Kėdainietė atlikėja ir dainų autorė ryžosi naujam iššūkiui – pasirodė muzikiniame spektaklyje

20-metė Danielė Paužaitė ne vienerius metus garsina Kėdainius dalyvaudama įvairiuose muzikiniuose projektuose. Ji jau dalyvavo „Lietuvos balse“ ir „Eurovizijoje“. O Vilniuje populiariąją muziką studijuojanti D. Paužaitė ryžosi naujam iššūkiui – ji pasirodė muzikiniame spektaklyje „Riešutėliai Pelenei“. Be to, Danielė džiaugiasi ir savo kūryba, sulaukiančia vis daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose.

– Ką šiuo metu veiki? Kaip atrodo tavo gyvenimas?

– Aš dabar studijuoju muziką, tai ir užima daugiausiai mano laiko. Groju, dainuoju ir, aišku, yra ta kūrybinė dalis. Dažniausiai pirmoje dienos pusėje būna studijos, antroje, jei yra laisvo laiko, tiesiog prisėdu ką nors kurti, o visą kitą laiką užima repeticijos miuziklui. Jeigu yra laisvo laiko, šiaip kažką repetuojame. Žodžiu, tiesiog daug dirbu.

– Kalbant apie miuziklą. Kaip ten patekai?

–Aš ten papuoliau gana netikėtai. Mane pasiūlė, jei neklystu, mano vokalo mokytoja, pas kurią tuo metu mokiausi, ir režisieriai sutiko. Šiame muzikiniame spektaklyje dalyvauja daug jaunų žmonių iš visokių projektų, manau, kad dalyvavimas „Lietuvos balse“ irgi prisidėjo prie to. Su manimi susisiekė projekto prodiuserė, bet kažkodėl viskas užstrigo. Nes mes sužinojome, kad turėsime vaidinti ir po to metus buvo pauzė. O paskui vėl grįžome prie to ir jau šiais metais varome su trenksmu. Šitas miuziklas turėjo anksčiau pasirodyti, bet išeis dabar. Jis buvo, jei neklystu, prieš 20 metų statytas, visiškai kitu sąstatu, buvo kiti aktoriai, bet jis buvo toks tradicinis, o dabar bus moderni versija.

– Kaip jautiesi, kai reikia vaidinti – ar tau tai iššūkis, ar nėra sunku?

– Atėjusi į repeticijas supratau, kad man vaidyba yra iššūkis. Dainuoti ir vaidinti, kai jautiesi savo temoje, yra lengva, nes vis tiek darai tai, kas tau yra žinoma, tai ir vaidinti išeina nesunkiai. Bet kur yra gryna vaidyba, kai turi kažkokį dialogą atlikti – tai yra sudėtinga. Čia vis tiek ir mokslas, ir menas. Aš, kai matau profesionalus, matau, kad dar turiu labai stipriai, kur stiebtis. Ir vis tiek dirbant su profesionalais nesinori iškristi iš to konteksto. Bus dar ir nemažai šokio elementų, dar reikės ir pašokti. Kol kas nesusidūrėme su šokiu, tai negaliu pasakyti, kaip bus, bet jaučiu, kad irgi bus, kur pasitempti.

Vilniuje populiariąją muziką studijuojanti D. Paužaitė ryžosi naujam iššūkiui – ji pasirodė muzikiniame spektaklyje „Riešutėliai Pelenei“

Aut. past.

– Dirbi su tikrais profesionalais, tiesa?

–Taip. Dirbu su Deiviu ir Renata Norvilais, Jurijumi Smoriginu, Vytautu Lukočiumi bei orkestru „Vilniaus sinfonietta“. Labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia galimybė, nes tikrai ne kiekvieną dieną gali iš jų mokytis. J. Smoriginas labai įdomiai ir apie baletą papasakoja visokių niuansų, tikrai įdomu klausytis, semtis patirties. Ten atėjau tokia „žalia“, bet manau, kad išeisiu jau kažko išmokusi.

– Koks tavo vaidmuo?

–Aš būsiu ta piktoji sesė, bet iš tikrųjų nebūsiu tokia bloga, būsiu geraširdė, bet su blogiukės kauke.

– Ar sunku būti blogai?

– Iš tikrųjų šis personažas yra mano priešingybė, nes toks aršus charakteris ir tokia pasipūtusi truputį. Tai nėra lengva.

– Pasirodymai prasidėjo gruodį?

–Taip. Pradėjome gruodžio 6 dieną. Pasirodysime Panevėžyje, Palangoje ir Vilniuje.

– O kalbant apie „Lietuvos balsą“, kaip gyvenimas pasikeitė po to? Ar galvoji dar dalyvauti?

– Ne, negalvoju. Šiais metais buvau gavusi nemažai pasiūlymų dalyvauti tokio tipo projektuose, bet man užteko vieną kartą tos patirties ir ji tikrai buvo labai gera. Dabar jaučiu, kad dabar yra toks labiau kūrybinis periodas negu dalyvavimo ar konkuravimo. Nors tada man visai patiko konkuruoti. Gal todėl ir ėjau ten. Dalyvavimas projekte ir visa ta patirtis tuomet labai paįvairino mano gyvenimą. Nuo tada pasikeitė ir mano kasdienybė, nes vis tiek daugiau visokių žinučių, pasiūlymų sulauki, galų gale ir šiaip žmonės labiau tave mato, tai ir sekėjų padaugėja. Manau, kad dalyvavimas tokiame projekte yra labai geras dalykas.

– Praėjo jau beveik metai ir nuo dalyvavimo „Eurovizijos“ atrankoje, kaip vertini šią patirtį?

–„Eurovizija“ labai patiko. Visai pagalvočiau vėl dalyvauti ir turbūt dabar kiekvienais metais apie tai pagalvosiu. Labai gera patirtis, nes labai visapusiškai užgrūdina. Turiu omenyje, kad ten į sceną dažniausiai eini su savo kūryba ir dėl to jautiesi pažeidžiamas. Ir šiaip labai geras dalykas susipažinti su ta didžiąja scena, su žmonių nuomonėmis. Po „Eurovizijos“ buvo ir susitikimų visokių, ir pasiūlymų sulaukiau. Labai patiko tas laikotarpis, nes jame buvo daug kūrybos. Gal kažkada ten ir grįšiu.

O rezultatais nenusivylėme. Dauguma dalyvių buvo už mane vyresni. Tokių jaunų mažai dalyvavo, bet manau, kad jauniems žmonėms tai geras šansas startui, todėl dalyvauti verta. Pamenu, kai tik išsiunčiau anketą paskutinę registracijos dieną, pagalvojau, kad manęs net neatrinks į tą televizinį etapą, o paskui atsidariusi straipsnį LRT matau: „Danielė – Cold Shower“ – tarp patekusiųjų. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo gal atsargiau į tai pažiūrėti…

Atėjusi į repeticijas supratau, kad man vaidyba yra iššūkis. Dainuoti ir vaidinti, kai jautiesi savo temoje, yra lengva, nes vis tiek darai tai, kas tau yra žinoma, tai ir vaidinti išeina nesunkiai. Bet kur yra gryna vaidyba, kai turi kažkokį dialogą atlikti – tai yra sudėtinga.

D. Paužaitė

– O dabar planuose yra išleisti naujų dainų?

– Yra, labai norėčiau išleisti. Galiu paminėti dar tokį smagų faktą, kad daug savo kūrybos pradėjau kelti į „TikTok“. Pagalvojau, kad reikia išbandyti šią platformą, ar kažkurios dainos vertos eterio. Ir pastebėjau, kad vienas mano įkeltas vaizdo įrašas surinko 100 tūkst. peržiūrų. Labai geras dalykas yra sulaukti to atgalinio ryšio, tada žymiai lengviau orientuotis, kur reikia nukreipti savo dėmesį, taigi, panašu, jog tai yra kūryba. Manau, kad tikrai išleisiu naujų dainų. Tik galbūt keisis stilistika, bet labai smagu savęs ieškoti.

– Koks jausmas taip netikėtai sulaukti tokio dėmesio?

–Truputį keista. Aš keldavau tuos vaizdo įrašus ir seniau, nuo praeitos žiemos, ir sulaukdavau po kelis šimtus peržiūrų. Paskui dar vieną įkėliau ir žiūriu, kad eina aukštyn tos peržiūros. Pasiekė gal 50 tūkst. Tuomet pagalvojau – smagu. O paskui tas paskutinis įrašas taip netikėtai surinko daug peržiūrų. Juk įkeldamas dainą negalvoji, kad va ta daina tikrai bus populiari. Kaip tik įkeldama pagalvojau, kad gal nereikia, nes nėra pati geriausia. Bet įvyko atvirkščiai.

Po to dar toks keistas dalykas buvo – vaikščiojau prekybos centre ir mane atpažino iš „TikTok“, pasakė, kad mano dainos labai geros. Tuomet supratau, kad žmonės tikrai žiūri mano vaizdo įrašus. Taigi manau, kad vystysiu toliau šią veiklą. Norėčiau, pavyzdžiui, nufilmuoti savo dieną, ką aš veikiu, kaip muzikos kūrėja: kaip atrodo repeticijos, kiek dainuoju per dieną, bet čia dar tik idėja.

– O ar jauti palaikymą gimtajame mieste?

–Be abejo. Jaučiu palaikymą iš artimųjų, draugų ir mažiau pažįstamų žmonių. Kartais net nesitikiu, nes, atrodo, nieko labai nedarau, bet būna susitinku kokį žmogų ir jis sako: „Man patinka, kaip tu dainuoji“. Tai tikrai labai miela ir labai nustebina. Muzikos mokykloje tie mokytojai, pas kuriuos mokiausi, seka kiekvieną žingsnį ir palaiko, taip pat ir iš Šviesiosios gimnazijos bendruomenės iki šiol jaučiu palaikymą.