Žingsnis iki svarbių pokyčių: rajoninius kelius numatyta perduoti savivaldybėms
Savivaldybės galės pačios spręsti, kokia susisiekimo infrastruktūra sulauks pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius. Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau./ „Rinkos aikštės“ archyvo Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.
Susisiekimo ministerijos inf.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.
Spręs pačios
Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, tai ilgai lauktas ir sveikintinas žingsnis didinant savivaldybių savarankiškumą ir vietinės kelių infrastruktūros valdymo efektyvumą.
Savivaldybėms skiriama KPPP lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus didėtų 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc.
Aut. past.
„Šis sprendimas neabejotinai bus naudingas tiek regionams, tiek vietos bendruomenėms. Savivaldybės galės pačios spręsti, kokia susisiekimo infrastruktūra sulauks pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius. Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau.
Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – sako ministras E. Sabutis.
Skirs daugiau lėšų
Savivaldybėms skiriama KPPP lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus didėtų 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc.
Įstatymų pakeitimai numato, kad nuo 2026 metų savivaldybės iš AB „Via Lietuva“ perims valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus, esančius miestų ir miestelių teritorijose. Tokiems keliams tapus vietinės reikšmės keliais ir pasikeitus jų statusui, jų tvarkymas taptų paprastesnis.
Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui. Dėl to savivaldybės galėtų iš KPPP lėšų atlikti daugiau kelių tvarkybos darbų.
Savivaldybėms labai svarbu laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimas pagal registruotų kelių ilgį bus atidėtas iki 2027 metų.
Numatyta ir daugiau pakeitimų
Įstatymų pataisomis taip pat numatoma, kad nuo 2026 metų tiesiogiai su valstybinės reikšmės kelių naudojimu susiję mokesčiai būtų pripažinti AB „Via Lietuva“ pajamomis (kelių naudotojo mokestis, mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir mokestis už eismo ribojimą).
Be to, siūloma taikyti metinę šių mokesčių indeksaciją, atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų išlyginti didėjantys kelių tvarkymo kaštai. Tai leistų pritraukti papildomų lėšų kelių priežiūrai ir plėtrai.
Šiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo bei Kelių įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Seimas.
1 Komentaras
Manau, kad čia tik atsakomybės permetimas kitiems, kada galės pasakyti, kad „ne mes sprendžiam, kreipkitės į savivaldybę“. Svarbiausia, kad būtų pakankamai lėšų, o ne kad būtų ką kaltinti, nes neužtenka jų. Atsiras ir įmonių steigimų bei protegavimų savivaldybės lygiu. Visiškai neefektyvu. Aišku, jei tikslas yra padėti „įsisavinti“ pinigus, o ne gerinti kelius, tada net labai efektyvu.