Viktorijos Triukienės svajonė: „Vikedos“ ledai – visose pasaulio parduotuvėse
Viktoriją Triukienę žavi, kad dirbant „Vikedoje“ jos darbas yra dinamiškas, kuriame reikia greitai orientuotis, rasti sprendimus, spręsti problemas čia ir dabar.
Lina Ukrinaitė
„Kai tiki įmonės, kurioje dirbi, gaminama produkcija, akyse dega liepsnelė, tada ir klientas tiki tavimi, sklandžiau vyksta pardavimai“, – įsitikinusi UAB „Vikeda“ eksporto vadybininkė Viktorija Triukienė, gegužę žymėsianti savo darbo įmonėje penkmetį. Darbo pradžią čia ji prisimena kaip labai intensyvią – buvo pats gamybos pikas, viskas labai intensyvu, vyko aktyvūs pardavimai. „Buvo kiek baisoka, bet džiaugiausi, kad atėjau ne žiemą, kai viskas ramiau, nes esu žmogus, kuriam patinka greitas tempas ir gerai jaučiuosi pakliuvusi į įvykių sūkurį“, – pasakoja „Vikedos“ darbuotoja.
Viktorijos karjera „Vikonda grupės“ įmonėse prasidėjo 2017 m. Tuo metu Krekenavos agrofirma ieškojo asistentės ir ji nusprendė dalyvauti konkurse į šią poziciją.
„Pabandžiau, mane atrinko ir buvau labai patenkinta, nes labai norėjau dirbti toje įmonėje“, – prisimena Viktorija.
Po metų jai pasiūlė pereiti į „Vikedą“. Iš pradžių dirbo klientų aptarnavimo vadybininke, o po metų tapo eksporto vadybininke.
„Stengiausi kuo greičiau pagauti ritmą, mačiau galimybes, man patiko, kad darbas dinamiškas, nemonotoniškas, patiko darbų specifika, vertinau galimybę augti, išsikėliau kartelę, norėjau pateisinti lūkesčius“, – su meile apie savo darbą kalba Viktorija.
Ją žavi, kad šiame darbe turi greitai orientuotis, rasti sprendimus, spręsti problemas čia ir dabar.
„Man patinka atstovauti įmonei, nešti žinutę apie produkciją, norisi, kad mūsų gaminiai kuo plačiau keliautų, neapsiribotų Europa, o būtų viso pasaulio parduotuvėse“, – sako eksporto vadybininkė.
Ji pastebi, kad vienose rinkose vertinamos laiko patikrintos prekės: jos ten išvažiuoja dideliais kiekiais. Kitose – mėgstamos naujienos. „Vikeda“ Lenkijos rinkai ilgą laiką tiekė tradicinius vanilinius ledus, o štai šiemet ten iškeliavo išskirtinio skonio produktas – pistacijų ir sūrios karamelės ledai.
Vienose šalyse pirkėjai renkasi ledus vafliniame puodelyje, kitose – ragelyje. Lenkijoje mėgsta ledus 150 ml rageliuose, o štai čekams labiau patinka didesni – 200 ml rageliai.
Sūreliai labai vertinami išeivių šalyse, daug eksportuojama į JAV. Toje rinkoje nėra analogiško produkto, o pirkėjai ieško nostalgiško skonio, kurį paragavę prisimintų laiką, kai gyveno Lietuvoje. DADU sūrelių jie randa etninėse parduotuvėse.
„Man patinka atstovauti įmonei, nešti žinutę apie produkciją, norisi, kad mūsų gaminiai kuo plačiau keliautų, neapsiribotų Europa, o būtų viso pasaulio parduotuvėse.
V. Triukienė
Viktorijai ir pačiai patinka ledai. Jos mėgstamiausi – ledai ant pagaliuko su sūriais riešutais ir sūdyta karamele, taip pat ledai su sausainukais ir karamele. Jai patinka sodraus skonio ledai, o štai vyras – klasikos gerbėjas: renkasi vanilinius, su uogomis, tad šeimoje dėl ledų nekonkuruoja. Dvimetė dukra taip pat ledų mėgėja: vienas pirmųjų mergaitės žodžių buvo „mimi“, jos kalba tai reiškė ledus. „Taip ir būdavo vis mimi, mimi po namus“, – juokiasi Viktorija.
„Vikedos“ eksporto vadybininkė sako, kad būna dienų, kai norisi susikoncentruoti į darbo užduotį, bet geriausiai jaučiasi tarp žmonių. Jai svarbus vadovo ir komandos palaikymas.
„Tai mane motyvuoja dirbti ir siekti gerų rezultatų. Man svarbu, kad visai komandai būtų gerai, kad įmonei sektųsi. Esu žmogus, kreipiantis dėmesį į kolegų nuotaikas, stengiuosi pašnekinti, jei liūdi ar nesiseka: pasiklausiu, kuo galėčiau padėti, nesinori leisti žmogui likti savose bėdose. Kartu problemos greičiau išsprendžiamos“, – kalba Viktorija.
Ledų fabriko darbuotoja yra iš tų žmonių, kurie rūpinasi ir įmonės tradicijų puoselėjimu. „Vikedoje“ jau nuo seno darbuotojai patys kurdavo žaisliukus Kalėdų eglutei. Viktorija entuziastingai prisijungė prie šios tradicijos, pati siuvo žaisliukus ir naujus darbuotojus paragindavo.
„Bendra veikla sujungia kolektyvą, – įsitikinusi ji. – Vieni žmonės ateina, kiti išeina, norisi, kad tradicijos gyvuotų, būtų perduodamos naujiems darbuotojams.“
Viktorija taip pat priklauso įmonės organizaciniam komitetui, kuris rengia Komandos dienas, sugalvoja įvairių veiklų, kurios apjungtų kolektyvą, kolegos leistų laiką neformalioje aplinkoje, taip pat sprendžia klausimus, susijusius su bendravimu įmonėje, išklauso darbuotojų mintis, pageidavimus.
Viktorija prisipažįsta, kad po vaiko gimimo savo pomėgiams laiko pritrūksta. Po darbų daugiausia laiko ji skiria vaiko poreikiams. Tačiau nepamiršta ir to, kad visada mėgo iššūkius. Prieš kelerius metus mokėsi groti ukulėle, taip pat trokšta atgaivinti seną hobį – groti fortepijonu. Anksčiau to mokėsi muzikos mokykloje, dabar norėtų sugrįžti prie šio užsiėmimo, tobulinti įgūdžius.
Pernai prieš grįždama į darbus po motinystės atostogų ėmėsi auginti daržoves. Prie namo Šveicarijoje Jonavos rajone išdygo šiltnamis, darže nusidriekė lysvės. Anksčiau su sodininkyste ji neturėjo nieko bendro, bet mėgsta išmokti vis kažko naujo, todėl ir nusprendė: kodėl nepabandžius. Vos atėjus pavasariui Viktorija jau planuoja naują sezoną. Šiemet ir įgūdžių jau daugiau, mato pernykštes klaidas ir nekantriai laukia šiltesnių dienų.
1 Komentaras
Kai Lietuvoje neperka permaišytų ledų tai tenka kitur prekiaut kur šiltesnės žiemos.