Dotnuvos bažnyčios varpai kasdien kviečia maldai ir bendrystei
Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšto varpas kasdien 12 valandą pakviečia žmones maldai. Naujas kunigas Giedrius Maskolaitis savo idėją įgyvendino vos pradėjęs dirbti: „Mano mintis paprasta: Vidurdienis yra skirtas „Viešpaties angelo“ maldai. Prisiminti savo mirusius yra sena religinė tradicija“.
Miršta tradicijos, susijusios su mirusiųjų pagerbimu
Pirmiausia pokalbyje kunigas primena labai senas ir gražias tradicijas, kurias ne visas beišsaugojome XXI amžiuje. Mirus parapijoje žmogui, artimieji pirmiausia kreipdavosi į kleboną ir paprašydavo ,,po dušių pazvaninti“.
Varpai skambėdavo visai kitaip: lėtai, ilgai… Tai būdavo pranešimas parapijiečiams, kad mirė žmogus. Dabar tampa įprasta, kad mirusio žmogaus kūnas nebenešamas į bažnyčią. Šv. Mišios vyksta paskirtą valandą.
Kita varpo skelbiama žinia: įvyko nelaimė! Bažnyčios varpai skambina, jei, pvz., kyla gaisras. Anksčiau nebuvo kitos priemonės, kaip varpas, nes nebuvo telefono, nebuvo televizijos ar radijo, nebuvo dabar prigijusių socialinių tinklų, kad būtų galima susisiekti ir pranešti žmonėms žinias, todėl buvo įspėjama varpais.
Taigi bažnyčios varpai mums siunčia kelis svarbius pranešimus: mirė žmogus, kviečiame į šv. Mišias, kviečiame maldai ir įvyko nelaimė.
„Gyvuosius kviečiu prie maldos, mirusius palydžiu, žaibus tramdau“, – tokia fraze kunigas įvardija varpo paskirtį.
Varpai turi savo vardus
Patys varpai yra dedikuojami vieno ar kito šventojo garbei, jiems suteikiamas vardas, kuris išliejamas ant varpo. Taip pat surašomi ir mecenatų vardai. Didysis Dotnuvos bažnyčios bokšto varpas dedikuotas šv. Antano garbei, jam nupirkti buvo aukojamos ir parapijiečių lėšos, mažasis – mecenatui Kazimierui Petkevičiui.
„Varpus reikia mylėti ir prižiūrėti“, – sako kunigas. „Varpas yra muzikos instrumentas“, – jam antrina patyręs kraštietis zakristijonas Nerijus, padedantis kunigui Giedriui Dotnuvos bažnyčioje.
Anksčiau parapijoje buvo žmogus, kuris mokėdavo skambinti varpu. Kunigas sako, kad juos žmonės vadino zvanininkais. Valdyti varpą reikia mokėti. Per staigiai skambinsi – suskaldysi varpą. Zakristijonas sako, kad yra taip nutikę.
Dabar varpas valdomas jau labai šiuolaikiškai
Kiekvieną vidurdienį nuo 1933 metų Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšte įrengtas varpas primena apie metą maldai. Nuo šv. Kalėdų vienas iš dviejų bažnyčios bokšto varpų, didysis varpas, valdomas šiuolaikiškai ir tai labai praktiška. Dabar tereikia nuspausti įmontuotą elektros mygtuką ir garsas sklinda per miestelį.
Bokštuose įrengta visa elektrinė sistema. Variklis, kuris išvaduoja žmogų nuo pareigos sunkiai vargti norint tinkamai išgauti garsus.
Varpas Dotnuvoje skamba kasdien vienodu dažniu ir vienodu stiprumu 5 minutes tiksliu laiku, lygiai 12.00 val. Tiesa, pirmąjį dūžį išgirsite 12.01, nes reikia minutės, kad varpas sujudėtų iš statinės pozicijos.
Iš Lenkijos Respublikos, Liublino miesto, atvykę patyrę meistrai sutvarkė varpo judėjimo mechanizmą ir suprogramavo varpo skambėjimą, nustatė laiko relę. Tam taip pat reikia žinių ir patirties, o tokių žmonių Lietuvoje nėra.
Maži miesteliai gali išsaugoti tradicijas
Kuriant ir išsaugant tradicijas bei įgyvendinat idėjas tokia nedidelė parapija, kaip Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, turi privalumų. Didmiestyje įvesti tradicijas sunkiau, juose gyvena daug įvairių žmonių, kurie labai skirtingai reaguoja: vieniems 12 val. pietų metas ir jie nenori būti trikdomi, kitiems tai atrodo viešosios erdvės pažeidimas, vieni priima, o kiti ne, kyla diskusijos ir nepasitenkinimas. Mieste daug sunkiau sugrąžinti ir mirusio kūno įnešimą į bažnyčią, o kaimiškoje bendruomenėje tai realu, tereikia tik paprašyti.
Ne taip senai čia atvykęs kunigas G. Maskolaitis parapijiečiams tarnauja jau antrus metus. 2022 metais rugpjūčio mėnesį į vieną iš Tėvelio Stanislovo tarnystės vietų jis atvyko iš Jonavos. Kunigas čia negyvena, nes nėra sąlygų, tačiau bendruomenę labai stengiasi apjungti ir suburti. Miestelio žmonės jau žino, kad netikėtai užsukę į raštinę jie bus pakviesti prie jaukiai degančios krosnelės ant stalo degs žvakutė ir bus kur ramiai prisėsti, o kunigas
pasidalins viskuo, ką turės.
Bažnyčios varpinės bokštai baigti renovuoti. Šį pavasarį į bažnyčią dar atvažiuos specialistai ir kai kur padažys fasadą. Didieji ūkiški darbai baigti. Nauji tamsūs kupolai ir baltos sienos šviečia iš tolo, iš toli girdimi ir varpai.
Kunigas turi dar planų. Apie juos kalba ramiai, stengdamasis, kad idėjos prigytų bendruomenėje, rastų atgarsį, palaikytojus ir būtų išpildytos.
Agota SPIEČIŪTĖ
3 Komentarai
Kasdien nuo 1933. Logiška. Kam laikrodžiai reikalingi, kai iš statinės pozicijos pajudėjęs varpas 12:01 suskambės. Reikėtų jį transliuoti gyvai gal, kad tokie mažesni už Dotnuvą kaimai kaip Vilnius galėtų laikrodžius pasitikrinti?
Atėjo vasaros laikas… Pasukau valandą ir minutę, dėl tų kuriems tokia svarbi sekundžių dalis… Gali pasitikrinti dabar pradeda skambėti 10 sec anksčiau… Aleliuja
per subinę pliaukšt..