Lietuva užsimojo perspjauti visą Europą: gynybai planuoja skirti milijardus, tik ar panaudos juos tinkamai?
BNS Pauliaus Peleckio nuotr.
Valstybės gynybos tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad nuo kitų metų iki 2030 metų Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Kalbama apie itin dideles pinigų sumas, skiriamas gynybai, kurios sieks apie 4 milijardus eurų kasmet. Tai yra dvigubai daugiau, nei buvo skirta 2023 metais. Vis dėlto, atsiminus auksinių šaukštų ir kitus skandalus, kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai tokio dydžio sumos bus sąžiningai panaudotos ten, kur reikia.
Atgrasymas – geriausia priemonė?
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Rusijos karinės invazijos grėsmė yra reali, tačiau, pasak jo, nėra neišvengiama. O atgrasymas, jo manymu, yra geriausia priemonė taikai išlaikyti. Todėl kalbėta ne tik apie dvigubai augsiantį finansavimą gynybai, bet ir apie tai, kur tuos pinigus ketinama panaudoti.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visa tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį.
2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad visus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Iš kur ims papildomus milijardus?
Tiesa, kol kas neaišku, iš kur bus paimti papildomi du milijardai eurų, mat prezidentas teigė nenorintis, kad šie pinigai būtų surinkti didinant mokesčius gyventojams. Tik iš kur paimti tiek milijardų nedidinant mokesčių?
Kol vieni politikai sakosi esą šokiruoti tokių siūlymų, kiti atvirai teigia, kad sunku suprasti, kaip taip kalbėti gali ekonomisto specialybę turintis šalies vadovas.
„Klausant prezidento, man labai keista, visgi jis buvo banko vyriausias ekonomistas, o sako: išlaidas didiname, o mokesčių nedidiname. Tai nežinau tokių stebuklingų dalykų. Jeigu reikia kelių milijardų, tai visuose sektoriuose reikia mažinti išlaidas. Aš stebiuosi ir laukiu, taip sakant, sprendimų, iš kur, kieno sąskaita mes paimsime tuos kelis milijardus?“ – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Tai nėra įgyvendinama ir nėra racionalu. Man visiškai neaišku finansiniai šaltiniai. Valstybės gynimo taryba pasakė, kad mums reikia skirti 6 proc. nuo BVP, bet ji gali po mėnesio pasakyti, kad mums reikia 10 proc. skirti… Tai pirmiausia reikia pasakyti, iš ko tie pinigai ateina“, – sakė ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Iš kur paimti milijardines sumas gynybai nedidinant mokesčių? Kas dėl to nukentės pirmiausia?
Aut. past.
Bando įsiteikti JAV prezidentui?
Tuo tarpu neseniai inauguruotas JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kelis kartus kritiškai kalbėjęs apie NATO nares, kurios nepasiekia 2 proc. BVP normos, skirtos gynybai, kaip buvo susitarta Aljanso šalių susitarimuose. Viena iš pagrindinių jo žinučių buvo, kad šios šalys nesilaiko įsipareigojimų ir nepakankamai prisideda prie bendros gynybos.
Jis pabrėžė, kad JAV nebus pasirengusi tęsti savo didelės finansinės paramos, jei kitos NATO narės nesugebės didinti savo gynybos išlaidų. D. Trumpas sakė, kad „Amerika neturi būti visų NATO nares ginančia šalis, kai kurios šalys neįvykdo savo įsipareigojimų“ ir, kad jos turėtų didinti savo išlaidas gynybai, kad būtų teisingiau pasiskirstę įsipareigojimai.
Toks požiūris yra viena iš jo dažniausiai kartojamų kalbų, kuriose jis pabrėžia būtinybę didinti naštos pasidalijimą tarp NATO šalių.
Akivaizdu, kad Lietuvai skiriant vidutiniškai 5–6 proc. nuo BVP gynybai, JAV tai galbūt padarytų gerą įspūdį. Gal dėl to ir stengiasi mūsų prezidentas G. Nausėda, kuris nė nebuvo pakviestas į D. Trumpo inauguraciją?
Kol vieni politikai sakosi esą šokiruoti tokių siūlymų, kiti atvirai teigia, kad sunku
suprasti, kaip taip kalbėti gali ekonomisto specialybę turintis šalies vadovas.Aut. past.
Ar nebus dar vienų auksinių šaukštų?
Vis dėlto, tikriausiai ne veltui ir prezidentas atkreipė dėmesį, kad skiriant tokias sumas krašto gynybai, reikės dėti daug pastangų įsitikinti, kad tie pinigai bus naudojami optimaliai – ten, kur reikia, ir taip, kaip reikia. Galime tik prisiminti bent kelis atvejus, kai Lietuvos kariuomenėje buvo netinkamai panaudoti finansai ir kai tai stipriai paveikė pasitikėjimą šia institucija ir jos gebėjimu skaidriai naudoti gaunamus pinigus.
2017 metų pradžioje paaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenė įsigijo maisto produktų, kurių buvo per daug, ir kai kurie jų buvo nekokybiški ar net pasibaigusio galiojimo. Toks maisto tiekimo projektas sulaukė kritikos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, dėl kurių galimai buvo permokama už nekokybiškas prekes.
2015–2016 metais Lietuvoje buvo pastebėta, kad dalis ginkluotės ir įrangos, įsigytos per viešuosius pirkimus, buvo per brangi arba netinkama. Pavyzdžiui, buvo pirkta įranga, kuri nesuderinama su kariuomenės poreikiais, na, kad ir tie garsieji auksiniai šaukštai, kurie buvo pirkti už aštuonis kartus didesnę kainą nei tuo metu buvo rinkoje…
2020 m. buvo užfiksuoti atvejai, kai kariuomenės valdymo struktūrose, vykdant pirkimus, nebuvo įvertinta galimybė optimizuoti išlaidas. Kai kurie pirkimai buvo susiję su neskaidriais procesais, kai veiksmų nevykdantys rangovai buvo pasirinkti dėl neskaidrių pasitarimų.
Nemažai atvejų, susijusių su netinkamu išlaidų paskirstymu, buvo susiję su prastos kokybės kariuomenės uniformų ar specializuotos įrangos pirkimais. Kariuomenė buvo kritikuojama už tai, kad už tam tikras prekes buvo permokama, o kai kurios įsigytos prekės netiko arba buvo nesuderinamos su poreikiais.
Visi šie atvejai tapo viešais skandalais, nes juose buvo akivaizdžių neskaidrumų, neefektyvumo arba netinkamo finansų panaudojimo pavyzdžių, kuriuos vertino tiek žiniasklaida, tiek aukštas pareigas einantys valstybės institucijų atstovai.
Jei dabar prezidento vizijos išsipildys ir gynybai bus skiriama 5–6 proc. nuo BVP – dvigubai daugiau milijardų nei iki šiol, ar tikrai jie bus panaudoti skaidriai ir pagal paskirtį? Viešuosius ir kitus pirkimus atliekančios institucijos staiga išmoks dirbti skaidriai ir pinigus naudoti sąžiningai? Bet prieš atsakant į šiuos klausimus reikės išspręsti ir kitą nė kiek ne mažiau sudėtingą klausimą – iš kur paimti milijardines sumas gynybai nedidinant mokesčių? Kas dėl to nukentės pirmiausia?
2 Komentarai
Patys sakot ,kad tiems pusiaugalviams nieko nereiškia rytoj ir dešimt procentų pasiūlyt,tai kas tad gi jiems uždraus pakelt durnelių tautai ir mokesčius?Paaiškins,kad dangaus mana nenusimato ir daugiau kaip diržus lupt iš savų tautiečių nugarų nebėra galimybių metalo laužui pirkti…Juk merinosai tik beee garsą teišleis.
už pavemtus šešis procentus perspausdino vainauskiniai komtiesiečiai.Tsakant, pagarsino RA Marytę Melnikaitę…Dar nespėtos iškirst girios aidu atkartos sakmę apie narsiąją mergelę.