50 arų: puota sielai ir skrandžiui (FOTOGALERIJA)

Kaip patirti dar didesnį džiaugsmą savo ūkyje? Pasikviesti svečių!

Jorūnė LIUTKIENĖ

Pirmąkart į savo ūkį Saviečiuose pasikvietusi žmones Stašauskų šeima patyrė bendrystės ir palaimos jausmą. Nuoširdūs, atsidavę, draugiški, palaikantys, darbštūs ir verslūs – tokie žmonės susibūrę į gyvą susitikimą Eglės ir Juliaus ūkyje. Unikalią produkciją buvo galima ragauti ir įsigyti iš pirmų rankų. Nežinau, kaip oficialiai vadinasi Stašauskų ūkis, bet jų verslas rajone jau gana žinomas pavadinimu „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Visa šeima parodė, ką sugeba. Savo produkciją patiekė tikroje puotoje. Susirinkusiesiems vaišėms buvo pateikti dar karšti kepti varškės sūriai su skirtingais prieskoniais. Viską, ką savo ūkyje kartu su vyru užaugina, Eglė panaudoja kurdama įvairiausius receptus ir jau iš karto tinkamus naudoti gaminius: actus, prieskonius ir pagardus. Stebuklingų stiklainiukų su naujomis etiketėmis buvo nustatyta visa galinė šiltnamio siena. „Šiais metais rūpinomės produkcijos įpakavimu, stiklainiais, etiketėmis, dangteliais, kad mūsų produkcija būti tinkamai supakuota ir pateikta. Jau atidarėme ir internetinę parduotuvę. Siųsime visur“, − sakė Eglė. Kėdainių mieste ūkis jau šiek tiek žinomas ir sklando gandai, kad rudenį neįsigijęs, pavasariop nedaug ko ir begausi, nes kiekiai nėra dideli.

Pakvietė į šiltnamį

„Pirmą kartą kviečiame žmones į lysves“, − kiek jaudindamasi dar prieš renginį sakė Eglė.

Ir tikrai. Šeima pakvietė tiesiai į… šiltnamį. Jis pastatytas tik šį rugsėjį, gavus Europos Sąjungos paramą per projektą. Jame jau užaugo ir nuimtas špinatų, krapų, svogūnų laiškų, ridikėlių derlius. Ištuštėjęs, šis pats didžiausias „50 arų“ ūkio šiltnamis, išradingų šeimininkų dėka pavirto puotos sale visiems susirinkusiems, idėjų muge priklydusiems, prekybos centru perkantiems ir konferencija produktų ir maisto gamintojams.

Pats šiltnamis buvo labai subtiliai dekoruotas berželiais ir rudenėjančiais lapais. Prie įėjimo įrengta originali fotosienelė iš ūkyje užaugintų daržovių traukė akį meniškumu. Rimtas renginys be jos neapsieina. Matosi, kad šeima labai daug ruošėsi. Ir ne tik dėl dekoracijų, bet ir gamino įvairiausius patiekalus, kad atskleistų savo gaminių pritaikymą ir palengvintų darbą kiek mažiau išradingoms šeimininkėms.

Čia pat, šiltnamyje, ant didelių stalų buvo surengta visos savo gaminamos produkcijos degustacija. Nė vienas negalės pasakyti, kad pirko „katę maiše“. Eglės pagamintus ir konservuotus produktus, prieskonius ir kvapnias druskas žmonės galėjo ragauti ir su namie kepta juoda duona ir baltu pyragu, su sūriais ir su keptomis bulvytėmis „su mundurėliais“. Taip kai kur mūsų krašte vadina su lupenomis keptas ar virtas bulves.

Ūkininkauja darniai

„Išragaukite viską. Tai jūsų laikas“, – pasitikdama savo svečius kvietė ir ragino Eglė.

Nors moteris pačių gaminių receptų ir neatskleidė (to ir nereikėjo tikėtis), visi galėjo Eglę išklausinėti, kaip geriau panaudoti produkciją, ką su kuo derinti, kaip pateikti. O svarbiausia, kaip tai užauginta. Stašauskų ūkyje tai daroma tik gamtai palankesniu ūkininkavimu. O prieskonių, druskų, actų, sriubų mišinių, pagardų ir užkandžių asortimentas tikrai didelis.

„Kol produkto kokybei žolės netrukdo, tol nepuolame kiekvienos lysvės ravėti“, – drąsiai sakė Eglė.

Ji pasakojo, kaip jiems šiuo metu dalyvaujant „Gero ūkininko čempionate“ atvykusi komisija tikrino Eglės ūkį: su kastuvėliu kasinėjo ir vertino žemės sandarą, gyvuosius organizmus, uostė net mulčą. Ir taip, komisija buvo įtikinta, kad ūkis tikrai ūkininkauja darniai su gamta, ir ūkis tapo vienu iš penkių ambasadorių Lietuvoje. Tik va siekiant to gamtosauginio, socialinio ir ekonominio darnumo darbo daug daugiau. Kad būtų lengviau, talkina visa šeima. Eglei kiek gali patarimais padeda ir ūkininkaujantys Šakių rajone tėtis su mama, palaiko sesuo, taip pat ūkininkė.

Įtraukta visa šeima

Ne tik į darbą, bet ir į šventės organizavimą bei į pačią prekybą buvo įtraukti visi. Pačiame šiltnamio kamputyje buvo įsikūrę dvi mažosios krautuvėlės – ten prekiavo šeimos mažiausieji: Miglė ir devynmetis jos brolis Emilis.

Prekės labai praktiškos: vištų ir putpelių kiaušinukai bei kriaušių, šermukšnių, cukinijų, rabarbarų cukatai. Šalia jų rikiavosi jau patyrę savo sričių žinovai ir naujoviškų produktų gamintojai.

Ilgiau galiojantis česnakas

Unikalumu išsiskyrė šiltnamio svečias „Juodasis česnakas“. Dovilė pasakojo, kad ji visai netikėtai papuolė į verslą, po to, kai negavę finansavimo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai tęsti tyrimams apie fermentuoto česnako poveikį COVID-19 liga persirgusiems asmenims, turėjo kažkur realizuoti daugybę fermentuoto česnako.

Dabar tai plėtojasi į dar vieną darnų verslą. Česnakai perkami iš Biržų rajono ūkininkų ir fermentuojami ilgąja technologija – drėgmės ir temperatūros santykiu, be plastiko.

Ar žinojote, kad fermentacija pailgina mūsų paprastojo žieminio česnako gyvenimo laiką?

Įprastai šviežiais ir žaliais lietuviškais česnakais mes galime gardžiuotis tik iki sausio mėnesio. Vėliau, jei prekybos centruose jų ir yra, tai jau ne lietuviška produkcija. Bet ne tai svarbiausia. Svarbu žinoti, kad maistines tokio česnako savybės ir turimas antioksidantų kiekis, kuris atitolina senatvę ir saugo kūną nuo pavojingo laisvųjų radikalų poveikio, labai vertingos ir naudingos mūsų organizmui, o ir skonis geras.

Telkia bendraminčius

Nors Eglė sako, kad šie pirmieji susitikimai ir apsikabinimai buvo nedrąsūs, tačiau visame renginyje buvo labai nuoširdu ir tikra. O ir savo pavyzdžiu Eglė su šeima rodo, kad įmanoma gyventi ir pragyventi ir iš visai smulkaus ūkio, tokio, kuris, lyginant su kitais daugiau kaip 2 000 ūkininkų Kėdainių rajone, gali vadintis tik ūkeliu.

Tačiau kaip galima suprasti ir iš pačios Eglės, ir jos palaikyti atvykusių svečių – tai, kuo jie visi užsiima, neša daugiau džiaugsmo. Taip darniai gyvenant pritrauki ir tokių pačių žmonių. Dalyvavo ir savo produkciją pristatė kiti gamintojai su išskirtiniais, vertingais produktais.

Naujo formato renginyje dar dalyvavo ir veganiškų gardumynų „Kokoko ūkis“ su savo vaisių juostelėmis, macarons‘ais. Jo šeimininkė Irena Trečiokienė sako, kad „mes visi kiek kitokie, mes darome tai, ką jaučia ir kviečia daryti širdis“.

Savo skaniausių sūrių ir desertų pagamintų iš 30 ožkelių duodamo pieno atsivežė ir Božena Lazovska iš 40 Totorių kaimo Vilniaus rajone.

Ponia Edita atsivežė parodyti visus pievų burtus: natūralias arbatas, hidrolatus, muilus. Visi jie bendraminčiai, kaip liaudyje sako „vieno plauko žmonės“.

Eglės šeimos eksperimentas kol kas dar neturi tikslaus pavadinimo: šventė, renginys, mugė, gyvas susitikimas, susipažinimas, atvirų durų diena, degustacija. Visaip sakė ir svečiai, ir pati Eglė. Tai buvo tikrai naujo formato renginys mūsų rajone: stilingas ir paprastas. Naudingas. Jaukus ir nuoširdus. Tikėkimės, jis vyks ir kitais metais ir išaugs į sveiko maisto ar kokį kitokį mūsų rajono žmones garsinantį festivalį.