Lietuvių kalbos lektorės atskleidė, kas ukrainiečiams padeda jaustis visaverčiais Kėdainių bendruomenės nariais
Organizatorių nuotr.
Lietuvoje gyvena per 90 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos (LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys). Siekiant palengvinti ukrainiečių integraciją Lietuvoje svarbu imtis priemonių užtikrinančių proceso efektyvumą. Viena tokių priemonių – kalbos barjero mažinimas, kurio ėmėsi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro atstovai.
Kalbų centras įgyvendina šešių mėnesių trukmės projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“, kurio metu nuo spalio mėn. Kėdainiuose gyvenantys Ukrainos piliečiai turi galimybę nemokamai mokytis lietuvių kalbos A1 ir A2 lygius.
Lietuvių kalbos mokėjimas – kelias į integraciją
Irmina Privalova, vedanti A1 lygį, pastebi, kad šie kursai atveria ukrainiečiams galimybę labiau įsilieti į socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą Lietuvoje, jaustis pilnaverčiais Kėdainių miesto ir rajono bendruomenės nariais. Pasak jos, nemokėdami lietuvių kalbos, nedalyvaudami sociokultūriniame gyvenime, karo pabėgėliai iš Ukrainos lieka savame socialiniame burbule, kuris gana uždaras. Bendraujama tik savo šeimose, su giminaičiais socialiniuose tinkluose, skaitoma ir girdima informacija tik ukrainiečių ir rusų kalbomis. Taip gali susidaryti iškreiptas vaizdas apie gyvenimą Lietuvoje, neteisingai suvokiama informacija, žmogus lieka izoliuotas. Norint, kad žmonės jaustųsi oriai, užtikrintai, lietuvių kalbos mokymai yra labai reikalingi.
„Grupėje buvo žmonių, kurie nemokėjo lietuviškai nei vieno žodžio, bet buvo ir tokių, kurie suprato lietuviškai, tik nedrįso kalbėti, nemokėjo gramatikos. Įpusėjus kursams dalyviai geba skaityti lietuviškai savo mokymosi lygio tekstus, parašyti juos bei papasakoti, įveikia neraminusius gramatikos pratimus, klausosi dialogų ir patys juos kuria“, – ukrainiečių pažanga džiaugiasi lektorė.
Ukrainiečiai lengviau priima tai, ko baidosi lietuviai
Taip pat dalyvių pažanga džiaugiasi ir Neringa Visockė, A2 lygio lektorė: „Pastebiu, kad jų kalbinis supratimas eina gerąja linkme – mažiau klausia, ką reiškia tas ar anas žodis. Lietuviškai parašo ir papasakoja apie savo laisvalaikį – ir daugelis kalba nesustodami, o vienam kitam dar vis reikia pagalbos su linksniuojamų ar asmenuojamų žodžių galūnėmis.“
Lektorė neslepia, kad mokant ukrainiečius lietuvių kalbos nėra lengva rasti tinkamą vadovėlį, todėl ji atrenka medžiagą iš įvairių šaltinių ir pamokas paverčia įdomiomis bei turiningomis. Dėl to dalyviams smagu mokytis. „Lengva su šiais žmonėmis, kurie patyrė skausmą, bendrauti. Jie lengviau priima tai, ko baidosi patys lietuviai – taisyklingos lietuvių kalbos“, – pažymi N. Visockė.
Kursų dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų
Ne visi tiek Irminos, tiek Neringos mokiniai jaučiasi sėkmingai integravęsi į Lietuvos visuomenę. Tačiau su iššūkiais susiduriantys dalyviai su džiaugsmu kalba apie nemokamų lietuvių kalbos kursų naudą.
Pavyzdžiui, Olena, filologė, dabar Lietuvoje dirbanti kambarine, siekia gauti geresnį darbą ir nori jaustis komfortiškai bendraujant su vietiniais. Kiekvienas kursuose išmoktas lietuviškas žodis Olenai padeda priartėti prie pilnaverčio gyvenimo mūsų šalyje.
Lietuvių kalbos mokymasis moksleivei Varvarai suteikia galimybę bendrauti su klasės draugais, eiti į būrelius. „Išmokus lietuvių kalbos galėsiu pabaigti mokyklą, išlaikyti egzaminus. Labai noriu įstoti į geresnį universitetą. Taip pat tikiuosi rasti daugiau draugų“, – sako ji.
Studentė Anastasija, dirbanti Kėdainių konservų fabrike, nuogąstauja, kad darbe jaučia kalbos barjerą, todėl džiaugiasi galimybe kursuose išsiaiškinti lietuvių kalbos subtilybes.
Tuo tarpu Lietuvoje besijaučianti kaip namie Yana teigia, kad pramokta kalba padeda jai priartėti prie tikslo – darbuotis grožio industrijoje. „Esu labai dėkinga Lietuvai už pagalbą ir palaikymą, kad galiu tobulėti“ – priduria ji.
„Įgijau nemažai bendravimo lietuvių kalba įgūdžių, tačiau vis tiek jų nepakanka. Todėl, manau, kad tobulėti ir plėsti žinias yra būtina. Jaučiuosi ramiau ir užtikrintai, kai bendrauju su lietuviais, galiu skaityti knygas, laikraščius, klausausi ir suprantu lietuviškas dainas. Dėkoju už galimybę mokytis vienos seniausių kalbų pasaulyje“, – dalijasi ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantis ir ūkyje dirbantis Aleksejus.
Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
