Didžiausia „EVA paslaugos“ buhalterės svajonė – nukeliauti Šv. Jokūbo kelią
Ramus darbas prie stalo su skaičiais kontrastuoja su Vidos Paužienės veikla po to, kai ji užveria kabineto duris.
Lina Ukrinaitė
Dvidešimt penkerius metus „Vikonda grupės“ įmonėse dirbanti Vida Paužienė prie darbo stalo mikliai rikiuoja skaičius, o po darbo neria į aktyvias veiklas: sportuoja, tapo, dainuoja, keliauja. Dar viena „EVA paslaugos“ apskaitininkės stiprybė – kurti gražius santykius su žmonėmis. Užmegzti ryšiai nenutrūksta visą gyvenimą: su vienais Vida slidinėja, su kitais – žaidžia tenisą, vyksta į keliones. Visai neseniai ji su drauge skrido į Edinburgą, kur šventė savo ypatingą gimtadienį.
Į „Vikondą“ Vidą pakvietė 1997 metų liepą. Taip čia ir pasiliko. „Galėčiau įmonės metraštį parašyti“, – juokiasi ji. Jauna specialistė pradėjo dirbti sistemos administratore, vėliau tapo ekonomiste, o nuo 2018 m. yra apskaitininkė įmonėje „EVA paslaugos“.
„Esu technokratinis žmogus, baigiau programavimą, skaičiai visada patiko. Žiūriu, kad sueitų kampiukas į kampiuką, centas į centą, kad dokumentai būtų tvarkingai suregistruoti ir vadyba kuo greičiau gautų mėnesio rezultatus“, – pasakoja buhalterė.
Gamybos apskaitos skyriuje dirbanti Vida kuruoja ledų fabriką „Vikeda“. Toje įmonėje Vida dirbo daug metų, taip pat ir ekonomiste, tad visi procesai jai labai gerai pažįstami.
„Iškart matau visumą, nereikia skirti daug laiko, kad įsigilinčiau, viskas labai aišku“, – kalba ji.
Per ketvirtį amžiaus, kurį praleido „Vikondoje“, kolektyvas, žinoma, keitėsi, tačiau nekito vienas dalykas: geri Vidos santykiai su kolegomis. Iki šiol ji bendrauja su žmonėmis iš savo pirmo, antro, trečio kolektyvų. Puikiai sutaria ir su dabartiniu. „Man sekasi su žmonėmis“, – džiaugiasi ji.
Daug patirties sukaupusi Vida anksčiau sulaukdavo bendradarbių prašymų padėti. „Bet dabar jau nebe – visos kompetentingos savo srityje, mūsų skyriuje visos labai profesionaliai dirba“, – negaili pagyrų kolegėms ilgametė darbuotoja.
Vida labai džiaugiasi ir Gamybos apskaitos skyriaus vadove Daiva Tumiene. „Aukščiausio lygio apskaitos specialistė, o ir mus švelnia ranka valdo, kad visi darbai su šypsena veide būtų atlikti, – vėl negaili gero žodžio ji. – Mes labai darniai ir draugiškai gyvename.“
Ramus darbas prie stalo su skaičiais kontrastuoja su V. Paužienės veikla po to, kai ji užveria kabineto duris.
Dvidešimt penkerius metus „Vikonda įmonių“ grupėje dirbanti Vida Paužienė prie darbo stalo mikliai rikiuoja skaičius, o po jo neria į aktyvias veiklas: sportuoja, tapo, dainuoja, keliauja.
Aut. past.
„Esu aktyvus žmogus, – prisipažįsta ji. – Turiu kolektyvą, su kuriuos slidinėjame nuo pirmo kurso: su ta pačia draugų kompanija kasmet vykstame į kalnus. Juokiamės, kad gyvename bendrabutyje, kaip senais laikais.“
Su kita kompanija Vida žaidžia tenisą, priklauso Kėdainių teniso klubui. Mėgsta išsiruošti į pėsčiųjų žygius. Su drauge ratais rinkdamos žingsnius kasdien nueina 8–10 kilometrų. Judėdama Vida sako įsikraunanti ir emociškai, ir fiziškai: jei mažiau judesio, jai ir pačiai baterijos ima sekti. „EVA pasaugos“ buhalterė džiaugiasi, kad ją supa žmonės, kurie įkvepia, su kuriais smagu kartu leisti laiką.
Jau penkiolika metų Vida lanko Kėdainių kultūros centro chorą „Ave Musica“, su kuriuo apvažinėjo visą Europą. Dar anksčiau vaikščiodavo į linijinius šokius, tačiau grupė nustojo veikusi. „Labai norėčiau šokti, – neslepia pašnekovė. – O pati didžiausia svajonė – nueiti Šv. Jokūbo kelią, kurio pradžia yra Santiago de Compostela mieste Ispanijoje.“
Anot Vidos, jai niekada nebūna nuobodu pačiai su savimi – visada suranda, ką veikti: skaito, tapo, klausydama įgarsintų knygų. Tapyba yra naujausia Vidos aistra. Prieš kurį laiką „Vikonda grupės“ įmonių personalo vadovė Lina Šetkuvienė skyriui, kuriame darbuojasi Vida, padovanojo paveikslą: tokį, kurį galima tapyti pagal skaičius. „EVA paslaugos“ buhalterė pasiėmė jį namo, žadėdama dalį nupiešti, o paskui atnešti kolegėms, kad jos užbaigtų. Tačiau taip užsidegė tapyti, kad ne tik viena nupiešė skyriaus paveikslą, bet per metus nutapė ir dar krūvą naujų. Paveikslas dabar geriausia jos dovana kitiems.
Tapydama Vida galvoja apie žmogų, kuris paveikslą gaus. Ir jau sulaukė komplimentų, kad puikiai pataiko. Iki šiol visus paveikslus išdalindavo, o dabar piešiamą žada pasilikti sau. Tapydama Vida prisipažįsta netenkanti laiko nuovokos – jis visiškai ištirpsta. Jei ryte „EVA paslaugos“ biure ji pasirodo su dažų žymėm, kolegės žino, kad naktinėjo prie drobės. Svajoja pasimokyti ir dailės mokykloje.
„Mane veža piešimas, – neslepia ji. – Planuose yra jo pasimokyti dailės mokykloje, nors suprantu, kad visko neapžiosi, pritrūksta laiko visiems norams įgyvendinti“.
Paklausta, ar ji gyvenime yra atradusi aukso vidurį – tikslus, aiškus darbas ir aktyvus, kūrybiškas laisvalaikis, kiek pamąsčiusi atsako, kad greičiausiai taip ir yra: po darbo, kur ją supa skaičiai, atsigriebia kitose srityse.
Aktyvų gyvenimo būdą Vida perėmė iš tėvų. Tėvukas buvo talentingas – muzikavo, rašė eilėraščius, buvo labai kūrybiškas žmogus. Mama iki pat senatvės buvo labai žingeidi, viskuo domėjosi. Tokie pat aktyvūs bei kūrybingi ir Vidos vaikai, kurių ji žadėjo niekada nevesti į muzikos mokyklą: pati joje prisikankino. Pažado neįvykdė, o užaugę vaikai padėkojo už tai: dabar dukra Jorūnė yra garso režisierė, o sūnus Tomas – IT specialistas, laisvalaikiu keliose muzikos grupėse mušantis būgnus.
Nors Vida didesnę savo gyvenimo dalį praleido Kėdainiuose, gimė ji Druskininkuose. Kai buvo vos dvejų, tėvukas atvažiavo statyti Kėdainių cukraus fabriko, čia šeima ir liko.
„Druskininkai yra mano vaikystės miestas, ten leisdavau vasaras pas močiutę, šis miestas – mano didžiausia meilė“, – su nostalgija balse kalba Vida.
Kelerius metus bestudijuodama ir po studijų ji praleido Vilniuje, paskui porai metų grįžo į Kėdainius, o liko visai keturiasdešimčiai. „Nė kiek dėl to nesigailiu, man čia gerai, viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio“, – įsitikinusi ji.
Įdomi ir Vidos vardo istorija, ji dokumentuose užrašyta kitu vardu. Metrikas anais laikais pildė rusiškai ir sumaišė raides: taip Elvyra tapo Elvyda. Tačiau visą gyvenimą kitaip nei Vida jos niekas ir nevadina.
Balandžio 17 dieną V. Paužienė šventė ypatingą – jubiliejinį – gimtadienį. Savo šešiasdešimtmetį ji planavo paminėti Romoje, bet iškeitė ją į kelionę į Edinburgą, kur skris kartu su drauge. „Man labiausiai patinka švęsti renkant emocijas, o ne materialus dalykus“, – sako būsimos kelionės nuotaikomis gyvenanti Vida.
1 Komentaras
Tiek metų dirba ,viską žino ir nieko neišplepa apie machinacijas su vokeliais.Tikra Marija Melnikova.