Tai skolintis Kėdainiams ar nesiskolinti?
BNS Eriko Ovčarenko nuotr.
Nors skolinimasis ir nėra pati patraukliausia finansų gavimo forma, kartais be jo išsisukti tiesiog neįmanoma. Ir ne tik kalbant apie pavienius žmones, kitaip negalinčius įsigyti būsto, arba verslus, kurie iš esmės dažniausiai ir yra pastatyti ant skolų. Skolinasi ir savivaldybės, ir valstybės, ištisas pasaulis yra prasiskolinęs, ir anokia tai naujiena. Savivaldybės skolinasi tam, kad projektus vystytų ir problemas spręstų čia ir dabar, o ne kada nors vėliau, nes žmonėms gyventi reikia būtent dabar. Tačiau regis, kad Kėdainiuose tas „dabar“ gali būti nukeltas neribotam laikui į ateitį, mat savivaldybės vadovai, panašu, geriau jau nevykdys žmonėms duotų pažadų ir neįgyvendins planuotų projektų, nei pasiskolins tiems projektams reikalingų pinigų.
Nori skolintis kuo mažiau
Pasiskolinus pinigų savivaldybėms pavyksta išspręsti daug problemų greičiau nei laukiant, kol pakankamai jų bus surinkta biudžete iš mokesčių. Tas „gerokai greičiau“ reiškia, kad pasiskolinus pinigų svarbius darbus galima padaryti šiandien ar rytoj, o ne po metų ar net dešimtmečių.
Štai Kaunas, kai kas sakys, yra stipriai prasiskolinęs (pernai metus baigė su 62 mln. eurų skola), tačiau visi pripažįsta, kad šis miestas pasikeitęs tiesiog neatpažįstamai, lyginant su tais laikais, kai buvo bandoma išgyventi nesiskolinant.
Vilnius – taip pat ne kitoks, turi apie 53 mln. eurų skolos. Visa Lietuva turi 25 mlrd. eurų skolą.
Tačiau kai kurie Kėdainių rajono politikai galvoja, kad geriau jau nesiskolinti. Na, ir kas, kad mieste jokio proveržio nematyti.
Štai rajono tarybos narė liberalė Sandra Barzdienė sakė, kad pasiskolinti savivaldybė gali, bet nereikia.
„Laikėmės tos pozicijos ir 2015–2019 metais, buvo stengiamasi, kad įsiskolinimai nebūtų auginami. Gaila, kad per praeitą kadenciją išaugo įsiskolinimai iki 7,7 mln. eurų“, – sakė ji.
Lietuvos savivaldybių asociacija sako vienareikšmiškai – savivaldybės turi skolintis, ir turi galėti tai daryti palankiomis sąlygomis, nes tik tai ir leidžia joms stiprėti, plėstis, vystyti projektus ir būti patrauklioms nūdienos gyventojui.
Aut. past.
Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad to „nesiskolinimo“ pasekmes srėbti turėjo dabar su liberalais rankas trinantis, o anksčiau su jais priešingoje barikadų pusėje stovėjęs meras Valentinas Tamulis, kuris guodėsi dar 2019 metais radęs įspūdingą liberalų palikimą – pusės milijono eurų skolą Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui. Ir tą paliktą skolą išmokėti vis tiek teko. Ir skolintis teko, be jokios abejonės. O gal, jei ankstesnė valdžia būtų nebijojusi skolintis, būtų nepalikusi ir finansinės duobės?
Skolinosi pernai, skolinasi šiemet
Tiesa, savivaldybė, nors ir labai nenoriai, bet vis tiek turės skolintis pinigų.
Pernai ji skolinosi 3,84 mln. eurų, šiemet – 2,1 mln. eurų. O skolintis ji galėtų ir gerokai daugiau – įstatymu numatyta, kad savivaldybės skola gali siekti 60 proc. biudžeto, o tai Kėdainių atveju sudarytų apie 33 mln. eurų.
Planuojama, kad metų pabaigoje savivaldybės bendra skola sieks 8,2 mln. eurų.
Iš 2,1 mln. eurų, kuriuos pasiskolins, savivaldybė turės 1,5 mln. eurų sumokėti tam, kad padengtų ankstesnius skolinius įsipareigojimus.
563 tūkst. eurų iš paskolos planuojama skirti infrastruktūros objektų investicijoms: ugdymo prieinamumo didinimui atskirtį patiriantiems vaikams Kėdainių „Ryto“ ir Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijose, įvairialypio švietimo plėtojimui Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje ir Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlė“.
Už paskolos pinigus taip pat bus vykdomi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos darbai Šėtoje, Kunioniuose ir Kėdainių mieste, taip pat Kruosto upės Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcija.
Skolintis privalo, jei nori postūmio pirmyn
Na, o Lietuvos savivaldybių asociacija sako vienareikšmiškai – savivaldybės turi skolintis, ir turi galėti tai daryti palankiomis sąlygomis, nes tik tai ir leidžia joms stiprėti, plėstis, vystyti projektus ir būti patrauklioms nūdienos gyventojui.
„Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės skolinasi ne tam, jog padengtų einamas išlaidas, o tam, kad sėkmingai įgyvendintų įvairių sričių investicinius projektus – švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų erdvių sutvarkymo ir kitų. Prie minėtų projektų įgyvendinimo didele dalimi savivaldybės turi prisidėti savo lėšomis“, – yra sakęs buvęs Savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, kurio vadovaujama Jonava pastaraisiais metais kaip reikiant padarė stiprų proveržį modernėjimo ir europietiškumo link.
O štai Kėdainių rajono savivaldybė galėtų pasiskolinti dar 1,5 proc. biudžeto dydžio paskolą, tačiau to daryti nesiruošia.
„Kai daug tenka bendrauti su kitų savivaldybių atstovais, matau, kaip jie dėl paskolos didinimo daro viską, kad tik būtų galima išnaudoti visas skolinimosi galimybes bei skolintis dar daugiau, kad tik daugiau ir greičiau sukurti bei keisti visą infrastruktūrą mieste ir rajone gyventojams, MUMS visiems! Kad pokyčiai būtų dideli ir matomi“, – sako ir dabar rajono tarybos opozicijoje dirbantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kėdainių skyriaus vadovas bei buvęs vicemeras Paulius Aukštikalnis, retoriškai klausdamas, kiek toli Kėdainiai nueis vystydami projektus tik iš savo sutaupytų lėšų.
5 Komentarai
Pirmiausia reikia išmokti elgtis tu turimomis lėšomis, antra jei skolintis tai tik tada kai pačios mažiausios palūkanos. O Pauliaus kalbos per tarybos posedį eilinį kartą nuvilia.
Todėl dabar svarbiausia rast tą skolintoją,kuris kaip Grybauskaitės laikais , skolintų už didžiausius procentus.Savivaldybė pasikonsultuot galėtų su Šimonyte,tuolaik buvusia finansų ministre.
pirmas fotosesijoje.Kas galėtų paneigt,kad jam nesimpatizuoja teksto autorė?
Kaip Kėdainiai save pozicionuoja? Kodėl norėčiau čia gyventi? O tada skolinkimes ir padadarykim.
Sakai ryzai patinka anas? Ana netur laika diskorde dirb kusin visus