Kaimo turizmas Kėdainių rajone neklesti, bet šiaip ne taip išgyvena
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Agota SPIEČIŪTĖ
Kokios bėdos kamuoja kaimo turizmą pramoniniame ir išskirtiniais gamtos turtais neapdovanotame krašte? Kokios pramogos populiarios ir kaip keičiasi vestuvių mados, pasakoja kaimo turizmo sodybų ir pramogų juose rengėjai. Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklausanti kaimo turizmo sodyba „Medžiotojų sostinė“, įkurta dar 2006 metais, įvardija vieną iš svarbiausių rajono turizmo vystymo bėdų. Pasak sodybos šeimininko, vadinamojo ilgalaikio turisto Kėdainiuose niekada ir nebuvo, nes visas lankytinas vietas galima apvažiuoti per 1 ar 2 dienas, o ežerų ir traukos centrų, kurie sulaikytų žmones ilgesniam laikui, čia nėra.
Atliepia visus poreikius
Išskirtinai jaukiai sukurta aplinka išsiskirianti sodyba šiuo metu yra labai prisitaikiusi prie klientų poreikių. Savaitgaliais čia dažniausiai vyksta įvairūs renginiai. Viduryje savaitės sodyba dirba kaip viešbutis, kuris labiausiai orientuojasi į pravažiuojančius turistus, suteikdamas jiems nakvynę.
,,Pas mus dažniausiai apsistoja tik pravažiuojantys keliautojai. Dažniausiai tai estai, kurie keliauja po Europos šalis ar grįžta iš tolimesnių ES valstybių namo“, – sako sodybos įkūrėjas V. Silvestravičius.
Užimtumas nėra didelis. Jis panašus į ankstesnių metų. ,,Medžiotojų sostinės“ direktorius pastebi ir pasikeitusią klientų elgseną.
„Buvo laikas, kai savaitgalius rezervuodavo prieš metus ar net dvejus. Dabar šis laikas yra sutrumpėjęs iki kelių mėnesių, o neretai sodyba užsakoma ir iki renginio likus vos 2 savaitėms“, – sako V. Silvestravičius.
Todėl ir kalbinamu metu sodyboje dar yra laisvų savaitgalio dienų ir vasarą, ir rudenį, bet, kaip sako pašnekovas, jie dažnai užsipildo likus 2–3 savaitėms iki renginio. Tačiau ,,Medžiotojų sostinė“ turi užsakymų jau ir kitai vasarai.
Sodybos ,,Medžiotojų sostinė“ šeimininkas sako nekėlęs kainų ir net neplanuoja to daryti, nes didysis paslaugų branginimas buvo pernai, kai stipriai kilo maisto produktų kainos, brango energetikos paslaugos.
Aut. past.
Kadangi sodyba nėra maža, joje yra iki 100 miegamųjų vietų, todėl daugiausia dirbama su įmonėmis arba išnuomojama didesnėms šeimos šventėms, o nedidelės draugų kompanijos renkasi jau mažesnes sodybas.
Sodyba gali pasiūlyti viską, ko reikia: maitinimą, renginio organizavimą ir surengti pramogas.
,,Mūsų arkliukas yra šaudykla ShootingClub.LT. Ją vystome jau daugiau nei dešimt metų. Būtent čia ,,teambilding’ų“, bernvakarių, mergvakarių metu galime surengti lėkštelių šaudymo pramogą. Turime galimybę išmokyti šaudyti vaikus, daug šeimų atvyksta papramogauti – pasimokyti šaudyti, nes turime ir mažų ginklų, specialiai pritaikytų ir vaikams“, – sako V. Silvestravičius.
Nuo švenčių prie poilsio
Kaimo turizmo mūsų rajone pionieriai Jonas Vyščius ir Viktoras Gaurilčikas savo sodybas įregistravo prieš gerus dvidešimt metų, apie 2002-uosius. Sodybos „Senas malūnas“ savininkas V. Gaurilčikas sako, kad dabar tendencijos keičiasi.
Laiko planavimo pokyčiai – ne vieninteliai. Labai keičiasi ir žmonių, šeimų šventimo įpročiai, tradicijos.
,,Nuo švenčių turizmo perėjome prie poilsio turizmo. Mes jaučiame, kad daugiau nori paplaukioti baidarėmis. Įvairūs klubai, pvz., badmintono klubas, užsisakė vietą pasibuvimui. Šventės, ko gero, persikėlė į naujesnes, ,,baltesnes“ sodybas“, – sako sodybos savininkas V. Gaurilčikas.
,,Vestuvių kuo toliau, tuo mažiau. Jei anksčiau vestuvės būdavo 50–70 žmonių, tai dabar dažniausiai 25–35. Išsiplėtė pati renginių įvairovė. Nemažai organizuojama grupiokų, klasiokų, giminių susitikimų, meditacijos stovyklų, kitų specializuotų stovyklų, ko anksčiau nebūdavo arba būdavo itin retai“, – pasakoja verslininkas.
Kainos tokios, kaip pernai
Sodybos ,,Medžiotojų sostinė“ šeimininkas sako nekėlęs kainų ir net neplanuoja to daryti, nes didysis paslaugų branginimas buvo pernai, kai stipriai kilo maisto produktų kainos, brango energetikos paslaugos.
Tą patį daro, t. y. savo paslaugų nebrangina, ir kitas kalbintas verslininkas, iki šių metų buvęs Kaimo turizmo asociacijos skyriaus vadovu V. Gaurilčikas. Jis dar pamini ir kilusias kuro kainas. Jo sodybos nuomos kainos taip pat nekilo šiais metais, tačiau kitais jau gali tekti ir perplanuoti pajamas, nes vėl padidėjo išlaidos. Verslininkas sako, kad kaip tik šiandien pamatė pranešimą apie vėl nuo rugpjūčio kilsiančią kainą už skalbimą.
V. Gaurilčikas pamini ir vis diegiamas naujoves. Buvo numatyta, kad nuo šių metų liepos kaimo turizmo sodybas kartu su kitomis apgyvendinimo įstaigomis turėjo per 24 val. nuo atvykimo suregistruoti savo svečių asmeninius duomenis turizmo informacinėje sistemoje. Tačiau šį reikalavimą asociacijos pastangomis bent jau kol kas pavyko atidėti.
Kaimo turizmo sodybos turi būti registruotos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos registre. Tokių sodybų Kėdainių rajone yra 17.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narėmis yra penkios Kėdainių rajono sodybos:
- „Pas bitininką“ (Kaplių k., Šėtos seniūnija)
- „Šušvė“ (Plinkaigalio km. Krakių seniūnija)
- „Senas malūnas“ (Barkūniškio k., Krakių seniūnija)
- „Medžiotojų sostinė“ (Kunionių k., Josvainių seniūnija)
- Skerdūmės sodyba (Paskerdūmiuko k. Krakių seniūnija)
