„Kultūros versmės“ apdovanojimai įteikti (FOTOGALERIJA)

„Metų pasiekimas“

Akademijos kultūros centras – geriausias I kategorijos kultūros centras Lietuvoje – už įvertinimą – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pripažintą geriausią I kategorijos kultūros centrą Lietuvoje. Apdovanojimas skirtas už paskutinių penkerių metų aktyvią, kūrybingą, novatorišką veiklą, puoselėjamą etninę kultūrą, mėgėjų meną kuriant menines programas, švietėjiškos, edukacinės, pramoginės veiklos plėtojimą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Pasiūlė Akademijos kultūros centras.

Istorijos konferencija ir leidinys „Krakės 600-uoju laiko ratu“ (organizatoriai – Krakių kultūros centras ir Krakių bendruomenės centras) – už surengtą istorijos konferenciją „Krakės 600-uoju laiko ratu“ ir išleistą to paties pavadinimo leidinį. 2021 m. Krakių miestelis šventė 600 metų jubiliejų. Ta proga Krakių kultūros centras surengė virtualią istorijos konferenciją, kurioje pranešimus apie įvairius Krakių istorijos laikotarpius skaitė vietos ir šalies istorikai. Visi konferencijoje skaityti pranešimai atspausdinti leidinyje „Krakės 600-uoju laiko ratu“ 500 vnt. tiražu. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Josvainių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Pilkos stygos“ (vadovas Vytautas Greičius) – už aktyvią veiklą puoselėjant vokalinio dainavimo tradiciją bei aukštus įvertinimus. Nors ansamblis skaičiuoja vos trečius veiklos metus, tačiau jau yra aktyvus respublikinių vokalinių ansamblių konkursų bei festivalių dalyvis bei laureatas. Atsižvelgus į kolektyvo meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus įsakymu ansambliui „Pilkos stygos“ suteikta I kategorija. Tai vienintelis vokalinis ansamblis Kėdainių rajone, turintis pirmąją kategoriją. Pasiūlė Josvainių kultūros centras.

Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“ (vadovė – Virginija Čereškienė-Beviršė) – už aktyvų dalyvavimą respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose bei pelnytus aukštus įvertinimus. 2021 m. kolektyvas surengė 19 koncertinių pasirodymų bei pelnė aukštus įvertinimus: III laipsnio Diplomą XIII suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų respublikiniame konkurse „Pora už poros“, I laipsnio Diplomus respublikiniame vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursiniame sambūryje „Iš aplinkui“, tarptautiniame šokių čempionate „Golden Dance“, tarptautiniame festivalyje „Amerikacan Charm“, Grand Prix diplomą ir Auksinį Orfėjų, Auksinį Pasaulio folkloro festivalių asociacijos (WAFF) medalį, I vietą už kolektyvo meistriškumą – XI pasaulio folkloro čempionate „World Folk 2021“ Bulgarijoje. Kolektyvo „Volungė“ ir vadovės Virginijos iniciatyva, nuo 2020 m. kasmet vyksta respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Sukasi trys kartos“. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Knyga „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ (knygos autorė – Regina Lukminienė) – už sudarytą ir išleistą knygą, kurioje knygos autorė sutalpino daugiau kaip dvidešimt metų fiksuotus vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir kitus sakytinės tautosakos liudijimus. Per ilgus metus susikaupusi kraštotyrinė medžiaga nugulė į 712 puslapių apimties knygą ir tapo prieinama visiems. Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

„Metų įvykis“

Jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalis „BisFest 2021“ (organizatorius – Akademijos kultūros centras) – už pirmą kartą gyvai Akademijos kultūros centro aikštėje organizuotą Kėdainių, Kauno rajonų bei svečių iš Vilniaus gyvai grojančių jaunimo muzikos grupių festivalį. Jaunieji muzikantai dalyvavo Vilniaus kolegijos lektorių vadovaujamose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose sėmėsi žinių, patirties bei parengė bendrą programą. Festivalis sulaukė didelio jaunimo susidomėjimo, jame dalyvavo apie 30 muzikantų ir pritraukė apie 400 žiūrovų. Pasiūlė Akademijos kultūros centras.

Kalėdų prakartėlė (iniciatorius – Kėdainių kultūros centras, autorius – Julius Urbanavičius) – už pirmą kartą Kėdainiuose, Rotušės kiemelyje pastatytą ąžuolo, natūralaus dydžio, įspūdingą Kalėdų prakartėlę. Prakartėlė buvo kėdainiečių ir miesto svečių traukos centras nuo gruodžio 10 d. iki sausio 6 d. Tikėtina, kad Prakartėlę pamatė virš 4 000 žmonių. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Knyga „Naujieji Lažai – mano gimtasis kaimas“ (knygos autorė Genė Augaitė-Sereikienė) – už išleistą knygą „Naujieji Lažai – mano gimtasis kaimas“, kurioje knygos autorė suteikė unikalią galimybę prisiliesti prie savo gimtinės istorijos, kaimo ištakų. Knygoje atsispindi Naujųjų Lažų kaimo ir jo apylinkių istorija, jo žmonės, partizaninė kova. Genė Sereikienė, Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios katechete bei Marijos legiono įkūrėja, išleidusi eilėraščių ir poezijos knygas vaikams ir suaugusiems, yra ir Kėdainių krašto literatų sambūrio „Varsna“ sumanytoja. Pasiūlė Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios parapijos Caritas.

Pagirių miestelio šventė „Į namus veda mylimas kelias“ (organizatoriai – Pagirių bendruomenės centras ir Šėtos kultūros centro Pagirių skyrius) – už šventės, subūrusios visą miestelio bendruomenę – dabartinius miestelio gyventojus ir svečius, organizavimą. Pagirių bendruomenė puoselėja savo istorinį paveldą, ieško būdų, kaip burti savo bendruomenę, įprasminti praeities simbolius ir inicijuoti miestelio gyvenimą pažadinančias veiklas. Šventės metu pristatyti 2021 m. sukurti ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtinti Pagirių heraldikos simboliai – herbas ir vėliava, organizuotos veiklos, eisenos, koncertai, pagerbti krašto savanoriai, partizanai ir tremtiniai. Pagirių istorija tapusios šventės akimirkos ir prisiminimai įamžinti filme „Pagiriai praeityje ir dabar“. Pasiūlė Pagirių bendruomenės centras.

Projektas „Krakės mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ (organizatorius – Krakių bendruomenės centras, partneris – Krakių kultūros centras) – už parengtą ir įgyvendintą projektą „Krakės mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“, kurio metu, siekiant išsaugoti Krakių istorinį kultūrinį palikimą, buvo suorganizuota virtuali istorijos konferencija „Krakių miesteliui – 600“, Krakių miestelio centre pastatyta tautodailininko Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūra, skirta Mikalojui Daukšai ir Krakių 600 metų jubiliejui, organizuota respublikinė sodų paroda „Sodų sakmės“, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos sode sukurtos edukacinės erdvės, sukurtos gatvės lėlės – miestelio tapatybę simbolizuojantys personažai (valstietis, valstietė, vienuolė, žydas, gandras) ir juos panaudojant pastatytas Krakių kultūros centro jaunimo dramos studijos spektaklis, miestelio šaligatviuose įmontuoti Atminimo akmenys žymiausiems Krakių žydams, nukentėjusiems nuo holokausto, atminti, suorganizuota 15-oji jubiliejinė šventė, skirta Krakių miestelio 600-mečiui ir įgyvendintos kitos veiklos. Projekto metu vykdytos veiklos sustiprino vietos bendruomenės narių atsakomybę ir pasididžiavimą savo miestelio istorija ir kultūrinėmis tradicijomis. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Respublikinė liaudies muzikos šventė „Subatos vakarėly“ (organizatorius – Šėtos kultūros centras) – už jau devintą kartą organizuotą tradicinę liaudiškos muzikos šventę „Subatos vakarėly“, kurios tikslas – saugoti lietuviškas tradicijas, ugdyti patriotiškumą, meilę lietuviškai dainai ir skatinti jaunąją kartą pamilti liaudišką muziką bei suburti liaudiškos muzikos mėgėjus ir atlikėjus. Šventė, į kurią suvažiuoja mėgėjų meno kolektyvai iš įvairių miestų, mietelių ir kaimelių, ne tik suburia ir pradžiugina šio krašto gyventojus, bet taip pat parodo, kaip svarbu yra puoselėti etninę kultūrą, lietuvių kultūros tradicijas. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Vaidybiniai-dokumentiniai filmukai, skirti Kėdainių krašto istorijai ir bibliotekos paslaugų viešinimui (organizatorius – Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka) – už sukurtus ir pristatytus vaidybinius-dokumentinius filmukus, skirtus krašto istorijai ir bibliotekos viešinimui, kuriuose naudota kraštotyros medžiaga. Jų filmavimui suburti Kėdainių bendruomenės nariai – istorikai, tremtiniai, skaitytojai, savanoriai ir kt. Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu M. Daukšos viešojoje bibliotekoje susibūrė filmukų kūrėjų grupė ir kartu sukūrė filmukus: „Vasario 16-oji. Valstybingumo atkūrimas Kėdainiuose“, „Apkabinsiu aš Lietuvą žodžių skambėjimu“, „Suledėję ašarų lašeliai: iš atminties archyvo“, šv. Kalėdoms skirtas filmukas „Grigo ratai“ pagal Jurgio Jankaus pasaką. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu bibliotekos paslaugas pristatė nuotaikingas filmukas „Milisandros ir Kornelijaus nuotykiai bibliotekoje“. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Vidurvasario šventė „Slaunasai žolyne, rugeli“ (organizatorius – Truskavos kultūros centras) – už organizuotą šventę Pavermenyje buities ir kraštotyros muziejaus sodelyje, kurios metu vyko konkursai ir varžytuvės. Kiekviena bendruomeninė organizacija paruošė įvairių patiekalų, ragautas bitininkų medus, vietoje muštas sviestas ir šviežiai kaimo kepėjų iškepta duona. Pasiūlė Truskavos kultūros centras.

„Metų kultūros darbuotojas“

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė – už aktyvų bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje, organizuotus išskirtinius Holokausto 80-mečiui skirtus renginius: muzikinį pasakojimą-spektaklį „Skambančios turgaus istorijos“, „Atminties žygį 1941–2021 m.“ į Daukšių kaimą, konferenciją bei įgyvendintą projektą „Kol atmintis gyva“. Audronei Pečiulytei 2021 m. už ilgametį pilietiškumo ir istorinės atminties puoselėjimą bei darbą Holokausto švietimo srityje buvo įteikta LR Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės padėka. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Dagnė Jucevičiūtė, Šėtos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė – už aktyvų dalyvavimą įvairiuose renginiuose, šventėse, projektuose, respublikiniuose konkursuose ne tik Kėdainių rajone, bet ir už jo ribų, vaikų įtraukimą į kūrybinius užsiėmimus, renginių organizavimą, kolektyvų sukurtų tradicijų puoselėjimą. Dagnė Jucevičiūtė Šėtos kultūros centre vadovauja vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Vingiorykštė“ ir vaikų vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Dainuojančios stygos“. Vadovė yra aktyvi, pilna kūrybinių idėjų, komunikabili, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, propaguoja vokalinę, liaudies muziką, su meile skleidžia ir populiarina savo vokalinių ansamblių veiklą. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Daiva Makutienė, Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus vadovė ir mėgėjų meno kolektyvų vadovė – už aktyvų dalyvavimą kultūros įstaigos veikloje bei vaikų ir jaunimo įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje. 2021 m. Daiva Nociūnų bendruomenei surengė 35 renginius, organizavo tradicinę kasmetinę vaikų vasaros stovyklą „Mes norime kurti“, pradėjo rengti respublikinį muzikuojančių šeimų festivalį „Skambanti vasaros gama“. Daiva Makutienė yra 5 vaikų kolektyvų vadovė: vaikų popchorų „Perliukai“, „Skambantis perliukas“ ir „Perliukai Junior“, vokalinio dueto „Kipras+Urtė“ ir solistai bei šeimyninio dueto, kurie aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose, garsindami Kėdainių ir Lietuvos vardą. Daivos iniciatyva sumanytas ir sėkmingai rengiamas respublikinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis „Skambantys perliukai“. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Dalia Railienė, Šėtos kultūros centro Pagirių skyriaus vadovė, kultūrinių renginių organizatorė – už aktyvų bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą dalyvauti kultūrinėje ir projektinėje veikloje, jaunimo savanorystės skatinimą. Dalia – kūrybinga, aktyvi, darbšti, iniciatyvi, rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu bei vadovauja Atvirajai jaunimo erdvei, rašo įvairius projektus, puoselėja krašto tradicijas, organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, parodas, rūpinasi ir ugdo Pagirių miestelio gyventojų kūrybiškumu – organizuoja edukacinius užsiėmimus. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Inga Paškevičienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos struktūrinio teritorinio padalinio „Liepa“ vyresnioji bibliotekininkė – už aktyvų dalyvavimą bibliotekos veikloje, bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje, viešą veiklą, pristatančią struktūrinį teritorinį padalinį. Vyresnioji bibliotekininkė nuolat ieško įvairesnių formų, į kultūrines veiklas įtraukiant skaitančią bendruomenę ir potencialius skaitytojus. Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ metu buvo parengtas vaizdo laidų ciklas „Vasara su knyga“, į kultūrines veiklas įtraukiami negalią turintys skaitytojai. Daug dėmesio sulaukė supažindinimo iniciatyva su disleksijos negalia #GoREDforDyslexia. Organizuojant renginius, išnaudojamos netradicinės erdvės – vaikų žaidimo aikštelė prie bibliotekos, pieva. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Irena Milerienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pajieslio struktūrinio teritorinio padalinio bibliotekininkė – už nuolatinį bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės gerinimą, gerosios bibliotekos veiklos patirties skleidimą ir glaudų bendradarbiavimą su kitomis kultūros ir švietimo įstaigomis. Pajieslio struktūrinio teritorinio padalinio skaitytojai aktyviai dalyvavo skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, netradicinėse erdvėse organizuojamuose renginiuose bei edukaciniuose užsiėmimuose, nykštukų dirbtuvėse. Bibliotekininkė prisijungė prie įvairių akcijų – „Padovanok knygą bibliotekai“, „Knygų Kalėdos“ ir kt. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Jūratė Mitkuvienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Plinkaigalio struktūrinio teritorinio padalinio ir Meironiškių paslaugų punkto bibliotekininkė – už nuolatinį dėmesį, skiriamą skaitymo skatinimui, gyventojų kultūrinių ir komunikacinių gebėjimų bei bendruomeniškumo ugdymą, įtraukiant į bendras kultūrines veiklas. Aptarnaujamų padalinių bendruomenių nariai buvo įtraukti į skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“, o jam pasibaigus, rezultatai buvo aptarti baigiamuosiuose renginiuose. Bibliotekininkės organizuojamuose edukaciniuose renginiuose dalyvavo ir seneliai, ir tėvai, ir vaikai. Advento metu bibliotekėlėse vyko pasiruošimas Šv. Kalėdoms. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

„Metų tradicijų puoselėtojas“

Alfonsas Maniokas – už atgaivintą seną šienavimo dalgiu tradiciją, šios tradicijos puoselėjimą bei idėją organizuoti „Šienpjovių šventę“. Vainotiškių kaimo šviesuolis Alfonsas Maniokas dar 2008 metais Vainotiškių kaimo bendruomenei pasiūlė atgaivinti seną šienavimo dalgiu tradiciją. Į jau tradicinį tapusį renginį kasmet atvažiuoja per tuziną šienpjovių ir minios smalsuolių. 2021 m. Šienpjovių šventė vyko jau 13 kartą. Alfonsas viliasi, kad šienpjovių šventė mūsuose niekuomet nebus pamiršta ir ši graži tradicija tęsis. Pasiūlė asociacija „Vainotiškių bendruomenė“.

Algirdas Berankis, Kėdainių rajono Užupės kaimo gyventojas, gyvuojančios tradicijos – „Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime“ puoselėtojas – už tradicijos „Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime“ puoselėjimą. Dar XIX amžiuje žinoma tradicija Velykų laikotarpio prausimasis ir laistymasis tikintis geresnio derliaus, be jokių pertrūkių iki šiol gyvuoja Užupės kaime, Surviliškio seniūnijoje, Kėdainių rajone. Iš savo tėvų perėmęs prausimo tradiciją, užupietis Algirdas Berankis, dabar jau su sūnumi ir anūkais bei kitais keliais bendruomenės nariais Velykų antros dienos rytmetį vaikšto po kaimą ir žadindamas užupiečius juos laisto vandeniu. Nuo seno tikėta, kad tokia apeiga suteikia stiprybės, apsaugo nuo ligų bei įvairių sužalojimų, žaizdų. Algirdas Berankis gimė, augo ir šiuo metu su šeima gyvena Užupės kaime. Nuo 10-ties metų pradėjo ir iki šių dienų groja akordeonu, aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Pasiūlė Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyrius.

Daiva Dubinkienė, Krakių bendruomenės centro pirmininkė – už žydų kultūros tradicijų puoselėjimą Krakių miestelyje. Krakių miestelio žydų bendruomenė buvo ir yra neatsiejama miestelio kultūros ir istorijos dalis. Krakių bendruomenės centro pirmininkės Daivos Dubinkienės iniciatyva sukurta edukacinė programa „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“?, kuri skatina Krakių krašto kultūrinio tapatumo pažinimą, stiprina etninės kultūros svarbos suvokimą ir skatina tradicijų perimamumą ir sklaidą, pravestos 55 edukacijos, kurių metu dalyviai (apie 800 įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos) buvo supažindinti su žydų tradicijomis bei papročiais. Krakių bendruomenės Svetainėje gaminami ir ragaujami žydų (daugiausiai, Krakėse gyvenusių litvakų) patiekalai, nuolat organizuojamos ekskursijos „Po žydiškas Krakes“. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Jūratė Atkočiūnienė, tradicinių amatų meistrė, vilnos vėlimo amato puoselėtoja – už Kėdainių rajono bendruomenių veiklų pristatymą, amatininkų ir rankdarbių kūrėjų subūrimą, tradicinio vilnos vėlimo amato tradicijos demonstravimą rajono ir respublikiniuose renginiuose, edukacinių užsiėmimų „Vėlinukas“, programų „Vilnos vėlimas“ ir „Vilnos kelias“ vykdymą. Už talentingų moksleivių atskleidimą ir jų paruošimą kasmetiniam Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursui „Sidabro vainikėlis“. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Nijolė Dilkienė, Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus vadovė – už tradicinės popietės „Kaip Margutis rieda saulė“ Velykų antrą dieną Užupės kaime, regioninės folkloro, liaudiškos muzikos ir amatų šventės „Po vasaros dangum“ ant Bakainių piliakalnio, mėgėjų teatro dienų „Tegyvuoja teatras“ bei Surviliškio miestelio šventės „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu“ ilgametį organizavimą. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Ona Auškalnienė, Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio „Seklyčia“ ir folkloro dueto vadovė – už etninės kultūros puoselėjimą, sklaidą bei Kėdainių krašto garsinimą. Onos Auškalnienės iniciatyva 2021 m., bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, išleistas autentiško folkloro serijos „Dainų karaliai ir karalienės“ leidinys „Klojau klojau klojimėlį“. Pirmą kartą šios serijos istorijoje leidinys buvo skirtas Aukštaitijos regionui – tokiu būdu Kėdainių kraštas tapo autentiško aukštaitiško folkloro reprezentantu. Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio vadovė Ona Auškalnienė yra viena iš leidinio sudarytojų. LMTA Etnomuzikologijos katedros specialistai O. Auškalnienės vadovaujamą ansamblį „Seklyčia“, 2021 metais šventusį 35 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, įvardino kaip „autentiškos kultūros židiniu“. Pasiūlė Akademijos kultūros centras.

Rita Mockienė, Pagirių skyriaus mėgėjų meno kolektyvo vadovė – už Pagirių krašto etninės kultūros, dainų švenčių, mėgėjų meno bei kitų tradicijų puoselėjimą. Didžiausi Ritos Mockienės prioritetai yra Pagirių krašto etninės kultūros dvasinio ir materialaus paveldo išsaugojimas, pilietiškumo ir tautinės savimonės ugdymas. Rita atgaivino Pagirių miestelio etnokultūrinį gyvenimą: organizuoja etnokultūrinius renginius, subūrė vaikų ir šeimų lietuvių liaudies šokio kolektyvus „Šeimynėlė“ ir „Pelėdžiukai“, prisidėjo prie Pagirių miestelio jubiliejaus šventės kūrimo, kuriame atsispindėjo krašto tautiškumas, meilė liaudies šokiui, dainai, tautiniams rūbams. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Vytautas Greičius, Josvainių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų „Pilkos stygos“ ir „Josva“ vadovas – už mėgėjų meno tradicijų puoselėjimą – vokalinio dainavimo žanro populiarinimą bei krašto kultūros stiprinimą, profesionalų darbą su kolektyvų nariais bei ansamblių meninio lygio kėlimą ir meistriškumo ugdymą. Vytauto Greičiaus vadovaujamas moterų vokalinis ansamblis „Pilkos stygos“ 2021 m. tapo respublikinių konkursų bei festivalių laureatais bei prizinių vietų laimėtojais. Ansambliui už aukštą meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus suteikta I kategorija. Pasiūlė Josvainių kultūros centras.

„Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“

Marija Šepetienė – už tradicinių vertybių puoselėjimą ir įamžinimą, Krakių krašto istorijos rinkimą, sisteminimą ir mokyklos muziejaus įkūrimą. Marija nuo 1968 metų pradėjusi dirbti tuometinėje Krakių vidurinėje mokykloje aktyviai ėmėsi rinkti medžiagą ne tik apie mokyklą, vienuolyną, miestelio žydų istoriją, žymius to krašto žmones, bet ir visas tuometines įstaigas, esamus ir išnykusius kaimus ir kt. Jos iniciatyva buvo pradėtos organizuoti didžiosios mokyklos šventės, o dirbdama Kėdainių rajono laikraštyje, parašė devyniolika apybraižų apie iškilius rajono žmones, asmenybes. Marijos iniciatyva prie mokyklos buvo pradėti sodinti vardiniai ąžuolai labiausiai vertiems įamžinimo, pagerbimo žymiems mokykloms mokiniams, mokytojams. Marija Šepetienė ir šiuo metu yra aktyvi Krakių bendruomenės narė, siūlanti idėjas renginiams ir aktyviai dalyvaujanti beveik visose kultūrinėse veiklose. Švenčiant Krakių miestelio 600 metų jubiliejų, Marija istorijos konferencijoje „Krakės 600-ju laiko ratu“ parengė ir skaitė pranešimą apie Krakių mokyklos istoriją. 1984 metais Marija Šepetienė buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai“, 1990 m. suteiktas Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkės vardas. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Stefanija Grigienė – už aktyvų ilgametį darbą bibliotekoje, skaitymo skatinimą, gyventojų kultūrinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymą, gerosios bibliotekos veiklos patirties skleidimą, kraštotyrinę veiklą ir bendruomenės įtraukimą į bibliotekos veiklą. Stefanijos Grigienės darbo stažas bibliotekoje 39 metai. Jos darbo metais biblioteka tapo vienu iš kultūrinių židinių ne tik Šėtoje, bet ir Kėdainių rajone. Ypatingą dėmesį bibliotekininkė skyrė kraštotyrai – čia saugomas istoriko Stanislovo Stašaičio mokslinis kraštotyrinis palikimas, taip pat įvairių renginių organizavimui – „Poezijos pavasarėliai“, kraštietės poetės, redaktorės Pranciškos Reginos Liubertaitės knygų pristatymai, fotografo Algimanto Žižiūno fotografijų parodų pristatymai, Ritos Rabikaitės Sakalauskienės grafikos darbų parodos ir knygos pristatymai ir kt. Kasmet, minint Knygnešio dieną, bibliotekininkė drauge su vaikais skaitytojais pagerbia Šėtos krašto knygnešį Matą Kieliauską – aplanko jo kapą, supažindina su jo nuveiktais darbais. Bibliotekoje svečiavosi nemažai Lietuvos rašytojų. Stefanija Grigienė aktyviai bendradarbiauja su Šėtos seniūnija, bendruomenės centru, Šėtos kultūros centru, Šėtos gimnazija. Pasiūlė Šėtos bendruomenės centras ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Violeta Berlėtaitė – už aktyvų ir ilgametį darbą Kėdainių rajono paminklosaugos srityje, indėlį į kultūros vertybių išsaugojimą ir prikėlimą naujam gyvenimui. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Vitalija Augulienė – už aktyvią ir ilgametę kultūrinę veiklą Kėdainių rajone. Prieš 40 metų Vitalija pradėjo dirbti naujuose Tiskūnų kultūros namuose direktore. Jos iniciatyva buvo suburta humoro grupė „Širšės“, 1999 m. Vitalija subūrė nevyriausybinę organizaciją – klubą „Mano namai“, vienijantį kūrybingus ir veiklius žmones. Klubas 20 metų teikė ir įgyvendino projektus, organizavo kultūrines-pažintines ekskursijas, nuo 2007 m. iki dabar dirba Vilainių skyriaus vadove. Vitalija skyriuje organizuoja profesionalių teatrų spektaklius ir koncertus, profesionalių dailininkų ir tautodailininkų kūrybinių darbų parodas, įvairias vakarones, valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimus, pažintines-kultūrines ekskursijas. Vilainių skyriuje Vitalijos iniciatyva suburtas būrelis „Rankdarbių kraitė“, veikiantis iki šiol ir vienijantis kūrybingas moteris. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.