Dviratis dviračiui nelygu – kaip geriau suprasti, ką reiškia skirtingos dviračių kategorijos?
Nuo to laiko, kai 19 amžiaus viduryje buvo pradėta masinė dviračių gamyba, dviračiai ne tik tobulėjo technologiškai, bet ir diferencijavosi. Dviračius reikėjo pritaikyti skirtingiems kontekstams – juk vienas dalykas yra pasivažinėjimas siauromis Paryžiaus gatvelėmis, kitas dalykas plentu, ir jau visai kitas reikalas – miško keliuku. Dviračiai buvo naudojami įvairiems tikslams – susisiekimui mieste, sportui, pramogai, o Pirmojo pasaulinio karo metais intensyviai naudojami karinėms operacijoms. Reguliuojant padangų plotį ir protektoriaus gylį, modifikuojant dviratininko sėdėseną, koreguojant dviračio sėdynės polinkį buvo keičiamas dviračio pravažumas, jo aerodinaminės savybės bei atitinkamų raumenų grupių apkrova.
Šiandien egzistuoja daugybė dviračių rūšių – dviračiai, skirti miestui, plentui, bekelei, kalnams, sportui, elektriniai dviračiai, įvairūs hibridiniai variantai. Kad lengviau būtų orientuotis, svarbu ne tik žinoti svarbiausias kategorijas, bet ir suvokti pagrindinius principus, kuo skiriasi vieno ar kito tipo dviratis.
Plento dviratis
Šis dviratis skirtas važiuoti lygiu paviršiumi, idealiu atveju, asfaltu, ir važiuoti dideliu greičiu. Kad būtų galima išvystyti greitį, dviratis turi būti lengvas ir pasižymėti geromis aerodinaminėmis savybėmis. Plento dviračio korpusas gaminamas iš lengvų, bet tvirtų lydinių. Dažnai tam naudojamas anglies pluoštas – ši medžiaga nepigi, tokie dviračiai lengvi, tačiau brangūs.
Plento dviračių padangos siauros, dažnai su aerodinaminiais stipinais. Dviračio konstrukcija projektuojamas taip, kad sukeltų kuo mažesnį vėjo pasipriešinimą. Toks dviratis gerai rieda, yra pritaikytas patogiai važiuoti didelius atstumus – jo vairas yra lenktas, o dviratininkas, važiuodamas ilgas distancijas, gali keisti kūno padėtį.
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračiai sutrumpintai dar vadinami MTB (Mountain terrain bike). Pavadinimas yra kiek klaidinantis, nes dviračiai skirti ne vien kalnams. Jie tinkami važiuoti visomis sudėtingomis trasomis, kur reikalingas didelis pravažumas ir manevringumas – kalnais, laukais, per purvą, žvyrą, smėlį arba gruntą, nelygiais miško takeliais ir kt. Dviračio konstrukcija sukurta taip, kad būtų užtikrintas maksimalus manevringumas ir gera amortizacija. Būtini kalnų dviračio atributai yra tvirtas rėmas, plačios padangos grubiu protektoriumi ir kt.
Krosiniai arba gravel dviračiai
Krosinis dviratis iš esmės yra plentinis dviratis su kalnų dviračio ratais bei siauromis padangomis giliu protektoriumi. Tokie dviračiai yra skirti nesudėtingai bekelei – miško takams, laukams, žvyrkeliams. Juos perka žmonės, kurie mėgsta greitį ir kuriems tenka važinėti prastais keliais. Šie dviračiai yra lengvi ir aerodinamiški, leidžia išvystyti didelį greitį, o bekelei pritaikyti ratai ir padangos su giliu protektoriumi užtikrina gerą sukibimą su kelio paviršiumi. Pagrindinis skirtumas tarp plento ir krosinio dviračio – tai ratai ir padangos. Kai kurie dviračių sporto mėgėjai įsigyja dvi poras ratų, o juos pakeitę, tą patį dviratį naudoja ir plentui, ir bekelei.
Hibridiniai dviračiai
Hibridiniai dviračiai – universalūs, pritaikyti važiuoti tiek asfaltu, tiek prasto pravažumo keliais. Tai yra idealus pasirinkimas žmonėms, kurie važinėja ar planuoja važinėti dviračiu tiek mieste, tiek užmiestyje, tiek bekele ir kalnuotomis vietovėmis. Šie dviračiai neturi specializacijos – važiuodami tokiu dviračiu, nepatirsite išskirtinio komforto, tačiau pagrindinis privalumas yra tas, kad, be didelių nepatogumų, galėsite važiuoti praktiškai bet kur.
Triatlono dviračiai
Triatlono dviratis yra skirtas triatlono varžyboms. Jis pritaikytas važiuoti lygiais, tvarkingais paviršiais, itin jautrus bet kokiems nelygumams, lengvai išvysto greitį, pasižymi geromis aerodinaminėmis savybėmis. Triatlono dviratis panašus į atskiro starto varžybų dviratį, o esminis skirtumas yra vienas – statesnis dviračio sėdynės vamzdis ir labiau į priekį išlindusi sėdynės nosis. Tokia konstrukcija leidžia mažiau apkrauti šlaunų raumenis, kurių jėgos reikia kitose triatlono rungtyse.
Elektriniai dviračiai
Elektriniai gali būti praktiškai bet kurios kategorijos dviračiai. Faktiškai, tai bus dviratis, pritaikytas pasivažinėjimams mieste, ilgoms distancijoms plentu, važiavimui nelygiais miško keliais arba hibridinis variantas, tinkantis visiems keliams – tas pats dviratis, tiesiog su specialu elektros varikliu.
Kituose modeliuose, variklį galima įjungti važiuojant į įkalnę ar bet kuriuo metu, kai dviratininkui prireikia „pagalbos.“ Abiem atvejais, variklis veikia tik tada, kai minami pedalai – tuo elektrinis dviratis skiriasi nuo motorolerio. Ši funkcija leidžia greičiau nuvažiuoti numatytus atstumus, lengviau įveikti įkalnes ir padeda dviratininkui tausoti jėgas.
Kaip pasirinkti?
Rinktis dviratį kur kas lengviau, jei žinote ne tik pagrindines kategorijas, bet ir esminius principus, pagal ką dviračiai į šias kategorijas yra skirstomi. Dviračio rėmo svoris, padangos plotis, protektoriaus gylis, numatyta dviratininko sėdėsena – tai yra pagrindiniai faktoriai, kurie lemia, ar dviratis skirtas greičio mylėtojams, ar komforto mėgėjams, ar tiems, kuriems tenka manevruoti sunkiai išvažiuojamais keliais.
1 Komentaras
Ar geras toks dviratis?
Galvoju ar tinka kasdien į darbą važinėti?
https://dviraciaiinternetu.lt/dviraciai-suaugusiems/miesto-dviraciai/cross-citerra-28-n7-dydis-22-56cm-ruda/