Krašto gynyba atsakingai rūpinasi ir verslas: Kėdainių krašto kredito unija šauliams nupirko pirmuosius dronus
Agota SPIEČIŪTĖ
Kėdainių krašto kredito unija pirmoji atsiliepė į rajono šaulių išsakytą prašymą. Prieš pat Kūčias ir visas didžiąsias metų šventes Kėdainių Povilo Lukšio 205-ajai kuopai perduoti keturi mokomieji dronai, kurie būtini šaulių treniruotėms ir kraštiečių mokymams. Treniruotės prasidės iš karto po Naujųjų metų.
Parodė pavyzdį
Dar rudenį išgirdęs diskusijoje keliamus klausimus, Kauno prekybos, pramonės amatų rūmų tarybos narys ir Kėdainių filialo bei rajono Verslo tarybos pirmininkas, Kėdainių krašto kredito unijos įkūrėjas ir vadovas Egidijus Žaltauskas sureagavo ir atsiliepė pirmasis. Jo dėka nupirkti ir P. Lukšio 205-osios kuopos vadui Arvydui Ašmontui perduoti 4 pirmieji dronai treniruotėms ir kėdainiečių mokymosi reikmėms.
„Nusprendėme padaryti pradžią tokiai svarbiai Šaulių sąjungos parodytai iniciatyvai. Gyvename šiame rajone ir nereikia laukti, kol kažkas kitas čia finansuos mokymus ar veiklas. Reikia remti vietines iniciatyvas, visiems po truputį prisidėti finansiškai ir pasirūpinti krašto saugumu bei ateitimi patiems“, – sako Krašto kredito unijos įkūrėjas ir vadovas, visuomenininkas E. Žaltauskas.
Prieš įsigyjant dronus, verslininkas paklausė pačių Šaulių sąjungos narių, kokių modelių dronų jiems reiktų, ir nupirko tuos konkrečiai įvardintus. Dronus valdyti galės mokytis tiek patys šauliai, tiek ir jauni bei vyresni žmonės, tiek merginos, tiek vaikinai.
„Dabar yra dronų laikai. Dronai pasitvirtino ukrainiečiams kare su Rusija ir mes dedame visas pastangas, kad išmokytume jaunimą ir vyresniuosius juos valdyti.
Dabar gavome žvalgybinius dronus, kurie kitų užduočių neatlieka, bet mums pagrindinis dalykas – išmokyti savo kolektyvų narius ir kiek vėliau turėti kuopoje savo „dronistų“ skyrių, o tada jau ir apie kitas užduotis atliekančius dronus galėsime galvoti. Yra tarp mūsų jau mokančių naudotis dronais ir pasikviesime iš Kauno kolegas, o patį mokymo procesą pradėsime po Naujųjų metų“, – sako Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios kuopos vadas A. Ašmontas.
Išsakė savo idėjas ir poreikius
Rajono verslininkai vis labiau atkreipia dėmesį į pilietinio pasipriešinimo svarbą bei saugumo užtikrinimą mūsų rajone. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas rudenį organizavo „Vadovo dieną“, kurios metu vyko plačios diskusijos apie savivaldybės ir verslo prisidėjimą, darbų tarp institucijų pasiskirstymą ir organizavimą.
Susitikime su verslininkais dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys ir Kėdainių P. Lukšio 205-osios kuopos vadas Arvydas Ašmontas.
Bekalbant apie tai, kaip ir kada turėtų prisidėti verslas atėjus siaubingai dienai X, kas už ką galėtų būti atsakingas ir kaip efektyviai panaudoti turimus privataus verslo bei rajono mokyklų ir savivaldybės įstaigų resursus, išaiškėjo, kad šiuo metu rajone net nevyksta dronų pilotavimo mokymai, kurie yra labai populiarūs didžiuosiuose miestuose ir, kadangi į juos neįmanoma patekti, visai logiška būtų juos rengti pas save, vietoje, kad norintiems mokytis būtų patogu ir galėtų treniruotis patys šauliai, tačiau trūksta priemonių, ypač pačių dronų.
Ragina savanoriauti
Nevyriausybinei organizacijai Lietuvos šaulių sąjungai 2023 metais iš valstybės biudžeto buvo skirti 2 mln. eurų, o 2024 jau net 14 mln. eurų, tačiau susiduriant su šiandieniniais uždaviniais – aprūpinti ir apginkluoti visas kuopas – ir tokių lėšų nepakanka visai organizacijai. O dronų mokymams Kėdainių P. Lukšio šaulių sąjungos kuopa visiškai negali skirti lėšų pati.
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. G. Latvys kvietė įmonių vadovus ne tik remti finansiškai, padėti įgyvendinti iniciatyvas, bet ir ragino skatinti darbuotojus būti Šaulių sąjungos nariais, treniruotis, tapti savanoriais ir būti pasirengus ekstremalioms situacijoms.
Žmonės visi iki vieno turi būti tinkamai pasirengę, kadangi daugelio įmonių, gamyklų, fabrikų veikla nesustos ir jiems reikės tiekti maitinimą, verslui apsaugą, pasiruošti kelių užtvėrimui, tačiau verslininkai nuogąstauja, kad rajone tokie planai nėra aptariami, nėra aišku, kas ir kokių darbų, veiklų ir atsakomybių konkrečiai imsis, todėl ir pradeda kalbėti bei rūpintis pirmieji.
„Šiandien grėsmės yra realios ir mes turime dėti pastangas mokėti bei galėti organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis. Atėjus kritinei dienai, reikės kelių pagrindinių dalykų: šilumos, vandens ir maisto bei užsitikrinti saugumą, todėl turime žinoti, iš kur ką galėsime gauti, kokias funkcijas kiekvienas turėsime atlikti, kad nekiltų chaosas“, – sako E. Žaltauskas.
Ištikus ekstremaliai situacijai, įmonės yra pasirengusios susitelkti ir gali padėti transportu, autobusais, kitais ištekliais, įsileisti į savo patalpas, sales, virtuves, kur galima būtų organizuoti pagalbą kariams, civiliams. Taip pat jos nori aiškiai žinoti, kuo rūpinsis kitos organizacijos, savivaldybė, mokyklos, darželiai ir kartu svarstyti visus klausimus.
3 Komentarai
darbuotojus verbuot į šaulius kaip anais laikais į komjaunimą ar profsąjungą.O dronai,ypač vasarą, pravers gamtoje bežaidžiantiems vyrams filmuot besimaudančias ar pliažuose besiraivančias mergas.
Sumažino palukanas už indėlius,tai dabar pasidarė“ach…jenas patriotas“-žiurėk dar ir tanka už klijentu pinigus nupirks.
Kad stribvaikiu Lietuvoj neliktų anei kvapo