. Kas turi kitą didelę dalį (žalia spalva)? Ogi Grenlandija su Kanada. Tai štai, su ta dalimi JAV turėtų beveik tiek, kiek Rusija. Susitarus su Norvegija ir Islandija – būtų 50/50 ar net daugiau.
Todėl reikia Grenlandijos ir Kanados. Ne asmeniškai Trumpui, o JAV valstybės ateičiai. Kitaip liūto dalis atiteks Rusijai. Jei ne – nukentės ir ta pati Kanada, ir Danija, nes Rusija įgys lemiamą galią regione. Danijos dabar turima Grenlandija juk nieko nedaro, tik gaudo žuvis, ruonius ir viską draudžia. Tokia yra Trampo logika, paremta JAV interesais.
Dabar ištekliai, esantys už 200 jūrmylių ekonominės zonos, yra laikomi bendru pasaulio turtu, kuriuos gali naudoti visi, kas tik nori, net Lietuva, jei turėtų tam pinigų. JAV tai netenkina.
A. Rusteika
Kokia iki šiol teisinė situacija? Pagrindas yra 1982 m. Jūrų teisės konvencija. Šią konvenciją yra ratifikavę 169 valstybės. Konvencija atsirado dėl to, kad 1945 m. JAV vienašališkai paskelbė, kad jai priklauso visi gamtiniai ištekliai, esantys per 200 jūrmylių nuo kranto. Dėl šito principo buvo deramasi beveik 40 metų. Pagal 1994 m įsigaliojusią konvenciją, teritoriniai valstybės vandenys tęsiasi 12 jūrmylių nuo kranto, o išskirtinė ekonominė zona – 200 jūrmylių.
Atrodytų, Amerika gavo ko norėjo ir pagal tarptautinę teisę? Ogi ne. Ji iki šiol nėra ratifikavusi šios konvencijos, kurios pagrindinių nuostatų iniciatorė buvo pati. Ir būtent dėl konvencijos XI dalies, kurioje kalbama apie tarptautiniuose vandenyse esančių gamtinių išteklių naudojimą.
Dabar ištekliai, esantys už 200 jūrmylių ekonominės zonos, yra laikomi bendru pasaulio turtu, kuriuos gali naudoti visi, kas tik nori, net Lietuva, jei turėtų tam pinigų. JAV tai netenkina.
Ji, matyt, norėtų susitarti dėl tarptautinių Arkties vandenų naudojimo sektorių, kuriuos dalintųsi šalys, besiribojančios su Arkties vandenynu. Vienos šalys su tuo sutinka (Kanada), kitos nesutinka (Norvegija). Taip, paprastai 80 proc. visų išteklių vandenyne yra 200-ų jūros mylių atstumu nuo kranto, tačiau 20 proc. yra už 200 mylių.
Kam priklauso už 200 jūrmylių esantys ištekliai? Ginčas vyksta būtent dėl to. Gavus Grenlandiją ir Kanadą, ir tarptautinių vandenų turtų dalis padidėtų iki pusės.
Svarbiausi sprendimų priėmėjai ir yra JAV, Rusija ir Kinija, kuriai gali tekti paaukoti kokiomis nors priimtinomis, politiškai oriomis – neprarandant veido – sąlygomis ir Taivanį. Nes Kinijos įtakos pasaulyje ir JTO Saugumo taryboje tikrai tam prireiks. Su mažesniais bus galima susitarti už duodamą jiems dalį. ES niekas nei procento nepasiūlys – ir dėl to, kad tai ne valstybė, ir dėl to, kad tai politiniai nuliai.
A. Rusteika
Tai didelis grobis, kuriam įgyti galima daryti didelių nuolaidų Ukrainoje ir kitur. Dėl to būtina susitarti, tariamasi ir bus susitarta. Svarbiausi sprendimų priėmėjai ir yra JAV, Rusija ir Kinija, kuriai gali tekti paaukoti kokiomis nors priimtinomis, politiškai oriomis – neprarandant veido – sąlygomis ir Taivanį. Nes Kinijos įtakos pasaulyje ir JTO Saugumo taryboje tikrai tam prireiks. Su mažesniais bus galima susitarti už duodamą jiems dalį. ES niekas nei procento nepasiūlys – ir dėl to, kad tai ne valstybė, ir dėl to, kad tai politiniai nuliai.
Taigi, pirmasis JAV žingsnis – Grenlandija, Kanada ir daug didesnės 200 jūrmylių šelfo turtų dalies įgijimas. Antrasis – tarptautiniuose Arkties vandenyno dalyse esančių išteklių pasaulinės dalybos su didžiaisiais žaidėjais.
Po to, kai susitarimai tarp bachūrų bus padaryti, su geopolitiniu mailiumi tarptautinę teisę prie to priderinti – technikos reikalas. Finaliniame etape gali tekti duoti kokią mažą dalį britams su prancūzais, už palaikymą JTO Saugumo taryboje.. Bet labai mažą.
Kaip pavyks – nežino niekas. Bet tokie yra didžiųjų geopolitinių galių interesai. Ir tokie siekiai. Ukraina ar juolab kažkokia Lietuva – patikėkit, šiame žaidime visiškai nesvarbūs. Galime būti susitarimų magaryčiomis, galime likti nuošalėje ir tiesiog nieko neprarasti. Jei tik pakaks politinės išminties nesukurti pretekstų sprendimams mūsų atžvilgiu.
1 Komentaras
Kur čia tokį naują kosmonautą vatnyką ištraukėt buriantį iš kavos tirščių? ES jam politiniai nuliai. Va jis pats tai tikras nulis kvadratu.