Dėl užlietų namų, rūsių ir kaimų kalta ne tik liūtis

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Šią vasarą Kėdainių miestą ir rajoną ne kartą nuplovė smarkios liūtys. Dažnai gyventojai piktinosi, kad skęsta ne tik rūsiai, sodai ar daržai, bet ir gyvenamieji namai, sodybos, ištisi kaimai. Tačiau ar visada kalta tik gamtos stichija, tik melioracijos ar nuotekų tinklai? Ar prie skaudžių pasekmių neprisideda ir pats žmogus?

Neaplenkė Kėdainių

Liūtis – labai smarkus lietus. Pasižymi dideliu intensyvumu, tačiau būna nepastovus: staigiai prasideda, staigiai ir baigiasi, būdingi pertrūkiai.

Neretai liūtis dažnai lydima perkūnijos, škvalo ar krušos. Po smarkių liūčių upėse kyla poplūdžiai, užliejamos miestų gatvės, daubos, rūsiai.

„Liūtys šią vasarą neaplenkė ir Kėdainių miesto bei rajono. Po birželio ir liepos mėnesiais siautusios audros, kai kuriose vietose vandens nuotekų sistema nesusitvarkė su staigiai išaugusiu vandens kiekiu.

Buvo apsemtos ištisos gatvės, aikštės, sodybų sklypai, rūsiai. Privačių namų gyventojai reiškė nepasitenkinimą sutrikus buitinių nuotekų nuvedimo sistemai.

Sunku kovoti su gamtos reiškiniais ir jų pasekmėmis, bet kažkiek ir mes patys galime būti labiau supratingi“, – paprašytas pakomentuoti neeilinę šios vasaros situaciją „Rinkos aikštei“ sakė bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas.

Didelė bėda

R. Praninskas atskleidė kitą didelę bėdą – toli gražu ne vienas nuosavo namo gyventojas, ar iš nežinojimo, ar iš patogumo įrengiant nuotekų tinklus, yra prisijungęs lietaus vandens nuvedimą nuo savo gyvenamojo būsto ir teritorijos į fekalinių nuotekų sistemą.

„Ir visai nepagalvojama, kad iškritę dideli kritulių kiekiai perkraus nuotekų sistemą, kuri nepajėgs

praleisti tokį didelį papildomą vandens kiekį ir sutrikdys šio gyvenamojo rajono nuotekų sistemos darbą bei taip atsiras nereikalingų rūpesčių gyventojams.

Tiek tarpinės siurblinės, tiek nuotekų tinklai yra suprojektuoti tam tikram nuotekų pralaidumui, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ir sutarto įmonių nuotekų kiekio.

Lietaus tinklai atlieka savo funkciją ir skirti surinkti bei išleisti lietaus paviršinius vandenis į aplinką. Todėl labai apmaudu, kad gyventojai nesupranta, jog kiekviena nuotekų sistema turi savo paskirtį, o nesilaikant reikalavimų atsiranda daug problemų aplinkiniams gyventojams“, – paaiškino ir į gyventojus kreipėsi direktorius.

Ir dar viena bėda

Jis akcentavo, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente aiškiai parašyta, jog „paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas“.

„Tačiau tai nėra vienintelė problema. Gyventojų neteisingai nukreiptas lietaus vanduo į fekalinę

kanalizaciją padidina miesto valymo įrenginių apkrovimą 2–3 kartus virš esamo projektinio pajėgumo.

Pagrindinė miesto nuotekų siurblinė nebespėja perpumpuoti nuotekų į miesto valymo įrenginius, todėl semiamos patalpos, reikalingi žmogiškieji ištekliai pasekmėms likviduoti.

Didžiuliai pertekliniai nuotekų kiekiai apsunkina normalų nuotekų valymo procesą ir atsiranda rizika, kad nuotekos nebus visiškai išvalytos iki Nuotekų reglamente numatytų normų“, – dėstė R. Praninskas.

Prašo supratimo

Direktorius kreipiasi į Kėdainių miesto ir rajono gyventojus bei prašo jų supratimo, prašo jausti atsakomybę ne tik sau, bet ir savo kaimynams, miesto ir rajono gyventojams.

„Ir visų tų negerovių nebūtų, jei žmonės atsakingiau pasižiūrėtų į teisinius reikalavimus ir laikytųsi jų, taip pat vykdytų nurodymus, kaip numatyta mūsų įmones išduotose nuotekų tinklų pasijungimo sąlygose būsto statybos ar nuotekų prijungimo metu.

Tikime, kad mūsų miesto ir rajono gyventojai supratingi ir neatidėliodami susitvarkys savo teritorijų paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, kaip to reikalauja teisės aktai.

Labai nesinorėtų prieiti prie kraštutinių priemonių, kurios numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Jame rašoma, kad vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki šimto septyniasdešimt eurų, o padaryti pakartotinai – užtraukia baudą asmenims nuo šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų“, – paaiškino direktorius.

Kaip veikia?

Žinoma, dažnai paprastam kėdainiečiui, nesidominčiam nuotekų surinkimo ir išvalymo procesu, visa tai gali atrodyti labai nesuprantamas dalykas, todėl paprašėme „Kėdainių vandenų“, kad jie paprastai, „žmonių kalba“ išaiškintų kraštiečiams, kaip viskas vyksta.

„Šių metų vasarą esant neįprastai dideliam kritulių kiekiui aktualiausias yra buitinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemų darbas, taip pat paviršinių nuotekų surinkimo sistemų darbas.

Buitinių nuotekų surinkimo tinklai ir valymo įrenginiai yra skirti gyventojų buityje susidarančioms nuotekoms ir pramonės bei maitinimo ir kt. įmonėse atsirandančių nuotekų surinkimui ir valymui.

Tiek buitinių nuotekų tinklai, tiek nuotekų valymo įrenginiai yra projektuojami ir skaičiuojami pagal susidarančius nuotekų kiekius, kuriuos galime įvertinti ir prognozuoti.

Buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra biologiniai, kur nuotekose esančius teršalus „suvalgo“ tam tikri organizmai.

Biologiniai valymo įrenginiai gerai gali dirbti tik esant tam tikram užterštumui (tam tikram maisto kiekiui), kaip ir žmogus, kuris turi valgyti pakankamai, kad būtų gyvybingas, bet ne per daug persivalgęs.

Paviršinių nuotekų surinkimo tinklai (kitaip dar vadinami lietaus tinklais) yra skirti lietaus, polaidžio vandeniui surinkti ir nuvesti į vandens telkinius. Paviršinės nuotekos nėra valomos, jų kiekis nėra prognozuojamas, tai yra „Dievo dovana“.

Be aukščiau išvardintų, dar egzistuoja drenažo sistema, skirta gruntinio vandens nuvedimui. Gruntinis vanduo nėra valomas.

Paminėti tinklai yra priskiriami visiškai skirtingoms sistemoms, kurių vamzdynus draudžiama tarpusavyje „suženyti“, nes taip atsitikus, į gamtą patenka nevalytos nuotekos, o tai yra griežtai draudžiama.

Nevalytos buitinės nuotekos yra išvalomos nuotekų valyklose, už šią paslaugą gyventojai ir įmonės moka nustatyto dydžio mokestį“, – paaiškino R. Praninskas.

Ir nežino, ir piktnaudžiauja

Visgi, R. Praninskas atskleidžia, kad vis dar nemažai kraštiečių, ar iš nežinojimo, ar dėl piktnaudžiavimo nesilaiko nustatytų reikalavimų.

„Čia ir atsiranda problema, kai prie buitinių nuotekų tinklų dėl nežinojimo ar piktavališkai prijungiami paviršinių nuotekų ar drenažo surinkimo vietiniai gyventojų tinklai.

Į buitinių nuotekų tinklus patenkantis paviršinis ar drenažinis vanduo praskiedžia buitines nuotekas ir valymo įrenginių mikrobiologijai nebeužtenka „maisto“.

Kadangi lietaus vandens kiekiai yra neprognozuojami, jie paprasčiausiai nebetilps į valymo įrenginių talpas, o tada iškyla reali grėsmė, kad nuotekos nevaldomai išbėgs, per valymo įrenginius išneš dumblą, nevalytos nuotekos pateks į aplinką.

Dideli lietaus vandens kiekiai, patenkantys į buitinių nuotekų tinklus, apsunkina buitinių nuotekų surinkimą, o atskiruose kvartaluose, kur buitinės nuotekos surenkamos savitakiniais tinklais ir iki pagrindinių nuotekų surinkimo magistralių perduodamos su siurblių pagalba, apsunkina ar sutrikdo  nuotekų siurblinių darbą.

Nuotekų siurblinės atskirais momentais visiškai nepajėgia išpumpuoti ypatingai didelių nuotekų kiekių, nuotekos pradeda kauptis buitinių nuotekų tinkluose ir nebegali išbėgti iš vartotojų sistemų“, – aiškina direktorius.

Apsunkina darbą

Tokiu būdu gyventojai ar įmonės, savavališkai prijungdami savo paviršines nuotekas prie buitinių nuotekų tinklų, apsunkina ne tik inžinerinių sistemų darbą, bet atskirais atvejais gadina ir savo bei kaimynų turtą, trikdo normalų gyvenimą.

„Prašome gyventojų įsivertinti savo turimas paviršinių nuotekų surinkimo bei drenažo sistemas, kiek galima prijungti prie esamų paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, galbūt atskirais atvejais organizuoti paviršinį lietaus nuotekų surinkimą ir nuvedimą grioveliais nuo nuosavų teritorijų.

Dėl galimybės prisijungti prie paviršinių nuotekų tinklų prašome kreiptis į „Kėdainių vandenis“, suteiksime kiek galima išsamesnę informaciją“, – į kraštiečius kreipėsi R. Praninskas.