Paaiškėjo, kurį mišką „Sengirės fondas“ Kėdainiuose išgelbėjo nuo kirtimo
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Dar praėjusių metų pabaigoje rašėme apie tai, kad Lietuvos miškus nuo kirtimo gelbėjantis „Sengirės fondas“ planuoja pirkti mišką Kėdainių rajone. Miškas buvo privataus asmens, jo kaina siekė 40 tūkst. eurų. Įvertinus miško ekosistemą ir jo išskirtinę struktūrą, fondo nariai nusprendė, kad jis negali būti iškirstas, o privalo likti toks, koks yra, ateities kartoms. Tada, tiesa, fondas neatskleidė, koks gi tai miškas, o dabar, pinigus surinkus ir mišką nupirkus, paslapties skraistė buvo pagaliau atskleista.
Išsaugojo 9 hektarus Skaistgiriuose
„Gruodį kvietėme prisidėti prie lapuotyno Kėdainių rajone išpirkimo finansavimo ir tai pagaliau įvyko – šie 9,21 ha miško jau išpirkti „Sengirės fondo“! Ačiū – dėkingi kiekvienam prisidėjusiam, kad tai įvyktų.
Skaistgirių miškas – išties skaisti giria, kur išlikę salelės iš šimtamečių klevų, skroblų ir ąžuolų, kurių kiekvienas aplipęs įvairiomis pliusnėmis (samanomis).
Auga ir liepų, drebulių, beržų, juodalksnių bei eglių. O visame miške gausu kanopinių žvėrių požymių, gyvena juodoji meleta.
Taip pat daugybė virtuolių – visai gyvybei taip reikalingų. Sklypo riba teka upelis, kuriame gyvena bebrai – nuostabieji ekosistemų inžinieriai“, – pasakojo fondo atstovai.
„Sengirės fondas“ išpirko daugiau kaip 9 hektarus Skaistgirių miško ir išgelbėjo jį
nuo kirtimo.Aut. past.
Kėdainių miškas – ypatingai derlingas ir vertingas
„Sengirės fondo“ savanorė Vilma Gudynienė, apsilankiusi tame miške, akcentavo, kad jo biologinė vertė yra itin didelė.
„Tai be galo graži giria. Kiekvienoj salelėj – šimtamečiai klevai, skroblai, ąžuolai. Kiekvienas senas medis ten – su samanų (pliusnių) kailiniais.
Nepaisant prakirtimų, tai mielas miškas, turintis parko ir biologinės įvairovės namų auros jausmą. Efemerinis (pavasarinių augalų) žydėjimas turėtų būti įspūdingas, dirvožemis derlingas ir keista matyti prikritus neįprastų Vilniaus kraštui skroblų lapų po kojom“, – sako savanorė.
„Sengirės fondo“ idėjos autorius ir pagrindinis iniciatorius, dokumentinių filmų kūrėjas Mindaugas Survila savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad dauguma didžiųjų miškų masyvų Lietuvoje yra augantys poledyninių upių deltose. Tai – smėlynai, priemolis, kuriame auga pušys, eglės.
Kadangi žmogui visada reikėjo derlingos žemės, o smėlis, žinia, nėra derlingas, miškai, augantys derlingose žemėse, buvo kertami gausiausiai.
„Apie Kėdainius yra labai derlinga žemė, todėl miškai čia labai gausūs įvairiomis augalų rūšimis ir kartu čia gyvena daugybė įvairiausios gyvūnijos. Čia egzistuoja apie 10 tūkst. gyvūnų ir gyvių, kuriems tinkami būtent tokie lapuočių miškai. Jie prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, o tokių lapuočių, kokių Kėdainiuose yra, Lietuvoje šiaip jau nėra daug, tad ir čia gyvenanti fauna yra gana reta.
Mes labai džiaugiamės, kad galime išpirkti tokius lapuočius, juo labiau kad valstybės saugomų lapuočių miškų yra labai nedaug“, – sako M. Survila.
NUOTRAUKA
„Sengirės fondas“ išpirko daugiau kaip 9 hektarus Skaistgirių miško ir išgelbėjo jį nuo kirtimo.
4 Komentarai
Širdis džiaugiasi išgirdus tokią šviesią žinią šiandienos militaristiniu tvaiku dusinamoje šalyje.Trūksta žodžių išreikšt meilę ir pagarbą šitiems žmonėms darbais ,o ne žodžiais puošiantiems mūsų Lietuvą.Tai jų Vardus aukso raidėmis įrašyt reikia į Garbės ir Šlovės Knygą bei per valstybines šventes kaip rikiuotėje atkartot pavardes jų mūsų vaikų ir anūkų atminčiai.
🙂
Laikas 20.31 o kedainiu raj pakrastyje dabar kertamas miskas dvi sviesos mirga kaip ir vakar
Ir sielos jų tokios pat juodos.Bet niekam iš valdžios neįdomūs tie naktiniai darbštuoliai.Gal rytoj,kai mediena bus išvežta,policija įdės tyrėjos telefono numerį pranešt jai ką nors šiuo klausimu…