Ties Labūnava išdegė hektaras Nevėžio pakrantės žolynų
Gaisro metu išdegė daugiau kaip hektaras sausų Nevėžio pakrantės pievų, krūmynų, apdegė medžiai./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Antradienio popietę ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Labūnavą – netoli šio kaimo tekančio Nevėžio pakrantėje degė didžiuliai plotai išdžiūvusių žolynų. Juos gesino ne tik ugniagesiai, bet ir miškininkai. Beje, žvejai ir vietos gyventojai neskubėjo kviesti ugniagesių, taip pat įtariama, kad gaisrą kažkas sukėlė tyčia.
Pamatė girininkas
Bendrasis pagalbos centras 14 val. 53 min. sulaukė pranešimo, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Labūnavos kaimo Vainikų gatvėje dega didžiulis plotas žolės.
Pagalbos centrą apie gaisrą informavo Labūnavos kaimo Nevėžio gatvėje įsikūrusios Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinio Kėdainių girininkijos girininkas Edvinas Zujus.
Miškininkas pamatė ugnį ir pats su visureigyje turėtu kastuvu ėmė malšinti liepsnas ir stabdyti ugnies plitimą.
Gesino keletą valandų
Į įvykio vietą atskubėjo Pramonės ugniagesių komanda. Atvykę jie atliko žvalgybą. Nustatyta, kad apie 1 ha plote žolė dega pavieniais židiniais. Pavienius gaisro židinius ugniagesiai gesino iki 18 val.
Gaisro metu išdegė daugiau kaip hektaras sausų Nevėžio pakrantės pievų, krūmynų, apdegė medžiai.
Kiek laiko žolynai degė – nėra aišku, mat ugniagesių neskubėjo kviesti nei Nevėžio upėje žvejoję žvejai, nei vietos gyventojai. Manoma, kad žolynai buvo padegti tyčia.
Kiek laiko žolynai degė – nėra aišku, mat ugniagesių neskubėjo kviesti nei Nevėžio upėje žvejoję žvejai, nei vietos gyventojai. Manoma, kad žolynai padegti tyčia.
Aut. past.
Ugniagesiai primena
Ugniagesiai primena – degini žolę – keli pavojų gyvybei. Gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms.
Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai.
Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.
Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu.
Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus telefonu 112.
2 Komentarai
pūdomos šakos ir virtuoliai dėl neva gamtos sukuriamo natūralaus gyvybės proceso palaikymo ne savo pačių rankomis sukurti gaisro židiniai?Ne tik kad nepurškiama nuo kenkėjų,o jie dar ir veisiami tokia ,,moksline” praktika besivadovaujant.Ar ne liūdna skaityt – ,,Valstybinės miško urėdijos Radviliškio padalinio Kėdainių girininkija”?Kažin ar rasis koks kunigas poetas,kuris kaip Baranauskas Anykščių šilelį ,apdainuos apie buvusias Kėdainių gamyklas ir įmones ,apie buvusius ligoninės skyrius,miškų ūkio girininkijas su savo ąžuolais ?Paskaitytų ainiai kas buvo ir kas po jonavas ,radviliškius,kaunus ar panevėžius išbarstyti liko…
Kodel niekas nekalba kiek erkiu sudege . Tai vienintelis budas jas naikinti .