Lietuviškos mėsos gaminiai prieš svetimšalią konkurenciją

 Lietuviškos mėsos gaminiai prieš svetimšalią konkurenciją

Situacija Lietuvos mėsos perdirbimo sektoriuje turėtų būti aktuali Lietuvos visuomenei, nes maistas yra viena iš pagrindinių žmogaus poreikių, o lietuviškų produktų kokybė ir konkurencingumas yra svarbus klausimas. Jis aktualus tiek vartotojams, kurie domisi maistu ir jo kokybe, tiek verslininkams, dirbantiems maisto pramonėje, bei politikams, priimantiems sprendimus, susijusius su maisto sektoriumi.

Lietuvos mėsos perdirbėjai susiduria su vis didėjančia konkurencija iš Lenkijos. Lietuvos gamintojai kritikuojami dėl per daug sūdytų, vandeningų produktų, kurie neatitinka vartotojų lūkesčių. Tad vartotojai vis dažniau renkasi lenkiškus produktus.

Lenkų mėsos pergalė: kodėl lietuviai renkasi kaimynų gaminius?

Turėjau su kolega prieš kelis metus pokalbį su Lietuvos Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovu. Jis sakė, kad industrija jaučia spaudimą iš Lenkijos gamintojų ir didžiausias nuogąstavimas, kad Lenkijos gamintojai primes savo gaminių skonį Lietuvos vartotojui ir tada bus blogai.

Tai iš esmės tas “tada” jau atėjo. Maxima įsivedė 3 naujus “Well Done” gaminius karštai ir šaltai rūkyta šoninė ir “Krokuvos dešra”. Tas pats yra ir Lidl asortimente. Tai lenkiški gaminiai, iš ten pat, už tokią pačią kainą kainą. Dar sakyčiau ilgai Maxima tempė prieš juos įsivedant.

Mūsų šoninės dilema: ką daryti, kad lietuviška mėsa vėl būtų patraukli?

Pjaustyta šoninė – tai ne paprasti lašiniai, jie labai plonai pjaustyti, labai lengvai karamelizuojasi tapdami traškiu priedu kiaušinienėje, ar traškučiais salotomis. Maxima, juos įvedus, dar nespėja patenkinti paklausos, daugelyje parduotuvių lentynos pustuštės, reikėjo 4 vizitų į skirtingas parduotuves, kad pagaučiau 🙂 Tokio gaminio lietuviški gamintojai negali / nenori gaminti, į savo karšto rūkymo šoninę privaro tiek vandens su fileriais, kad keptuvėje ji sproginėja ir jos neįmanoma plonai supjaustyti. Šalto rūkymo šoninė pas Lietuvos gamintojus gaunasi sūdyti parūkyti lašiniai. Ta pati problema ir pas iš Estijos patenkančius neva “Klaipėdos” gaminius, tik jie dar ir matomaj “paklijuoti”. Geriau už lenkus šoninę padaro ispanai, čekai ir prancūzai, bet ekonominiam gaminiui jie, greičiausiai nepadarys kainos.

Krokuvos dešra – tai iš esmės lietuviška kumpinė, tik neprivaryta vandens, sausa. Geras gaminys.

Ar lietuviška mėsa turi ateitį? Iššūkiai ir galimybės

Suvokti, kad yra kažkokia problema, tai dar nereiškia kažką padaryti. Manau, kol kas šalto rūkymo ir vytintų lietuviškų gaminių Lenkijos gamintojai nepermuš, bet virtoje ir virtai rūkytoje kategorijoje išstūminės. Lietuvos gamintojams atrodo, kad buvimas lentynose ir 50% nuolaida “SamBioNematenos” mėsos gaminiams kas antrą savaitę išsaugos rinką. Deja… reikalingas sistemingas darbas…

Lietuvos mėsos perdirbėjai turi imtis pokyčių:

  • Tobulinti gamybos procesus
  • Gerinti produktų kokybę
  • Stiprinti rinkodarą, o ypač kainodarą

Valstybės vaidmuo:

  • Remti vietinius gamintojus
  • Skatinti inovacijas maisto pramonėje
  • Stiprinti maisto produktų kokybės kontrolę

BŪKITE VERTI LAISVO PASIRINKIMO VISADA!

Daugiau informacijos:

Pricer.lt maisto krypties vadovas
Petras Čepkauskas
Tel.: 8 685 12156
petras@pricer.lt
www.pricer.lt

Grįžti į pagrindinį puslapį

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content