Siūlo nacionalizuoti „Lifosą“: įmonės likimas – ir centrinės valdžios akiratyje (PAPILDYTA)
Giedrės Minelgaitės-Dautorės/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
BNS, rinkosaikste.lt inf.
Profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo nacionalizuoti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“, kurios netiesioginiam savininkui Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas, antradienį pranešė organizacija.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su pasiūlymu nacionalizuoti „Lifosą“ kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Toks žingsnis, anot jos, padėtų išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, o dalį gauto pelno būtų galima skirti Ukrainai remti.
„Nacionalizavimas padėtų šiai įmonei, kuri gali dirbti be tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos, toliau veikti, gaminant svarbų žemės ūkiui produktą – fosforo trąšas, kurių šiais metais trūks visame pasaulyje, būtų išsaugotos darbo vietos, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamos“, – teigiama pranešime.
Kreipimesi taip pat prašoma leisti naudoti šiuo metu įšaldytas bendrovės sąskaitas atsiskaitymams su darbuotojais ir tiekėjais, kad „Lifosa“ galėtų veikti toliau.
„Įmonės darbuotojai šiuo metu yra labai sunerimę dėl savo ir savo įmonės ateities. Todėl prašome „Lifosos“ sąskaitose esančias lėšas leisti panaudoti darbuotojų atlyginimams, mokesčiams, tiekėjams, jei jiems nėra taikomos sankcijos, sumokėti ir atlikti atsiskaitymus, būtinus įmonės tolesnei veiklai užtikrinti“, – teigiama pranešime.
Jo kopija nusiųsta ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Bendrovės sąskaitos įšaldytos praėjusį ketvirtadienį, ES paskelbus sankcijas netiesioginiam „Lifosos“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai.
Pirmadienį „Lifosa“ pranešė, kad negali vykdyti įsipareigojimų, ji kreipėsi į valstybės institucijas prašydama padėti užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Proscevičius nurodė, kad valstybės pagalba šiuo metu yra gyvybiškai svarbi.
Dvi bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmadienį kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Ekonomikos komitetus, prašydamos pagalbos.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.
„EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas. Tačiau kaip konkrečiai tai padaryta, nepranešama.
PAPILDYTA
Kėdainių rajono gyventojams, ekonomikai bei krašto finansinei situacijai itin daug reiškianti „Lifosa“ šiuo metu nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos verslininkai sulaukė dar neregėtų sankcijų. Nepaisant to, kad iš „Lifosą“ valdančios „EuroChem Group“ direktorių valdybos pasitraukė į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas Andrejus Melničenka, įmonės sąskaitos ir toliau liko areštuotos. Nuo pat pirmųjų valandų buvo kalbėta apie tai, kad įmonei veikiausiai padėti turės ir centrinė valdžia, tačiau kalbos kol kas labai nekonkrečios, o aiškumo nėra.
Sušaukė į posėdį
Kėdainietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas akcentavo, kad kalbos apie „Lifosą“ ir tolimesnę įmonės veiklą Seime vyksta jau kuris laikas. Parlamentarų mintys ir svarstymai jau pasiekė ir Užsienio reikalų ministerijos ausis, tačiau nieko konkretaus kol kas išgirsti nepavyksta.
„Pavyko aktualizuoti problemą Seime. Siekis yra toks, kad į šią situaciją nebūtų žiūrima tik kaip į sankcijų pritaikymą verslininkui A. Melničenko, bet kaip į problematišką situaciją Kėdainių rajone.
Ekonomikos komitete kartu su pirmininku Kaziu Starkevičiumi inicijavome posėdį, kuriame vyks klausymai ir dalyvaus tiek „Lifosos“ direktorius, tiek ministerijų atstovai“, – sakė V. Fiodorovas.
Nėra aiškumo
Parlamentaras teigė, kad situacijos aptarimas bus pirmasis žingsnis realių sprendimų link. Pirmiausia, sako Seimo narys, įmonė ir jos darbuotojai turi žinoti, kas konkrečiai jų laukia.
„Mes turime įnešti aiškumo, kaip turi elgtis įmonė, kas laukia darbuotojų – juk tai ir 1000 žmonių, ir ekologiniai klausimai, ir ekonominiai klausimai. Reikia aiškumo.
Žinome tik tiek, kad visi nori, jog įmonė veiktų ir toliau.
Tačiau sankcijų kontekste sunku kažką padaryti, nes šioje vietoje susikerta Europos ir Lietuvos teisė.
Kol kas esame aptarę galimybes apmokėti darbuotojams atlyginimus, tačiau čia Užsienio reikalų ministerija, atsakinga už sankcijų įgyvendinimą, turi tarti savo žodį“, – kalbėjo politikas.
Ieško ir pati
Parlamentaras teigė, kad įmonė pati intensyviai ieško, kaip išspręsti problemas, bendravimas vyksta itin plačiai, politikai taip pat turi minčių ir idėjų, tik reikia visas jas sukonkretizuoti ir susisteminti.
„Faktas, kad sankcijos niekur nedings. Vadinasi tik pati šalis gali ir turi apsispręsti, ką daryti su įmone.
Norime išgirsti planą iš Vyriausybės, o tada komitete jau galvosime tolimesnes išeitis.
Juo labiau, kad precedentas yra – savo laiku Baltarusijai pritaikius sankcijas panaši situacija buvo su viena baltarusių sanatorija.
Diskutuojant ir kalbant buvo rasti sprendimai, kaip užtikrinti kai kurių sutarčių įgyvendinimą, išmokėti darbuotojams atlyginimus“, – vylėsi V. Fiodorovas.
