Prezidentas kirto valdantiesiems: „Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui“

Kristina Kasparavičė

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė savo trečiąjį metinį pranešimą, kuris išsiskyrė ne tik aiškiai nubrėžtomis ateities kryptimis, bet ir realistiniu žvilgsniu į šiandieninę šalies situaciją bei aštria kritika valdančiųjų priimamiems sprendimams. Šalies vadovas pripažino, kad „Lietuvoje struktūrinės reformos dažnam, deja, iki šiol asocijuojasi su „grupės draugų“ vykdomu pinigų įsisavinimu, o ne su kokybiniu pokyčiu“. Pasak jo, atsikratyti šio įvaizdžio padės tik naujos nesuvaidintos valstybės sėkmės istorijos.

Pasiūlė veikti trimis svarbiausiomis kryptimis

Kad tokios valstybės sėkmės istorijos taptų realybe, šalies vadovas pasiūlė veikti trimis svarbiausiomis kryptimis.

Pirma – visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį.

Antra – visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekiant išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Trečia – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi.

Valdančiųjų taktika: rimbas veikia geriau už meduolį

Apžvelgdamas per metus nuveiktus darbus šalies vadovas palietė visas svarbiausias gyvenimo sritis ir reikšmingiausius priimtus sprendimus, tačiau jiems jis negailėjo ir kritikos.

Kalbėdamas apie pandemijos valdymą G. Nausėda žodžių į vatą nevyniojo: „Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti.

Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį.

Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“

Šalies vadovas pabrėžė, kad tokiais veiksmais rezultatas pasiektas priešingas, nei buvo tikėtasi, COVID-19 krizė virto pasitikėjimo politikais krize.

Reakcija į infliaciją – pavėluota

Kalbėdamas apie ekonomikos problemas ir infliaciją, G. Nausėda akcentavo, kad infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos, tačiau kirto valdantiesiems už neveiklumą: „Girdėjau daug skeptiškų balsų. Atsirado aiškinančių, kad valstybė neturi pinigų, kad išaugusios žmonių pajamos dar labiau skatins infliaciją ir kad apskritai nereikia skubėti. Lyg ir taip nebūtume vieni paskutiniųjų Europoje, susiruošusių reaguoti į rekordinę infliaciją.“

Taip pat jis įspėjo, kad prastėjant situacijai, gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį net nesibaigus šiems metams.

Prabilo ir apie užkoduotą neteisingumą

Kaip vieną iš problematiškiausių sričių šalies vadovas išskyrė mokesčių sistemą: „Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo.

Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti.

Planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios šiandien mums kaip niekada reikalingos. Deja, mindžikavimas vietoje jau pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.

Kartu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis.“

Priminė ir nesusikalbėjimą su savivaldybėmis, ir ministro problemą

Prezidentui pro akis neprasprūdo ir centrinės valdžios požiūris į savivaldybes bei tai, kad šiuos santykius iki šiol temdo nesusikalbėjimas ir neįvykdyti pažadai. O ką jau kalbėti apie tai, kad tik paskutinę minutę susizgribta užtikrinti teisę žmonėms merus rinkti tiesiogiai.

Kalbėdamas apie regionus bei žemės ūkio politikos prioritetus, G. Nausėda prisiminė ir problemą dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, kurį neseniai opozicija bandė nesėkmingai atstatydinti. Prezidentas priminė, kad vis dar laukiama jo darbo vaisių.

Sukritikavo ir dėl santykių su Kinija

Prezidentas G. |Nausėda valdančiuosius sukritikavo ir dėl santykių su Kinija: „Vis dėlto šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje.

Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai.

Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti.

Valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas.“

Sporto valdymo sistema – sugriauta

Šalies vadovas kritikavo vykdomą sveikatos įstaigų reformą bei kitus sprendimus, o kalbėdamas apie sporto politiką rėžė tiesiai: „Sugriovę ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlėme nieko efektyvesnio.

Sporto šakų federacijos šiandien tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą. Nebeturime patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai. Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“

Jis taip pat akcentavo, kad vaikų fizinis ugdymas yra prastas ir laikosi tik ant sporto entuziastų pečių.

Kultūra taip pat toli gražu prieinama ne visiems.

Opozicijos siūlymams kelias užkertamas

Prezidentas akcentavo ir politikų nesusikalbėjimą bei susiskaldymą bei paaiškino, kaip Vyriausybė užkerta kelią opozicijoms siūlymams: „Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta.

Ir galiausiai pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse.

Man svarbu, kad šiandien klausytis metinio pranešimo susirinkote visi – ir pozicija, ir opozicija.

Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu.

Neabejoju, kad to pasigenda ir Lietuvos žmonės, nes kiekviena politinių ambicijų sužlugdyta gera iniciatyva, kiekvienas vėluojantis sprendimas galiausiai atsiliepia jų gerovei.“

Pakvietė kurti gerovės Lietuvą

Prezidentas savo metiniame pranešime apžvelgė ir visas kitas svarbias viešojo gyvenimo sritis, o baigdamas pranešimą pakvietė visus kartu kurti kitokią Lietuvą.

„Tikėdamas mūsų tautos pilietiškumu, paskelbiau „Lietuvos galios“ iniciatyvą. Joje gali dalyvauti visi Lietuvos žmonės, nesvarbu, kokio amžiaus, kilmės, išsilavinimo, pomėgių ar politinių įsitikinimų jie būtų.

Ne dėl karo – dėl taikos. Dėl troškimo nuveikti daugiau, nei nurodyta instrukcijoje. Dėl siekio pasitarnauti savo bendruomenei, gatvei, miestui ar visai šaliai. Dėl Lietuvos, kurioje būtų daugiau gėrio, pozityvumo ir savitarpio pagalbos.

Todėl pakviečiau – ir šiandien kviečiu – visus aktyvius žmones, visuomeninius judėjimus, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas drąsiau įsilieti į valstybės gyvenimą, o kartu ir Gerovės Lietuvos kūrimą.“