Ukrainos užpuolimą Maskva melagingai sieja su 2014 metų riaušėmis Odesoje

Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Odesos, Ukraina

Rusijai užpuolus Ukrainą ne tik paprasti žmonės, bet ir politikos ekspertai suko ir tebesuka galvas ieškodami atsakymo – kas iššaukė šį karą.

Kremliaus aiškinimas, jog pradėjo ne karą, o „specialią operaciją“, kurios tikslas yra „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ Ukrainą, yra ir absurdiškas, ir nekonkretus. Praėjus mėnesiui nuo karo pradžios keistą versiją dėl jo priežasties nurodė propagandinis Kremliaus tinklalapis „Baltnews“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių rusakalbiams.

Maskvos įsiveržimą į Ukrainą tinklalapis teisino kaip norą atkeršyti už „žudynes“ Odesoje. „Baltnews“ teigimu, prieš aštuonerius metus Kijevo Maidano aikštėje vykusios demonstracijos buvo Vakarų šalių inicijuotas pučas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir valdžion atėjo nacistai.

Odesos gyventojai esą pasmerkė pučą, todėl tame mieste „ėmė formuotis liaudies, nesutinkančios su perversmu Kijeve ir nacistų atėjimu į valdžią, judėjimas“. Kijevas esą panoro su tuo judėjimu, pasivadinusiu „Antimaidanas“, susidoroti ir pasiuntė į Odesą nacistus iš partijos „Dešinysis sektorius“.

Šie 2014 metų gegužės 2 dieną tariamai užpuolė taikią Putino garbintojų demonstraciją, o vėliau padegė Profsąjungų rūmus. „Šiame pragare žuvo 42 žmonės, dar šeši buvo užmušti gatvėse, per 240 sužeista, (…) būtent ši tragedija iššaukė pilietinį karą Donbase, užsitęsusį aštuonerius metus“, – teigia Kremliaus tinklalapis.

„Baltnews“ parašė: „šiandien mes tą dieną (2014.05.02) minime kaip vieną iš priežasčių, kodėl Rusija pradėjo specoperaciją“. Tinklalapis priminė ir V. Putino kaltinimą, jog Odesos „žiaurumus įvykdę nusikaltėliai liko nenuteisti, jų niekas neieško, bet mes žinome visų jų pavardes“.

„Baltnews“ tvirtinimuose teisinga visgi yra vien tai, kad prieš aštuonerius metus Odesoje įvyko baisi tragedija. Visa kita yra propagandinis melas.

Per tą mitingą Odesoje putinistai ne tik nebuvo taikūs, bet jie ir pirmieji ėmė šaudyti. Tragedijos užuomazgų ir kaltininkų reikia ieškoti būtent Kremliuje, nes jis kurstė demonstracijas ir finansavo jų rengėjus, kuriuos, po tragedijos pabėgusius į Rusiją, priglaudė ir neišduoda Odesos teismui.

Siekdamas apjuodinti Kijevą, Kremlius pasiekė melo viršūnę: tvirtina, kad tragedija Odesoje iššaukė „pilietinį karą Donbase“. Tikrumoje putinistai Donbase valdžią užgrobė ir karą pradėjo tris savaites iki gaisro Odesoje.

Be to, likus savaitei iki riaušių Odesoje maskoliai nuo Ukrainos atplėšė Luhansko pseudorespubliką, o dar prieš du mėnesius užgrobė Krymą. Būtent tokie agresyvūs Rusijos veiksmai sukėlė įtampą Odesoje, nes Kijevas baiminosi, kad Maskva ir šį regioną bandys atplėšti nuo Ukrainos.

Vėlesni demaskavimai paliudijo, kad tokia Kijevo baimė buvo pagrįsta, nes Maskvoje jau buvo ruošiami Odesos Respublikos pasai ir siuvamos separatistinės vėliavos.

Odesos įvykius stebėjęs ir vėliau jos tyrimo komisijoje dalyvavęs chemikas bei žurnalistas Vladislavas Balinskis neslepia pasipiktinimo Kremliaus teiginiais. Tyrėjas papasakojo, jog putinistai 2014-ųjų pavasarį pasistatė dujomis apšildomas palapines, jose apsigyveno ir ėmė ištisomis paromis kritikuoti naują Ukrainos valdžią.

Maskvai vasario 24 dieną užėmus Krymą, putinistai išdrąsėjo ir bandė užgrobti Odesos policijos ginklų sandėlį bei okupuoti miesto meriją. Tai išbudino Kijevo politikus ir šie į rusakalbę Odesą pasiuntė Kijevo Maidano barikadose užsigrūdinusius aktyvistus.

Šie įrengė blokadas miesto prieigose ir ėmė tikrinti mašinas ar jose nėra vežami ginklai maskoliams. Kremliaus rėmėjams buvo nurodyta išardyti palapines prie Profsąjungų rūmų ir mitingus rengti tik dienomis.

Tokiam nurodymui nepaklusus, ukrainiečiai nutarė patys išardyti putinistų palapines, stendus ir sceną. Tai padaryti buvo nuspręsta gegužės 2 dieną, kai Odesoje vyko futbolo rungtynės tarp vietos „Černomoreco“ ir Charkovo „Metalisto“ komandų.

Šių komandų sirgaliai draugavo vieni su kitais ir garsėjo Kijevo palaikymu. Buvo tikimasi, kad išsigandę į miestą suvažiavusių keleriopai gausesnių Kijevo šalininkų putinistai patys palapines susirinks.

Siekdamas taikaus konflikto išsprendimo, Odesos meras sukvietė putinistų lyderius, išmokėjo jiems solidžias pinigines premijas ir išgavo pažadą gegužės 2 dieną nemitinguoti.

„Visi buvo įsitikinę, jog palapinių miestelį pavyks taikingai likviduoti, tad nei miesto vadovai, nei politinių partijų lyderiai nenuspėjo tragedijos“, – pasakė V. Balinskis.

Buvo planuojama, kad į Odesą kitą dieną iš Kijevo atskris Julia Tymoszenko ir pasakys kalbą apie Ukrainos vienybę.

Vidurdienyje miesto centre į pergalingą eiseną ėmę rinktis Kijevo šalininkai didžiai nustebo pamatę, jog netoli buriasi ir gausūs Kremliaus rėmėjai. Spėjama, kad jų lyderiai naktį gavo iš Maskvos nurodymą priešintis, todėl putinistai ėmė svaidyti į ukrainiečius butelius ir akmenis, o po kiek laiko ir šaudyti.

Vaizdo kameros įamžino, jog į Kijevo šalininkus šaudę asmenys slėpėsi už policininkų nugarų, kas sukėlė įtarimus, jog dalis policininkų buvo ištikimi Maskvai.

Nuo kulkų žuvus dviem ukrainiečiams žinia apie šių mirtį įsiutino bičiulius ir netrukus keli jų irgi atsinešė ginklų.

Vaizdo kameros įamžino, jog putinistai buvo gerai pasiruošę kovai – per naktį buvo pridarę daugybę Molotovo kokteilių. O ukrainiečiai Molotovo kokteilius skubiai darėsi gatvėje, išpildami iš butelių nusipirktą alų ir pripildami benzino.

Riaušės centre tęsėsi kelias valandas, per susišaudymus iš viso žuvo aštuoni asmenys, o keliasdešimt buvo sužeisti kulkomis ir akmenimis. Vėliau ukrainiečiai, sulaukę iš stadiono atėjusių futbolo aistruolių, patraukė už kelių kilometrų esančių Profsąjungos rūmų link.

Čia buvę demonstrantai paskubomis subėgo į rūmus kartu sukviesdami ten sueiti ir kelis šimtus pašalinių žioplių. Šie daugumoje ir tapo aukomis, mat jie liko vestibiulyje, o protestų lyderiai užsibarikadavo užlipę ant stogo.

Nuo stogo putinistai į susirinkusius šaudė, mėtė sprogmenis ir akmenis. Ukrainiečiai iš pradžių aikštėje padegė visas putinistų palapines, o po to ėmė veržtis į rūmus.

Po keliolikos minučių vestibiulyje, kurio duris bei langus putinistai užbarikadavo mediniais pastoliais, pasirodė ugnies liepsnos. Gaisras greičiausiai kilo nuo įmesto „Molotovo“ kokteilio, nors jį sukelti galėjo ir su degiuoju skysčiu neatsargiai elgęsi putinistai.

Užsidegus medinėms barikadoms vestibiulyje buvę žmonės puolė bėgti laiptais į viršų ar prie langų, tikėdamiesi juos pradarę iššokti. Langai, deja, buvo grotuoti, o viršutiniuose aukštuose buvo mažai išėjimų, nes ten įsikūrusios firmos buvo juos grotomis užtvėrusios.

Po kelių minučių nuo degančios medienos liepsnoti ėmė sienų dažai, plastikiniai elementai ir ant grindų prapiltas benzinas. Pradaryti langai sukėlė skersvėjį ir ugnį įžiebė tiek, jog temperatūra laiptų aikštelėje, anot V. Balinskio, pasiekė 600 laipsnių.

Supratę, kad gaisras tapo žudikiškas, ukrainiečiai puolė gelbėti putinistų – nunešė prie pastato metalinę estrados konstrukciją, kad jie saugiai galėtų nulipti iš antro aukšto. Aukų galėjo būti mažiau, tačiau ant stogo užsilipę aršiausi maištininkai uždarė liukus ir neįleido bėgusiųjų nuo gaisro.

Žuvusių skaičių padidino ir tai, jog gaisrininkai atvyko tik po pusvalandžio, nors jiems važiuoti reikėjo vos 500 metrų. Gaisrininkų vadai vėliau teisinosi bijoję, kad pavaldiniai gali nukentėti nuo riaušininkų ir netikėję, kad situacija yra tokia rimta.

Panašiai teisinosi ir policijos vadai, nors jų keistas elgesys taip ir liko neatskleistas, mat net trys policijos vadai po tragedijos paspruko į Rusiją.

Nepriklausomo tyrimo išvados

Nelaukdami oficialaus Kijevo tyrimo pabaigos keliolika Odesos žurnalistų, teisininkų ir mokslininkų susibūrė į ekspertinę „Gegužės antrosios grupę“ ir paskelbė savo išvadas apie tragediją.

Grupė surinko ir paviešino visus faktus apie tos dienos įvykius, tačiau kaltųjų paiešką patikėjo spręsti teismui. Grupės ekspertai apie tragedijos priežastis spaudai išsakė vien subjektyvias asmenines nuomones.

Pasikartojanti ekspertų išvada yra tokia: tragedija nebuvo suplanuota, o ją sukėlė fatališkai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Kaltais reiktų laikyti daug ką: aplaidžiai dirbusius teisėsaugininkus ir gaisrininkus, radikalumą kursčiusius politikus, demonstracijų organizatorius bei pačius demonstrantus.

Maskva visą kaltę suvertė ukrainiečiams, o minėtus įvykius įvardijo kaip „Odesos Chatynę“, teigdama, jog ukrainiečiai atkartojo Vokietijos nacių, 1943 metais sudeginusių minėto baltarusių kaimo gyventojus, žiaurumą.

Melui pagrįsti Maskva panaudojo kelias trumpas vaizdo įrašų iškarpas, kurios įamžino, kaip vienas ukrainietis spiria pro langą iššokusiam separatistų lyderiui, o kitas šaudo per riaušes centre. Žymiai gausesnius įrašus, demaskuojančius, jog pirmi šaudyti ėmė bei kruvinus susirėmimus inicijavo Maskvos šalininkai, Kremlius nuslėpė.

Maskva neskelbia ir to, jog finansavo ir kurstė riaušininkus, o po tragedijos priglaudė nuo teismo pabėgusius policijos vadus bei maišto lyderius, siekusius atplėšti Odesos regioną nuo Ukrainos.

Policininkų bei separatistų vadų pabėgimas apsunkino tragedijos tyrimą. Jį, deja, sukomplikavo ir objektyvūs bei subjektyvūs faktoriai, kuriems įtakos turėjo Kijevo neveiklumas tiriant tragediją.

Tuo metu Ukraina išgyveno Krymo netektį bei prasidėjusį karą Donecko bei Luhansko regionuose, dėl to Odesos tragedija neatrodė tokia sukrečianti. 

Tyrimą sukomplikavo ir subjektyvūs faktoriai: tai, jog visos partijos bei keli milijardieriai oligarchai stengėsi išvengti kaltinimų saviems aktyvistams ir kišosi į tyrėjų darbą.

Kišosi ir Rusija, o dėl daugybės trukdžių nebuvo surinkti visi įkalčiai; nuo tyrimo nusišalino keliolika prokurorų, dėl to byla per aštuonerius metus iki galo nebuvo ištirta. Tai liudija dideles prieškarinės Ukrainos teisingumo spragas, kurias negailestingai kritikavo tarptautinės organizacijos.

Maskvos melą apie Odesos tragediją Briuselyje labai aktyviai, anot V. Belinskio, skleidė Latvijos rusų sąjungos lyderė, europarlamentarė Tatjana Ždanok.