Lenkijos mažmeninės prekybos aktualijos: ar be prekybos sekmadieniais parduotuvės žlugs? „18 prekybos dienų mažiau“
Prieš praėjusių metų visuotinius rinkimus paskelbtas prekybos sekmadienių skaičiaus padidinimas šiemet nebus įgyvendintas. Kitas sekmadienis, kai bus galima apsipirkti prekybos centruose, bus tik už trijų mėnesių. Tuo metu stacionarioji prekyba turės 18 dienų mažiau parduoti ir uždirbti pinigų. Ar be apsipirkimo sekmadienių parduotuvės nesugebės išsilaikyti?
- Vyriausybei atsisakius grąžinti apsipirkimo sekmadienius, nuo rugsėjo iki metų pabaigos stacionarių parduotuvių atstovai turės 18 dienų mažiau galimybių užsidirbti nei internetinės parduotuvės.
- Todėl nuotaikos nėra pačios geriausios: tik 8 proc. mažmeninės prekybos įmonių prognozuoja pardavimų padidėjimą, o 20 proc. – sumažėjimą.
- Tai taip pat skatina struktūrinius pokyčius pramonėje: didieji mažmeninės prekybos tinklai pradeda steigti internetinius padalinius, o kiti tinklai uždaro stacionarias parduotuves.
Ar internetinė prekyba privilegijuota?
Net jei internetinių parduotuvių savininkai savaitgaliais neatlieka siuntimo, jų užsakymai vis tiek priimami automatinėmis formomis, o prekyba vykdoma.
Tai spartina e. prekybos augimą ir mažina tik tiesioginį platinimą vykdančių verslininkų konkurencingumą. GUS duomenimis, 2024 m. liepą, palyginti su 2023 m. liepa, mažmeninės prekybos internetu dabartinėmis kainomis vertė padidėjo 16,7 proc. Pardavimų internetu dalis 2024 m. liepą padidėjo iki 8,8 proc. nuo 7,9 proc. 2023 m. liepos mėn.
Mažmeninės prekybos sektoriuje, artėjant svarbiausiai metų verslo daliai, nuotaikos nėra pačios geriausios – pardavimai ir vartojimas auga lėtai, o tam dar labiau trukdo didėjanti infliacija. Mažmeninės prekybos įmonių padėtis stacionariose parduotuvėse prastėja. Tam įtakos turi struktūriniai pokyčiai: mažmeninės prekybos tinklas „Kaufland“ neseniai pradėjo veikti internetinėje parduotuvėje, o „Eurocash“ nusprendė uždaryti stacionarias vaistines. Vis daugiau smulkiųjų mažmenininkų taupo ir stabdo investicijas. Trumpalaikiai poreikiai ir einamosios išlaidos ima viršų. Tai gali dar labiau padidinti jų atotrūkį nuo įmonių, kurios yra stiprios e. prekybos kanale, – sako Magdalena Martynowska-Brewczak, mažąsias ir vidutines įmones finansuojančios bendrovės „eFaktor S.A.“ valdybos narė.
Tik 8 proc. mažmeninės prekybos įmonių prognozuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį pardavimai padidės, o 20 proc. prognozuoja, kad sumažės (“EFL Barometro” duomenys). Tai ypač kelia nerimą, atsižvelgiant į dabartinį metų laiką. Tiesa, apklausa susijusi su trečiuoju ketvirčiu, tačiau tai nėra geras atspirties taškas prieš didįjį prekybos sezoną metų pabaigoje.
Atiduokite mūsų pinigus, apmokėkite sąskaitas, nes neišgyvensime
Neapibrėžta padėtis ir stiprėjanti konkurencija kartu su prekybos sekmadienių trūkumu reiškia, kad dauguma mažųjų įmonių skaičiuoja kiekvieną centą ir teisinasi dėl savo įsiskolinimų. Tačiau čia jos susiduria su didelėmis kliūtimis, kai reikia atsiskaityti su įmonėmis. Bendrovės „Kaczmarski Inkasso“ atlikto tyrimo „Verslininkai savo skolininkų atžvilgiu“ duomenimis, tik 14 proc. įmonių mano, kad jų skolininkai yra smarkiai sutrikę, kai perduoda gautinas sumas išieškojimo įmonei. Mažiausiai tai būdinga prekybininkams – 12 proc. Palyginimui, statybos pramonėje net 23 proc. įmonių patvirtina, kad jų skolininkai jaučia gėdą, kai pradelstos skolos perduodamos išieškojimui.
Mažoms prekybos bendrovėms sunku priversti didesnius partnerius sumokėti. Tam įtakos turi baimė pabloginti santykius ar net prarasti užsakymus. Problema yra ne tik pradelstos sąskaitos faktūros, bet net ir ilgas laukimas dokumente užrašytos pervedimo datos. Tai gali užtrukti 2-3 savaites ar net mėnesį ir ilgiau. Tokiu būdu didesnės įmonės kredituoja save mažųjų ūkio subjektų sąskaita. Stebime situaciją prekybos sektoriuje ir, matydami riziką, kad faktoringo būdu finansuojamų įsipareigojimų grąžinimas gali būti perkeltas, padedame savo klientams ir kaip tarpininkas primename sąskaitų faktūrų mokėtojams apie artėjantį mokėjimo terminą. Nereaguojant į pradelstus pervedimus, problema gali paaštrėti, o prekybos įmonė gali prarasti likvidumą, – sako „eFaktor“ atstovė Magdalena Martynowska-Brewczak.
Omnichannel taip pat neskatina stacionarių pardavimų
Didelės viltys prekyboje siejamos su daugiakanale (Omnichannel) strategija, t. y. e-parduotuvių ir stacionarių parduotuvių apsipirkimo derinimu. Tačiau stacionarioms parduotuvėms tai ne visai išeina į naudą. Daugelis „visakanalių klientų“ parduotuvėje apžiūri prekes, jas matuojasi, bet perka internetu, ir neretai kitoje parduotuvėje.
Apie prekybos draudimą sekmadieniais Lenkijoje
Prekybos draudimas sekmadieniais Lenkijoje yra gana aktuali tema, kurią pastaruoju metu dažnai aptaria tiek šalies gyventojai, tiek politikai. Šis draudimas įsigaliojo 2018 m. ir nuo to laiko kelia nemažai diskusijų.
Lenkijoje galioja gana griežti prekybos sekmadieniais apribojimai. Nors kai kurie prekybos centrai bando rasti įvairių būdų, kaip apeiti šiuos draudimus. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai parduotuvės buvo pervadintos į kitas įstaigas, tokias kaip knygų klubai ar autobusų stotys. Bendra taisyklė yra tokia: dauguma parduotuvių sekmadieniais yra uždarytos.
Tačiau yra keletas išimčių:
- Specializuotos parduotuvės: Leidžiama dirbti kai kurioms specializuotoms parduotuvėms, tokioms kaip vaistinės, degalinės, knygynės ir parduotuvės, parduodančios laikraščius.
- Šventės: Kartais leidžiama prekiauti sekmadieniais, kurie yra valstybinės šventės.
- Mažos, šeimos valdomos parduotuvės: Kai kurios mažos, šeimos valdomos parduotuvės gali turėti daugiau lankstumo dėl darbo laiko.
Informacijos šaltiniai: Norėdami gauti tikslią informaciją apie tai, kurios parduotuvės dirba konkrečiu sekmadieniu, rekomenduojame pasitikrinti oficialius parduotuvių tinklalapius arba vietines žiniasklaidos priemones.
Pagrindinės prekybos draudimo sekmadieniais Lenkijoje priežastys:
- Darbuotojų teisės: Vienas iš pagrindinių argumentų, pateikiamų už šį draudimą, yra darbuotojų teisės į poilsį. Siekiama užtikrinti, kad prekybos sektoriaus darbuotojai turėtų daugiau laiko savo šeimoms ir laisvalaikiui.
- Religija: Katalikų bažnyčios įtaka Lenkijoje taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sekmadienis yra laikomas poilsio ir religinės praktikos diena, todėl draudimas prekiauti sekmadieniais atitinka tradicines vertybes.
- Smulkaus verslo apsauga: Šis draudimas padeda apsaugoti mažesnes, šeimos valdomas parduotuves nuo konkurencijos su didžiaisiais prekybos centrais, kurie dažnai turi daugiau išteklių dirbti ilgesnes valandas.
Draudimo pasekmės:
- Prekybininkų išradingumas: Draudimas paskatino kai kuriuos prekybininkus ieškoti būdų, kaip apeiti įstatymą.
- Vartotojų nepatogumai: Dalis gyventojų yra nepatenkinti draudimu, nes jiems nepatogu planuoti apsipirkimą ir kartais tenka susidurti su prekių trūkumu sekmadieniais.
- E. prekybos augimas: Draudimas paskatino e. prekybos augimą, nes vartotojai gali apsipirkti internetu bet kuriuo paros metu.
Dabartinė situacija:
Nepaisant įvairių iššūkių, prekybos draudimas sekmadieniais Lenkijoje išlieka galiojantis. Tačiau diskusijos apie šį klausimą vis dar tęsiasi, o valdžia periodiškai svarsto galimus pakeitimus.
Prekybos draudimas sekmadieniais Lenkijoje yra kompleksinė problema, turinti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Nors šis draudimas siekia apsaugoti darbuotojų teises ir skatinti šeimynines vertybes, jis taip pat turi įtakos vartotojų patogumui ir gali skatinti nelegalią veiklą.
Svarbu pažymėti:
- Nuolatiniai pokyčiai: Lenkijos įstatymai dėl prekybos sekmadieniais nuolat keičiasi. Tai, kas galioja šiandien, gali pasikeisti rytoj.
- Lenkijos valdžia svarsto galimybę leisti prekiauti sekmadieniais prieš šventes ir švenčių dienomis.
