Teisininkas Ignas Vėgėlė apie karą Ukrainoje: „Metas pagalvoti apie taiką, eskalacija smogtų ir mums“
Dominykas Griežė, Alfa.lt
Prieš praėjusią vasarą dideles viltis kėlęs ukrainiečių kontrpuolimas sustojo, atsirėmęs į rusų įtvirtinimus ir minų laukus. Tuo tarpu pačios Ukrainos situacija šiomis dienomis – vis sunkesnė, kalbos apie Rusijos įveikimą ir Ukrainos pergalę – vis retesnės.
Ukrainos padėtį gerokai komplikuoja tai, kad JAV stringa paramos užpultai valstybei tiekimas – respublikonams ir demokratams nesusitariant dėl milijardinės paramos paketo, fronte ukrainiečiams pradeda trūkti amunicijos, senka finansiniai ištekliai. Tuo tarpu Rusija, pasitelkusi vadinamojo „mėsos šturmo“ taktiką, kai į frontą metamos prastai paruoštos, tačiau skaitlingos pajėgos, ėmėsi spaudimo beveik visose fronto linijose.
Ne į gera pasikeitus situacijai Ukrainoje, Lietuvoje – taip pat slogesnės nuotaikos; jei iki rezultato nedavusio kontrpuolimo kalbėta, kad Rusija turi būti nugalėta, o Kremliaus režimas turi sėsti į teisiamųjų suolą Hagos tribunole, pastaruoju metu lūkesčiai – gerokai kuklesni: gerai būtų bent neleisti rusams pasiekti ženklesnių pergalių.
Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose neseniai paskelbęs teisininkas Ignas Vėgėlė Ukrainos klausimu turi nepopuliarią nuomonę – jeigu pergalės Ukraina pasiekti negali, reikėtų pradėti galvoti apie taiką, priešingu atveju užpulta šalis gali prarasti iki šiol išlaikytas teritorijas, o karo eskalacija gali kelti pavojų ir Lietuvai.
Laidoje „Alfa.lt savaitės interviu“ viešėjęs I. Vėgėlė taip pat teigė, kad be Vakarų paramos, jo manymu, užpulta valstybė kovoti nepajėgtų, o pralaimėjimai fronte Ukrainą gali privesti prie konfliktų pačios valstybės viduje.
„Ukraina yra užpulta, parama Ukrainai mažėja ir neaišku, ar ji tęsis iš JAV. Europa, deja, padėti Ukrainai be JAV negali. Akivaizdu, kad reikia rasti sprendimą ir dėti visas pastangas, kad būtų rastas sprendimas, kad nutrūktų karas, bet kartu Ukraina nepralaimėtų.
Tai yra labai sudėtinga formulė dėl to, kad Ukrainos pralaimėjimas gali lemti konfliktą pačioje Ukrainoje, jau ir pilietinį konfliktą. Ir tas pilietinis konfliktas – aš labai norėčiau, kad šito scenarijaus nebūtų, – jis būtų tiesioginė grėsmė pačiai Lietuvai dėl to, kad Ukrainos pralaimėjimas, teritorinio vientisumo, tikros nepriklausomybės praradimas būtų didžiulis pralaimėjimas Lietuvai. Net ir moralinis pralaimėjimas – mes patys buvome okupuoti, žinome, ką tai reiškia“, – sako teisininkas.
Anot I. Vėgėlės, jei Ukraina nesugebėtų atsiimti Rusijos užimtų teritorijų ir kovoti toliau, taika su agresore būtų prasmingesnė nei tolimesnis karas.
„Mes galime turėti taiką, galime turėti tokį patį karą. Dabartinė situacija yra tokia, kokia yra. Ji yra baisi. Tikslas yra, kad nepralaimėtų Ukraina, ir tikslas taip pat yra, kad kuo mažiau gyvybių žūtų. Dabar mes, deja, turime negerą situaciją su Ukrainos pralaimėjimu – tiek tas kontrpuolimas, tiek ginklų trūkumas, ji nerodo galios, kad ji gali laimėti. Dar yra ir baisesnis scenarijus, kad ji apskritai gali pralaimėti“, – teigia kandidatas į prezidentus.
Kai kurios I. Vėgėlės idėjos sulauktų pritarimo aktyviau Ukrainai padėti vengiančioje Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse, tačiau Lietuvoje tokia teisininko nuomonė – nepopuliari.
„Aš viliuosi dar vieno tikslo, kuris turi mus visus vienyti – neeskaluoti karo daugiau, nes eskalacija gali lemti ir Lietuvos valstybingumo arba karinės situacijos Lietuvoje paaštrėjimą“, – teigia I. Vėgėlė.
Teisininkas taip pat negailėjo kritikos Lietuvos užsienio politikai – anot jo, nutraukus draugiškus santykius su Baltarusija, pastaroji buvo pastūmėta link Rusijos. Dėl to dabar Ukrainoje kariaujanti ir į buvusias sovietų imperijos žemes plėšikiškai žiūrinti Rusija pavojingai priartėjo prie Lietuvos.
„Akivaizdu, mes jau praradome Baltarusiją. Mes su savo eksperimentine užsienio politika atidavėme Baltarusiją į Rusijos glėbį. Rusijos realiai siena eina šalia Lietuvos dabar. Mes turėjome tiktai Kaliningrado sritį, dabar mes turime visiškai šalia Lietuvos einančią realią Rusijos sieną. Jei mes turėjome tam tikrą buferį – Baltarusiją, tai dabar to buferio nelikę – mes esame buferinė valstybė“, – teigia I. Vėgėlė.
11 Komentarai
Skelbiama, kad nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. vėgėlių žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose.
Jis savas, kartu stovėju už Baltaruskius kelyje rankom susikibes su Tapinais užsidėja pirštines ir kaukes, kaip išrinko tarakoną Belarusijoj
Dar vienas durnelis patruliu pasivadines, leansbiergo rura uostantis…
sugriovusiu buvusius santykius su Baltarusija ir Kinija,ačiū jam už idiotiškos užsienio politikos kursą ,jo propaguojamo karo tezes ir lozungus.Vėgėlė siūlo savotišką 1918-ų metų Bresto taikos variantą kur tragiškai prapylus Rusijai,teko nusileisti prieš jėgą.
Vėl bando gydyti glušus vatinius kaimiečius, o gal ir atsiras balsuojančių už šitą. Gryna ruskinė propaganda, suvyniota į “ja za mir va vsiom mire” popierėlį. VSD vertėtų pasidomėti to veikėjo ryšiais su rusynu, nes akivaizdu į kurią pusę šitas stumia.
vertėtų pasidomėti, kam tu dirbi?
Tu ne 777, o tu šestiorką pas jankių ir vakarų pederastus. Kiek „auksinių“ tau už tai moka?
Piotrai, pačiulpk bybį savo patrijarchui Kirilui, tu kacapini nuokruša.
Maną žuvys blia VYGYLĖ. Palaikykit ūž odegas blin, ką ninuplauktūūū, Kidainyečyay balsuookyt
Daugiau ginklų Ukrainai, F 16, Apachi sraigtasparniai, Taurus ilgojo nuotolio raketos privers rasieja realiai derėtis. Kremliaus hunta eskaluoja konfliktą, o ne Kijevą palaikančios šalys. Čia jau vėgėlė sukeite agresoriu su auka…
gana tuos ukrus sert, teisingai kalba Ignas reik taikos
Kandidatas, išrinktas prezidentu gali Lietuvą nuvesti į rossijos glėbį. Su kacapynu neįmanoma taikiai susitarti dėl taikos. Kacapams reikia duoti atgal taip, kad daugiau nekiltų noras užpulti kitų šalių. JAV ir ES trypčioja dėl paramos Ukrainai, delsia kažko. Dar tas urodas Orbanas, putlerio subinlaižys stabdo paramą . Pamiršo vengrai 1956 m, kai ruzzkių tankai siautėjo Budapešte.