Kėdainiuose fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas
Vakar ir šiandien centrinėje Lietuvoje – Kėdainiuose, Kaune ir Jonavoje – buvo fiksuojamas padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Užterštumas yra vidutinis, tad sveikiems žmonėms įtakos padaryti neturėtų. Vis dėlto maži vaikai ir sergantieji lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis gali jausti šio užterštumo padarinius, todėl kurį laiką galėtų privengti ilgo ir aktyvaus laiko lauke.
Iš Lenkijos
Kaip sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, oro užterštumas augti pradėjo dar sausio 21 dieną, tik tada, panašu, kietosios oro dalelės žemės paviršiaus nebuvo pasiekusios ir nusileido tik gerokai vėliau. Taip buvo ir pernai pavasarį, kai praėjus kuriam laikui po fiksuoto padidėjusio oro užterštumo, ir, rodos, viskam praėjus, žmonės pajuto prastus kvapus.
„Nemaža dalis tokios taršos atkeliauja iš pietvakarių nuo Lenkijos pramoninių regionų. Kaip žinia, dalyje jų tebedegina anglį, todėl jei tik atmosferos sąlygos būna nepalankios teršalų sklaidai (pvz. aukštas atmosferos slėgis silpni vėjai), su pietvakariniais srautai pasiekia ir mūsų šalį. Būtent taip nutiko ir dabar. Šalia to, į Europą atkeliavo ir šiek tiek Sacharos dykumos dulkių.
Remiantis atmosferos modeliavimo duomenimis, daugiausia taršos ore bus vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje“, – sako meteorologas.
Penktadienį ryte oro užterštumas Kėdainiuose siekė 37,34µm/m3 kietosiomis dalelėmis, kai, tarkime, Vilniuje jų koncentracija labai žema, ir siekia vos 16 µm/m3.
Fizinės veiklos lauke privenkite
Kaip sakė Visuomenės sveikatos biuro specialistė,vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Agnė Ruzgutė, svarbiausia stebėti savo savijautą bei įvertinti, kad padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis ar šiaip ar taip dažnai fiksuojama prie gatvių.
„Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis išlieka panašios: vengti intensyvios fizinės veiklos, likti atokiau nuo matomų taršos šaltinių (pvz.: judrių gatvių, kurios sukelia dulkes), drėgnu būdu valyti patalpas, vengti vėdinti patalpas, siekiant mažinti teršalų patekimą į vidų.
Taip pat labai svarbu stebėti savo sveikatos būklę, ir prastai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kietosios dalelės labiausiai gali paveikti rizikos grupės asmenis (vyresnio amžiaus, sergančius lėtinėmis ligomis, kūdikius, vaikus bei nėščiąsias).
Oro užterštumas taip pat veikia ir emocinę sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad oro teršalų poveikis gali sukelti depresiją, nerimą, psichozes ir galbūt net neurokognityvinius sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją“, – sako specialistė.
3 Komentarai
Petrai,ko nekomentuoji,sedi šikna užraukes?
Jeigu tu tiki, kad kažkokios dulkės iš Afrikos atskrenda iki Kėdainių, tai nėra ką kalbėti.
Petrai, sistemingai toliau niuchink šlepą, asilo berete