24 projektams – 1 mln. 277 tūkst.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Kėdainių miesto vietos veiklos grupė visuomenei pristatė savo darbo rezultatus: mažesnė socialinė atskirtis, ryžtingesnis asmenų dalyvavimas savanoriškoje veikloje, padrąsinimas įsidarbinti, aktyvesnė pati darbo rinka, net sukurti ir priemonėmis aprūpinti nauji verslai – tokie šių metų rezultatai. Veiklų nesustabdė nė sunkiausi pastarieji dveji pandeminiai metai: įgyvendinti 24 projektai. Ko gi riekia, kad pasimokytume vieni iš kitų ir dar sparčiau veiktume?
Sukurta naujų veiklų ir galimybių
Pristatant rezultatus ir patirtį, kuri nugulė į interaktyvų leidinį „Galimybės įkvepia veikti“, Kėdainiuose surengta Kėdainių miesto vietos veiklos grupės konferencija.
Įgyvendinant 2016-2022 metų vietos plėtros strategiją Kėdainių miesto Vietos veiklos grupė įvykdė 24 projektus. Iš viso už 1 milijoną 277 tūkstančius eurų.
Didžioji jų dalis – net 92 procentai – Europos sąjungos lėšos. Už gerus rezultatus sulaukta ir papildomo finansavimo.
Kaip atidarydama konferenciją sakė Kėdainių miesto vietos veiklos grupės projektų vadovė Kristina Vainauskienė, projektai prasideda nuo pirmo žingsnio. Kad jis būtų drąsus ir tvirtas, turite visas galimybes. Semkitės patirties iš jau startavusių ir pažengusių, net respublikoje įvertintų projektų vadovų − žmonių, kurie pirmieji išdrįso imtis projektų ir juos įgyvendinti. Jų patirtis ir yra įkvėpimas veikti kitiems.
„Įgyvendinant projektus krašto žmonėms atsivėrė visiškai naujos veiklos. Tai – savanorystė per paslaugų teikimą, galimybės jaunam verslui pasimatuoti naujas priemones arba plėsti savo veiklą“, − sakė Kėdainių miesto vietos veiklos grupės projektų vadovė K. Vainauskienė.
Susibūrė ypatingų vaikų šokių grupė
Vienas iš tokių įgyvendintų projektų yra skirtas vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.
Ar žinojote, kad Kėdainiuose tokiems vaikams lavinanti sukurta nauja veikla – šokiai su sensoriniais maišais? Šie užsiėmimai padeda skleistis bei įvairiapusiškai tobulėti autistiškiems ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams. Vaikai per šokį mokosi pažinti vieni kitus, įveikti savo baimes ir kartu dirbti, bendrauti bei bendradarbiauti.
Sensorinius maišus atrado mama Jurgita Gasiūnienė, kuri ieškojo pagalbos savo vaikui. Dabar ji yra įkūrusi asociaciją „Mes kitokie vaikai“ ir kartu su uždarąja akcine bendrove „Jurasta“ bei Kėdainių specialiąją mokykla per Kėdainių miesto vietos veiklos grupės finansuojamą projektą sukūrė vaikams visiškai naujas galimybes.
Šiam ypatingam šokių būreliui vadovauja choreografė Ilona Medalinskienė, kuriai pačiai teko gana ilgokai paeksperimentuoti su sensoriniais maišais kol atrado unikalias jų panaudojimo galimybes.
Sensoriniai maišai yra lyg spalvoti kostiumai, kuriuose galima visiškai pasislėpti. Jie padeda pajusti judesio galią, o pačios treniruotės rimta fizinio aktyvumo veikla, todėl padeda vaikams sustiprėti fiziškai. Tačiau svarbiausia, kad padeda išlavinti verbalines šokančiųjų savybes bei išskleisti emocijas vaikams, kuriems kasdien reikia didesnio tėvų, aplinkos ir specialistų dėmesio.
„Mūsų sėkmės istorija yra ne tik patys šokiai ar vaikų pasirodymas, ir ne tik šis įgyvendintas projektas. Mūsų sėkmės istorija yra tai, kad šis projektas yra pamatai tolimesnei mūsų veiklai.
Mes turime perspektyvą vystytis kaip negalios centras. Mūsų darbą mato kiti ir juo tiki“, − konferencijoje sakė asociacijos „Mes kitokie vaikai“ vadovė J. Gasiūnienė.
Projektas „Paslaugų, skirtų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, teikimas Kėdainių mieste“ ir jo sumanytojai yra 2021 metų Europos socialinio sėkmės istorijų „Žingsniai“ laureatai.
Kurtieji pelnė Europos burę
Kitas projektas, kuriuo didžiuojasi vietos bendruomenė, taip pat pelnė aukštą įvertinimą.
2021 metais „Europos burę“ už bendruomeniškumo kūrimą Finansų ministerijos konkurse laimėjo Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos įgyvendinamas projektas „Tyla ‒ ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“.
Projekto dalyviai mokosi lietuvių gestų kalbos, kad vieni kitus geriau suprastų.
Socialinę atskirtį patiriantys klausos negalią turintys žmonės kartu su savo šeimos nariais bei socialinės rizikos šeimų nariais gauna naujų žinių ir mokosi ugdyti savo socialinius įgūdžius. Klausos negalią turintys asmenys jau nuo 2020 metų gali žiūrėti informacines laidas. „Balticum TV“ miesto savaitės žinių laidos yra titruojamos ir verčiamos į gestų kalbą.
Projekto įgyvendinimo ėmėsi Viktorija Mockutė. Jos indėlis vienijant ir telkiant klausos negalią turinčius žmones yra neįkainojamas.
Skatina verslumą
Mūsų įgyvendinti projektai – tai galimybės vystyti mažos organizacijos veiklą, pradėti bendradarbiauti keliomis panašią veiklą vykdančiomis organizacijoms ar įgyvendinti inovatyvias idėjas bei sumanymus
K. Vainauskienė
Kita ne mažiau svarbi veikla – verslumo skatinimas. Į jaunus verslininkus atkreiptas dėmesys, kad jiems suteikti žinių ir reikalingos įrangos bei padrąsinti pačiais sunkiausiais pirmais metais.
VšĮ Turizmo ir informacijos centro vadybininkė Lina Astrauskaitė pristatė jaunam verslui skirtas programas. Skirtingi projektai turėjo keletą partnerių: VšĮ „Kaučingo klubą“, Kėdainių verslininkų asociaciją, Kėdainių moterų klubą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialą ir bendroves „Radovės projektai“ bei „Verslo mokymo centras“.
Konsultacijas vedė tarptautinėse kampanijose patirties turintys specialistai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, verslininkai, teisininkai, rinkodaros, ryšių su visuomene, marketingo, kaučingo specialistai. Jaunam verslu suteikta ne tik žinių, pateikta įvairių duomenų, tyrimų, specifinių mokymų, bet ir padėta įsigyti įrangos bei reikalingų priemonių.
O verslininkė Jelena Stanevičienė ėmėsi kito iššūkio. Jos sumanymas buvo, kad laisvalaikį vasaros stovykloje kartu leistų vaikai ir senjorai.
Verslininkės organizuojamų stovyklų metu vyko kultūrinai edukaciniai renginiai, bet tokio projekto, kur jaunimas ir senjorai veiktų kartu, iki šiol rajone nebuvo.
Integraciją ir užimtumą projekto vadovė stiprino per meno pasaulį. Asociacijos „Senojo kelio dvaras“ vadovė nuoširdžiai papasakojo, kaip vaikai mokėsi aktorystės iš profesionalų ir kiek daug potyrių jai pačiai davė projektas.
„Labai norėjau, kad vaikai ir senjorai kartu dirbtų. Vieni kitiems dovanotų daugiau meilės ir įkvėpimo, pasitikėjimo ir gerumo“, − sakė J. Stanevičienė, dvejus metus įgyvendinusi savo sumanytą projektą.
Konferencijoje patirtimi dalijosi su svečiais
Kėdainiškių surengtoje konferencijoje dalyvavo ir kaimynai iš kitų miestų Vietos veiklos grupių – iš Ukmergės, Biržų, Pakruojo ir Prienų.
Ukmergės atstovai pagyrė vietos veiklos grupės darbą ir iniciatyvas ir sakė, kad Kėdainiai tikrai turi ką parodyti kitiems miestams, juolab, kad Kėdainiuose net 52 procentai projektams skirtų lėšų buvo skirti socialines atskirties mažinimui, 40 proc. darbo rinkos ir verslumo skatinimui. Visi projektai įgyvendinami pagal Kėdainių miesto vietos veiklos grupės 2016‒2022 metų vietos plėtros strategiją.