80 metų kovai už laisvę: rengia Krakių „vanagų“ atminimo žygį
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kėdainių istorijos ir kultūros klubo inicijuotos draugėn susibūrė kelios organizacijos, kurių nariams yra svarbi ne tik Lietuvos istorija, bet ir jos puoselėjimas, atminimas bei didvyrių, kovojusių už Lietuvos ir jos žmonių laisvę, pagerbimas. Todėl gegužės 10-ąją, siekiant paminėti Krakių Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Kovas“ „vanagų“ atminimą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kėdainių filialas, „Gamtos pažinimo žygių“ KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“ ir pavieniai entuziastai organizuoja žygį, kurio metu žygiuos „vanagų“ pramintais takais, tvarkys partizanų žuvimo vietoje pastatytą paminklą, kuris taip pat bus pašventintas. „Vanagais“ sovietinės okupacijos pradžioje buvo vadinami LLA veikiančiojo sektoriaus kovotojai, kariavę ne partizaninio, bet atviro lauko taktika.
Žygio metu – talka prie paminklo žuvusiems kovotojams
Kaip pasakoja organizatoriai, sukako jau 80 metų nuo šios organizacijos ginkluotos kovos pradžios Kėdainių apskrities šiaurinėje ir vakarinėje dalyse. Tuomet šiai apskričiai priklausė ir kai kurie valsčiai, šiuo metu įeinantys į dabartinius Raseinių bei Radviliškio rajonus.
„Kovo“ dalinį sudarė keletas šimtų gerai ginkluotų vyrų, sudarytų iš daugiausia teritoriniu pagrindu veikiančių junginių. Pradžioje jiems vadovavo leitenantas Kazimieras Bandžius-Pakarklis iš Ažytėnų. Po garsiojo Pušynės mūšio 1944 m. gruodį, vadovavimą vanagams perėmė leitenantas Vladas Pabarčius. Vadas, kuris tapo legendiniu visai pokarinei šio regiono kartai.
1945 m. vasario 15 d. miške netoli Lenčiukų kaimo įsikūrusi „vanagų“ stovykla buvo užpulta sovietų kariuomenės. Įnirtingame mūšyje žuvo vadas ir 22 kovotojai. Buvusioje kautynių vietoje stovintis paminklas yra įtrauktas į žygio maršrutą. Taip pat bus einama į jau vėlesnį partizaninio karo laikotarpį menančią vietą. Lenčių miško glūdumoje stovi paminklas čia žuvusiems 7 Antano Paliūno-Baublio būrio partizanams.
Žygio metu bus ne tik keliaujama ir susipažįstama su partizaninio karo istorija autentiškoje aplinkoje. Taip pat bus rengiama talka prie paminklo, pastatyto Liongino Kuprio-Tėvo būrio kovotojų Justino Puidoko ir Antano Demenčiaus žuvimo vietoje.
Aut. past.
Žygio metu bus ne tik keliaujama ir susipažįstama su partizaninio karo istorija autentiškoje aplinkoje. Taip pat bus rengiama talka prie paminklo, pastatyto Liongino Kuprio-Tėvo būrio kovotojų Justino Puidoko ir Antano Demenčiaus žuvimo vietoje. Aptvarkytas paminklas bus pašventintas.
Tačiau norintys pagerbti partizanų atminimą, bet negalintys ar nesiryžtantys žygiuoti keliolika kilometrų, taip pat kviečiami prisijungti prie talkos – atstumas nuo starto iki pirmojo paminklo yra tik simbolinis, nepilnas kilometras.
Laukia reta galimybė paklausyti gamtos žinovo pasakojimų
Organizatoriai pažymi, jog žygio maršrutas sudėliotas ne tik aplankyti laisvės kovų vietas, bet susietas ir su gamtiniais objektais. Kariūnai simboliškai visada buvo siejami su ąžuolais, tad planuojama aplankyti keletą seniausių girios ąžuolų, juos visapusiškai užfiksuoti ir, jei atitinka kriterijus, siūlyti suteikti jiems valstybinę apsaugą.
Pamokėlės apie laukinę gamtą lydės visos kelionės metu, nes vienas iš renginio draugų yra „Gamtos pažinimo žygiai“. Jos atstovas Mindaugas Nefas praves Zembiškio miško botaninio draustinio takeliais. Tad bus retai visuomenei siūloma galimybė apsilankyti Kėdainių rajono draustinyje ir betarpiškai paklausyti gamtos žinovo apie jame saugomas retas pievų ir miško bendrijas, nykstančias augalų rūšis bei jų augimvietes.
Zembiškio miškas bus ne vienintelis maršrute. Žygeiviai pereis Lenčių, Graužų, nukirs Puščios, Dirgaičių ir Paskerdūmio miškų kampus. Juose keliautojų laukia taip pat nedažna proga pamatyti savo krašto istorijos dalį, apie kurią dažniausiai gali tik pasiskaityti knygose ar išgirsti dainose apie „eigulio dukras“. Tai dažniausiai jau išnykę viensėdžiai, kaimai, dvarvietės, palivarkai, eiguvos, dar girių kolonizacijos epochoje įsikūrę miškų gūdumose ir tarpmiškių laukymėse. Žygeiviai pamatys, kur buvo Žembiškio, Girlaukio, Vidugirio ir kitos gyvenvietės.
Nesiryžtantiems eiti viso 18 km maršruto, žygio organizatoriai siūlo simbolinę 3 km trasą. Einantys ja pagerbs žuvusius prie vieno paminklo kautynių vietoje, pamatys ąžuolą galiūną ir grįš vaizdingosios Ažytės slėniu atgal. Pakeliui bus galima pamatyti bebrų užtvankas su „kriokliais“ ir apskritai pasidžiaugti nuošalios nuo miestų triukšmo gamtos ramybe.
Norintys prisijungti prie Krakių Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Kovas“ „vanagų“ atminimo žygio, kviečiami registruotis užpildant formą https://forms.gle/RMHgVHDRKjvxB4HP7.
Apranga – žyginė, ypač svarbu tinkama avalynė, nes šio regiono miškų keliai dažnai būna pažliugę. Rekomenduojama stebėti orus ir atitinkamai pasiruošti aprangą. Organizatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad maisto ir vandens reiktų įsidėti 5–6 valandoms, tiek maždaug gali trukti žygis. Jo metu bus poilsio sustojimai. Norintys pagerbti žuvusius, gali pasiimti po žvakelę. Kurie nusiteikę patalkininkaut, gali pasiimti darbines pirštines.
1 Komentaras
Jiems esu dėkingas, ju kova leme, kad i Lietuva nedrįso važiuot ruzu kolonistai . Mūsų šalyje kelis kart mažiau atsibaste maskaliu nei Latvijoje ar Estijoje . Pagerbkim susibūrę ir aplanke jų kovos vietas prisiminkim didvyrių kova su raudonuoju maru !