Kalnų vardai: Gaĩdžio Skiauterė, Pernarava. Nuskaidrėjusi kalno skiauterė
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Rytas Tamašauskas
Preikapės kaime (Pernaravos apyl.) 1994 m. užsukta pas seseris Minelgaites – Antaniną Urbienę ir Marijoną Šiugždienę. Prisimindamos gimtinės kalvas, apie Gaĩdžio Skiaũterę (Gaĩdžių Skiaũterę) teigė „mūsų kalnas“, nes aukštas, smailokas žemės pakilimas, besitęsęs apie puskilometrį, stūksojo Minelgų žemėje. Tolesni kaimynai kartais tiesiog ir pasakydavę Minelgos kalnas. Seniai nukastas, nes žvyras į kelius išvežiotas, bet gal ir dabar, kaip ir prieš trisdešimt metų, pakelėje tebeošia medžiai.
Tikinta: „nuo Gaidžio Skiauterės viršūnės, kada giedra diena, Šidlava matydavos.“ Atkreipkime dėmesį: kažkodėl sakyta ne apie akimis užgriebiamą Lesčių bažnytėlę, bet apie gerokai tolimesnę šventovę.
Lietuvoje būta ne vienos aukštumėlės, apie kurių išskirtinumą kalbėdami, senbuviai nuo viršūnės pabaksnoja ne tik panoramoje atsiveriančias sodybas ir kelius, kalveles ir daubas, reliktinius miškelius ir ežerus, bet būtinai pabrėžia apie tolimųjų horizontų vaizdinius, taip nejučia bylodami ir apie tų vietų svarbą protėvių ir dabarties gyvensenoje. Nuo vienų žmonės regėdavę šventyklą, kitur besidairydami suskaičiuodavę dvylikos bažnyčių bokštus.
Tarp kalvelių su neįprastais vardais, pasakojimais ar etimologijomis yra ir Gaĩ džio Skiauterė,̃ Gaĩ džių Skiauterė.̃ Kas žino, gal čia, šalia Aluonos ir Mėlupio santakos, buvęs ir Preikapės piliakalnis, įrengtas ledynų sustumto kalvyno dalyje. Viena tų sampilų kalvų žinoma kaip Kapeliai, Senkapiai.
Kaip galima pagrįsti Gaidžio Skiauterės pavadinimą?
Paprasčiausia kildinti iš pavardės Gaidỹ s. Gal kažkada šeimininkui Gaidžiui priklausę, prie Gaidžio žemių šliejosi ar Gaidžio gyventa prie kalno. Bet tada įprastesni būtų pavadinimai
Gaidžio kalnas, Gaidkalnis, Gaidžkalnis ar Gaidžiakalnis.
Kalbininkas Kazimieras Būga sakė, kad tiek Surviliškio parapijos pavardė Gaidẽlis, tiek Gaidė iš Zarasų krašto yra žiem- ̃ galių kalbos palikimas. Primintini dar kiti asmenvardžiai Gaidỹ s, Gaĩ das, Gaidù kas, Sù dgaidas. Kai kurie bendrašakniai vietovardžiai pagal kilmę gali būti sietini su minėta pavarde, tiek su lietuvių gaidỹ s „naminis paukštis, vištų patinas“, gaidì nis „gaidys“, gaidà, gaĩ das ,,giedotojas“, gaidù s ,,skardus“, giedó ti ,,dainuoti, šaukti“, giesmė, giedorius ̃ , tiek su gaĩ das ,,noras, geidimas, užgaidas; geidulys“.
Slėpininga pirminė paukš- čio gaidys pavadinimo kilmė. Tai gali būti senas indoeuropietiškas žodis, sietinas su lietuvių gaĩ dras, giẽdras, bendrašakniais indoeuropiečių kalbų žodžiais, kuriais reikšta šviesa, skaidrumas, spindėjimas, netgi baltumas. Mano jau ne kalbiniai išvedžiojimai: gaidys gieda prieš aušrą; gaidžio skiauterė ir pagurklis yra raudoni, o juk raudona – taip pat aušros spalva.
Vardo intriga nedingsta ir dėl toponimo antrojo dėmens. Lietuvių skiauterė̃ „gaidžio ar vištos išauga ant kaktos“. Pailga kalva, dar su išsikišančiais, pašiauštais smaigaliais lyg išaugomis gal iš tolo asocijavosi su skiautere pasidabinusiu gaidžiu. Skiauterėta kepuraite puošiasi ne tik gaidys, bet ir tetervinas, karvelis, kai kurie paukščiai – zylė, kukutis, starta, dančiasnapis, kai kurios žąsys. O jei vardintume skiauterės formų įvairumus…
„Lietuvių kalbos žodyne“ prie skiauterės dar rasime reikš- mes „pailgas išsikišimas, briauna, ketera; išilginis iškilimas“. Išties tolumoje juoduoja kalnų skiauterės, arimų skiauterės gali būti vagos, dar bangų skiauterės, skiauterėta vilnis ar stogo skiauterė. Nuo kaubrės skiauterės ir toliau matyti, ir iš toliau girdėti.
Tai ir Preikapės kalva dėl formos galėjo būti tapatinama su raudonos skiauterės gaidžiu, galvą iškėlusiu. Kaip ir viensėdžio vardas Gaidžio Kaklas (Medingėnų apyl.; plg. lietuvių kã klas „vingis, įlanka, sąsiauris, pusiasalis, iškyšulys“).
Aukštuoliukų kaimo (Krakių apyl.) kalnelis užrašyta ne tik kaip Gaidžpilė, bet ir visiškai skirtingu vardu Gaĩ džpilvis, 1935 m. išsitarta, kad tas kauburys „panašus į gaidžio gurklį“. Į vardų būrį priš- lietume upelę Gaĩ džio kó ja (Gaidỹ s, Gaĩ džio upẽlis; Vikšrupio intakas, Josvainių apyl.).
