2022-ųjų Metų įvykiai: Kas svarbiausio Kėdainių rajone nutiko per šiuos metus?

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotraukų koliažas
rinkosaikste.lt
Šiandien apžvelgiame ir primename Jums visus svarbiausius, įdomiausius ar net keisčiausius šių metų įvykius Kėdainių rajone.
Sužinokite, kokie buvo metų praradimai, metų gelbėjimo operacija, metų radiniai ir pagalbininkai, metų nuvertinimas ir metų vaizdelis, metų maištas, metų pabrangimas, taip pat koks buvo metų fiasko ir metų statybos, kas pelnė metų ištikimosios titulą ir kokia buvo metų investicija, metų mokestis, metų kova, metų pirkinys ir kokios metų tragedijos, metų priedas prie atlyginimo ir metų naštos atsikratymas, metų idėjos vagystė, koks buvo metų apiplėšimas ir metų draudimas, metų sandėris, nesėkmė ir rekordai, metų įkurtuvės, rekonstrukcija, startas, metų vilkikas bei dar daug kitų įvykių.
METŲ PRARADIMAI
Kėdainių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius

Uždarytas Kėdainių ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrius. Kėdainių moterys priverstos vykti gimdyti ar rimtesnės ginekologinės pagalbos ieškoti kituose miestuose. Dėl to jau sulaukta ir pirmo incidento – likus kelioms dienoms iki švenčių į Kėdainių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių atvyko moteris, kuriai jau buvo prasidėjęs gimdymas. Į kito miesto ligoninę jos nebuvo galima vežti, dėl to ji buvo perkelta į Moters dienos centrą ir ten pagimdė.
Ačiū Dievui, kad kūdikis į pasaulį pasibeldė dienos metu, kai gydymo įstaigoje pacientes priiminėjo gydytojas ginekologas. Jam į pagalbą buvo iškviestos anksčiau akušerijos skyriuje dirbusios akušerės, kurios dabar dirba kituose ligoninės skyriuose.
Jei gimdymas moteriai būtų prasidėjęs po ginekologo darbo valandų, šiai būtų tekę gimdyti be profesionalaus šios srities specialisto pagalbos. O ką jau kalbėti apie tai, kad po netikėto gimdymo streso tiek gimdyvei, tiek jos gimusiai mergytei teko patirti dar vieną – abi jos skirtingais automobiliais buvo išgabentos į Kauną.
Beje, Akušerijos-ginekologijos skyriaus netekusiems Kėdainiams iškilo grėsmė likti ir be Psichiatrijos skyriaus.
Trąšų gamintoja „Lifosa“

Kovo mėnesį dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai į sankcijų sąrašą įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Praėjus mažiau nei parai po sąskaitų arešto, įmonės savininkas atsistatydino iš pareigų, tačiau tai negelbėjo. Įmonės veikla realiai buvo paralyžiuota.
Jai buvo paskirtas visus sandorius turintis prižiūrėti laikinasis administratorius UAB „Finance guru“, kurio atstovas Egidijus Kaselis nesugebėjo tinkamai atlikti pavestų pareigų ir buvo net įtariama, kad jis galimai specialiai žlugdo „Lifosą“.
Po kurio laiko iš įmonės generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė generalinis direktorius Rimantas Proscevičius. Jį laikinai pakeitė šios įmonės finansų direktorė Regvita Ivanovienė.
Praėjus dar kuriam laikui ir netylant skundams dėl laikinojo administratoriaus atstovo E. Kaselio, buvo paskirtas naujas laikinojo administratoriaus atstovas Rimvydas Vaštakas.
Spalio mėnesį paskelbta, kad naujuoju Kėdainių „Lifosos“ vadovu patvirtintas „EuroChem“ atstovas, anksčiau Vokietijos padaliniui vadovavęs ukrainietis Andryi Savchuk. R. Ivanovienė tapo pirmąja pavaduotoja.
Tačiau net ir įvykus visiems šiems pokyčiams kėdainiečiai neturi kuo džiaugtis – nors „Lifosa“ neseniai vėl paskelbė atnaujinusi gamybą, tačiau kada ji pradės dirbti normaliu pajėgumu ir ar iš vis kada tai bus, nežinia.
„Lifosos“ problemas pajuto ne tik tos šeimos, kurių nariai dirba „Lifosoje“, bet ir visi kėdainiečiai – „Lifosai“ nebetiekiant perteklinės šilumos miestui, šildymas kaip reikiant pabrango.
Pašto skyriai

Jau ne vienerius metus trunkantis Lietuvos pašto skyrių naikinimo vajus neaplenkia ne tik mažų kaimelių, kuriuose pašto skyriai jau seniai sunaikinti, bet net ir didesnių miestelių bei pačio miesto.
Šiais metais Kėdainiuose uždarytas pašto skyrius, veikęs „Giraitės“ prekyvietėje. Uždarytas ir Akademijos miestelio pašto skyrius. (07. 21, psl.1)
METŲ GELBĖJIMO OPERACIJA
Užstrigęs tualete

Vieną sausio vakarą Kėdainių miesto ugniagesiams gelbėtojams teko atlikti neeilinę gelbėjimo operaciją – gelbėti tualete įstrigusį vyriškį.
Uosių gatvėje vyriškis tualete buvo įkalintas, kai jo koja užstrigo už unitazo ir jis niekaip negalėjo jos ištraukti.
Atvykusiems gelbėtojams neprireikė jokių specialių įrankių. Jie panaudodami fizinę jėgą vyrui padėjo ištraukti koją, kuri buvo užstrigusi tarp unitazo ir sienos. Vyrą apžiūrėjo atvykę medikai, tačiau šis nesiskundė skausmais, todėl nuspręsta jo į ligoninę nevežti.
METŲ PAVADINIMAI
Gražiausi įmonių vardai

2021 metų Gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo konkurse nugalėtoju išrinktas „Radvilų sodas“, 2 vieta atiteko pavadinimui „Tepaluotas raktas“, o trečia – pavadinimui „Saugi vizija“.
METŲ RADINYS
Žmonių kaulai

Rugsėjo mėnesį tiesiant naują šaligatvį ir atliekant kasimo darbus Kėdainių senamiestyje prie Šv. Jurgio bažnyčios buvo aptikti žmonių kaulai. Manoma, kad po šaligatviu atkasti seni kapai, nes ten prieš kelis šimtmečius buvo kapinės.
METŲ PAGALBININKAI
Socialdemokratai uždegė žalią šviesą narkotikų dekriminalizavimui

Iki šiol nesėkmingi buvę Laisvės partijos bandymai dekriminalizuoti narkotikus sulaukė reikalingo palaikymo – laisviečiams į pagalbą suskubo socialdemokratai, į kurių partiją neseniai įstojo ir Kėdainių meras Valentinas Tamulis. Lapkričio pabaigoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete socialdemokratai nubalsavo už tai, kad lengvi narkotikai būtų dekriminalizuoti. Ir už tokį sprendimą jie pasisakė nepaisant net to, jog Lietuva tokioms permainoms veikiausiai dar nėra pasirengusi.
METŲ NUVERTINIMAS
Aukštų kompetencijų slaugytojos tinkamos tik kraujo tyrimams imti, o geriausi ginekologai verti tik po 0,1 etato

Naujoji sveikatos reforma skaudžiai kirto ne tik Kėdainių krašto moterims, kurios Kėdainiuose nebegali gimdyti ar sulaukti rimtų ginekologinių operacijų šio miesto ligoninėje uždarius Akušerijos-ginekologijos skyrių, bet ir atleidimo lapelius ar pasiūlymus dirbti kituose skyriuose gavusiems medikams.
Pasirodo, kai kurios ilgus metus akušerijoje dirbusios slaugytojos, sukaupusios didelę tokio darbo patirtį ir turinčios itin aukštas kompetencijas, yra tinkamos dirbti tik… procedūriniame kabinete. Kai kurios iš jų visai nesidžiaugė siūlymu likusius darbo metus praleisti imant kraujo tyrimus.
Ne ką geriau naujoji ligoninės vadovė Edita Vaškevičienė įvertino ir geriausius ligoninės ginekologus. Ji jiems pateikė tokį pasiūlymą, kad gydytojai išeitų patys: pasiūlė po 0,1 etato dirbti poliklinikoje. Žinoma, jie patyrė šoką ir išėjo iš darbo.
Kovo mėnesį iš viso Akušerijos-ginekologijos skyriuje dar dirbo 25 medikų komanda.
METŲ VAIZDELIS
Karstą vežė miesto gatvėmis

Spalio pabaigoje Kėdainių miesto gyventojai galėjo pamatyti neįprastą ir daugelį pašiurpinusį vaizdą miesto gatvėse – lengvojo automobilio priekaboje buvo vežamas karstas.
Tik jokio kriminalo, pasirodo, čia nebuvo – karstą vežėsi sodybos „Adomaitynė“ savininkai artėjančiam Helovynui.
Pasirodo, prieš daug metų vienas senelis gaminosi sau ir močiutei po karstą, kad pasilaidoti galėtų. Senelį viename karste palaidojo, bet močiutė kategoriškai nesutiko būti laidojama kitame, tad jos artimieji šį neįprastą medžio dirbinį ir padovanojo „Adomaitynei“.
METŲ NEAPSISPRENDUSIOJI
Ligoninės direktorė

Spalio pradžioje rajono merui paskelbus, kad iš Kėdainių ligoninės direktorės pareigų pasiprašė būti atleidžiama jonavietė Edita Vaškevičienė, praėjus kelioms dienoms ji nuomonę pakeitė ir pranešė po dar vieno pokalbio su meru toliau ketinanti likti pareigose. Pati ligoninės direktorė, paklausta, kodėl persigalvojo ir ligoninės vadovės pareigose nusprendė pasilikti, pakartojo tik tai, kas buvo parašyta ligoninės socialine tinkle – esą sulaukė mero prašymo ir darbuotojų palaikymo.
METŲ GAISRAS
Degė duonos kepykla

Sausio 16-ąją didelė nelaimė įvyko bendrovėje „Kėdainių duona“. Tą dieną kepykloje sprogo krosnis ir buvo sužalota darbuotoja, o vėliau sudegė vieno pastato stogas.
METŲ MAIŠTAS
Pavargo vergauti ir kęsti mobingą

Kėdainių medikai, pavargę vergauti ir kęsti mobingą, šiais metais pratrūko. Kovo mėnesį sujudo Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro medikai, išvarginti pandemijos metu išaugusių darbo krūvių bei neapsikentę neišsprendžiamų problemų.
Šeimos gydytojai, registratūros darbuotojos išdrįso garsiai prabilti apie nežmoniškas darbo sąlygas, skurdų darbo apmokėjimą ir itin prastą atmosferą. Pastarąją sunkino ne tik pandemijos sukelti ribojimai, bet ir itin stipri įtampa tarp medikų ir įstaigos vadovybės. Prabilta ir apie galimą mobingą, „raganų medžioklę“ bei kitus PSPC vykstančius negerus dalykus.
Galiausiai ši situacija išspręsta iš pareigų pasitraukus ilgametei šios įstaigos direktorei Audronei Rimkevičienei.
METŲ PABRANGIMAS
Pabrango Kalėdos

Šiemet Kalėdos Kėdainiuose buvo brangiausios per pastaruosius 3 metus.
Kėdainių eglės, dekoracijų ir miesto papuošimui skirta daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Dar beveik 18 tūkst. eurų atsiėjo šventiniai renginiai. Tuo tarpu pernai eglutė kainavo 24 tūkst. eurų, o užpernai – 16 tūkst. eurų.
METŲ FIASKO
Be reikalo išleisti pinigai

Net keletą mėnesių kėdainiečiai laukė, kol pasibaigs automobilių spūstys šiuo metu stipriai apkrautoje Tilto gatvėje. Spalio pabaigoje ten pagaliau buvo pastatytas ir įjungtas šviesoforas, tačiau po paros veikimo jį vėl skubiai teko išjungti, mat jo darbas patyrė tikrą fiasko – mieste kilo chaosas, automobilių spūstys nusidriekė ne tik Tilto, bet ir Šėtos bei Kauno gatvėse.
Laikinasis šviesoforas, kainavęs net 12 000 eurų, nepasiteisino ir sukėlė dar didesnius kamščius, tad dabar stovi neveikiantis. Tai tiesiog „puiki“ metų investicija, už kurią sumokėta mokesčių mokėtojų pinigais.
METŲ „IŠĖDIMAS“
Neatlaikė spaudimo?

Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės komitetas šiais metais ne vieną mėnesį nagrinėjo Kėdainių miesto parke įsikūrusios kavinukės „Radvilų sodas“ situaciją. Esą kavinukė vykdo veiklą, nenumatytą konkurso, kurį laimėjusi ir įsikūrė miesto parke, sąlygose. Tačiau tiek patys jauni įmonės savininkai, tiek seniūnija ar savivaldybės administracija jokių pažeidimų neįžvelgė. Galiausiai jauni verslininkai spaudimo, panašu, nebeatlaikė ir besibaigiant metams pranešė nutraukiantys savo veiklą.
METŲ STATYBOS
Stato dviračių gamyklą

Didžiausia pasaulyje dviračių gamintoja „Pon.Bike“, priklausanti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“, jau pradėjo 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybas Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). 2024 metais gamykla įdarbins iki 600 darbuotojų. Bendrovė pasirašė sutartį su tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „YIT Lietuva“.
Objekte jau darbuojasi bei vadinamąjį nulinį sluoksnį ruošia šiauliečių AB „AR10“, kuri yra gerai žinoma statybos, stambios žemės darbų technikos, savivarčių nuomos ir inertinių medžiagų tiekėja visoje Lietuvoje.
Objekte dirba ir kėdainiečių įmonė „Doresta“. Jos atstovai pažymėjo, kad žiema bus išties darbinga – darbai vykdomi net sutemus.
METŲ IŠTIKIMOJI
Karolina Štelmokaitė

Šiemet bene ištikiausia „Rinkos aikštės“ skaitytoja galime tituluoti rajono tarybos narę Karoliną Štelmokaitę, kuri itin dažnai ne tik perskaitydavo „Rinkos aikštės“ publikacijas, bet ir dalindavosi jomis savo „Facebook“ įrašuose, stengdavosi jas pakomentuoti ir sukelti diskusijas, mielai dalindavosi patarimais ir pamokymais su jas rengusiais žurnalistais.
METŲ INVESTICIJA
Milijonas už lauko tualetų suskaičiavimą

Metų investicijos titulas šiais metais be konkurencijos priklauso Aplinkos ministerijai, kuri už milijoną užsimojo suskaičiuoti lauko tualetus ir sukurti informacinę sistemą, kurioje atsispindėtų, kiek lauko tualete žmogus prikaupia nuotekų, kiek jų oficialiai išvežama ir kiek, galimai, nubėga ne ten, kur reikėtų.
METŲ MOKESTIS
Apmokestinta net ir nakvynė ligoninėje

Metų pradžioje VšĮ Kėdainių ligoninėje įsigaliojo nauja Dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka. Dienos chirurgija dabar yra vienos dienos paslauga ir, norint likti nakčiai ligoninėje su medikų priežiūra, reikia papildomai sumokėti 3 eurus už naktį. Tokį įkainį patvirtino Kėdainių ligoninė.
Dienos chirurgija – tai tokia planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri suteikiama pacientui atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą vienai dienai. Čia jam atliekama gydomoji arba diagnostinė intervencinė procedūra, po kurio pacientas, atgavęs sąmonę ir apsauginius refleksus bei stabilizavusis jo organizmo gyvybinėms funkcijoms, jis dar tą pačią dieną išrašomas iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus.
METŲ KOVA
Karas dėl hemodializės patalpų

Kėdainių ligoninėje maždaug net 8 mėnesius truko privačių įstaigų karas dėl hemodializės patalpų.
Senieji patalpų nuomininkai – „Diaverum klinikos“ neužleido šių patalpų nuomos konkursą laimėjusiai kitai šių paslaugų teikėjai – „Nefrosanai“ ir apskundė konkurso rezultatus teismui. Galiausiai viskas baigėsi taikos sutartimi, tačiau šį susitarimą pavyko pasiekti tik tada, kai „Diaverum klinikos“ atvėrė naujos klinikos duris Kėdainiuose, tad ligoninės patalpos jai tapo nebereikalingos.
Konkursą laimėjusi ir hemodializės paslaugas žadėjusi teikti „Neforsana“ galiausiai šių patalpų taip pat atsisakė ir pasitraukė iš Kėdainių ligoninės. Ji pasistatė ir atsidarė savo hemodializės kliniką J. Basanavičiaus gatvėje.
Tuo tarpu labiausiai šioje situacijoje nukentėjo dializuojami pacientai, kurie dializėms buvo vežiojami į kitus miestus.
Pasipriešino automobilių plovyklai

Liaudies gatvės laisvame žemės sklype, kuris yra priešais kelis daugiabučius, buvo suplanuota įrengti automobilių savitarnos plovyklą bei pastatyti administracinės paskirties patalpas. Vos sužinoję apie tokius planus kvartalo gyventojai labai sunerimo ir aiškiai pasakė, kad po langais automobilių plovyklos matyti nenori.
Krašto politikams jie įteikė raštą, pasirašytą 150 gyventojų, ir savo pasiekė – politikai verslininkams atidaryti plovyklos neleido ir nors iš pradžių buvo užsiminę, kad galbūt pirktų jų sklypą ir skirtų visuomenės poreikiams, tačiau galiausiai verslininkus suvedžiojo kaip jauną mergelę ir paliko „ant ledo“.
Ūkininkai prieš kranklius ir kovarnius

Šią vasarą Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijoje susidarė neeilinė situacija – vietos ūkininkams teko kovoti prieš kranklius ir kovarnius.
Ūkininkai nebegalėjo į laukus išleisti ganytis ėriukų, mat šiuos tuojau pat atakuodavo ir gyvus kapodavo dideli kranklių būriai. Kovarniai niokojo ir laukuose stūksančius šieno ritinius. Ūkininkams su šiais paukščiais kovoti buvo itin sunku, nes neveikė jokia apsauga: nei patrankos, nei plėšrūnus imituojantys aitvarai, nei kitos priemonės.
METŲ PIRKINYS
Vargonai

Vasario viduryje į Kėdainių senamiestį atkeliavo labai brangus pirkinys iš Osnabriuko miesto Vokietijoje – atvežti už visų kėdainiečių suaukotus, o taip pat ir už rajono savivaldybės skirtus pinigus nupirkti vargonai.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai skirti vargonai atsiėjo 35 tūkst. eurų. Dar 19 tūkst. eurų kainavo šio instrumento transportavimas, pervežimas.
METŲ TRAGEDIJOS
Karas

Vasario 24 dieną prasidėjęs karas Ukrainoje. Tą dieną Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo žiaurias žudynes, kurios tęsiasi iki šiol. Kėdainiečius, kaip ir kitų Europos bei pasaulio miestų ir kaimų gyventojus, tai paskatino susitelkti teikiant paramą Ukrainai ir priimant į savo namus pabėgėlius iš karo siaubiamos šalies.
Išplėšta iš mirties nagų

Balandžio 27-ąją visą šalį sukrėtė Josvainių gimnazijoje įvykusi tragedija, kuri, ačiū Dievui, baigėsi laimingai. Šešiolikmetei merginai tądien sustojo širdis. Ir tik dviejų netoliese buvusių mokyklos pedagogių dėka šiandien mergina džiaugiasi gyvenimu – pedagogės merginą gaivino iki kol atvažiavo greitosios pagalbos medikai. Neabejojama, kad būtent tai išgelbėjo mergaitei gyvybei. Manoma, kad širdis jai sustojo po to, kai ji parūkė elektroninę cigaretę.
Dvimečiui tėvas nupjovė koją

Birželio mėnesį Kėdainius sukrėtė skaudi vienos šeimos tragedija – traktoriuku žolę pjovęs tėvas nepastebėjo mažylio ir nupjovė jam kojytę. Medikams nepavyko išgelbėti vaiko kojytės, tačiau vaiko gyvybę jie išgelbėjo. Nelaimė įvyko Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaime.
Tapo patyčių auka

Lapkričio pirmoje pusėje Truskavos seniūnijos Paežerių kaimą ir visą Kėdainių rajoną sukrėtė neeilinis įvykis – ankstų rytą dingo į mokyklą išėjusi mergaitė.
Dingusios 11-metės ieškojo ne tik artimieji, šeimos draugai, bet ir savivaldybės institucijos, policijos pareigūnai. Ir tik vėlų vakarą paaiškėjo, kad mergaitė slėpėsi savo namų malkinėje, tarp malkų krūvų. O slėpėsi todėl, kad, kaip ji pati paaiškino, mokykloje išgyveno patyčias.
METŲ PRIEDAS PRIE ATLYGINIMO
Davė, o paskui atėmė

Metų pradžioje buvo nuspręsta skirti priedus medikams už viršvalandžius. Priedai išmokėti buvo, tačiau susidarė kuriozinė situacija – viena medikų grupė priedus turėjo grąžinti, nes… patys neišreiškė noro juos gauti. Nuskriausti buvo pediatrai. Iš jų priedai buvo atimti, todėl, kad jie nedalyvavo susitikimuose, kuriuose tų priedų buvo reikalaujama ir esą noro gauti papildomus priedus neišreiškė, tad jiems jie buvo išskaičiuoti per 3 mėnesius.
METŲ NAŠTOS ATSIKRATYMAS
Sovietinės skulptūros

Balandžio mėnesį Kėdainių rajone atsikratyta skulptūrų, kurios buvo skirtos sovietinės armijos kariams pagerbti. Viena iš jų stovėjo Klevų gatvės kapinėse Kėdainiuose, o kita – Šėtos miestelio kapinėse.
METŲ IDĖJOS VAGYSTĖ
Paminklo statymo iniciatorius tiesiog pastūmė į šoną

Lapkričio pabaigoje, kai visoje Lietuvoje buvo minima kariuomenės diena, Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Koliupės kaime atidengtas paminklas pirmosioms Lietuvos kariuomenės kautynėms atminti.
Paminklo atidarymo renginyje idėjos autorių net nebuvo, nes… jie buvo tiesiog išstumti iš paminklo kūrimo projekto.
Tačiau tai visai nesutrukdė savivaldybei įgyvendinti jų idėją, tik gerokai supaprastintą ir net nupigintą.
Panašu, kad noras įsisavinti 10 tūkst. eurų buvo stipresnis už norą Kėdainių rajone sukurti kažką išties įspūdingo valstybiniu mastu.
METŲ APIPLĖŠIMAS
Išplėštas bankomatas

Liepos pabaigoje buvo išplėštas SEB bankui priklausantis bankomatas, esantis Kėdainių rajono Akademijos miestelyje.
Virš bankomato ekrano buvo išpjauta stačiakampė skylė, matėsi ir deginimo požymių. Pinigų vagims pavogti nepavyko. Kas įvykdė apiplėšimą, dar nenustatyta.
METŲ DRAUDIMAS
Už valdiškus pinigus uždraudė pirkti alkoholį

Kėdainių rajono taryba priėmė neeilinį draudimą – nuo šių metų iš mero lėšų fondo uždrausta pirkti alkoholinius gėrimus.
Tiesa, merui palikta galimybė vaišinti svečius už „valdiškus“ pinigus. Meras gali už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti maistą ir gėrimus darbinių susitikimų metu.
METŲ VILKINIMAS
Sprendimo dar nerado

Metai baigiasi, o sprendimas dėl nuostolingai dirbančios savivaldybės įmonės bendrovės „Kėdbusas“ taip ir liko neišspręstas, nors buvo kalbėta apie ieškomas naujas bendrovės veiklos formas, žadėta, kad vietoj „Kėdbuso“ į Kėdainius gali ateiti „Kautra“ ar kokia kita keleivių pervežimo paslaugas teikianti įmonė.
METŲ SANDĖRIS
Parduodamas J. Monkutės-Marks muziejus-galerija

Šiais metais nutarta parduoti Kėdainių Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją.
Šio muziejaus vadovė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė savivaldybės tarybai prateikė prašymą, kad ši įsigytų šį išpuoselėtą meno židinį už 350 tūkstančių eurų. Įsigijusiems muziejų dabartiniai jo savininkai yra pasiryžę padovanoti miestui unikalią J. Monkutės-Marks tapybos grafikos ir gobeleno darbų kolekciją bei jos pačios ir vėliau muziejaus sukauptą ypatingai vertingą profesionalių kūrėjų 140 meno darbų kolekciją iš 24 pasaulio šalių ir liaudies meno kolekciją taip pat iš viso pasaulio šalių. Už kiek savivaldybė pirks šią įstaigą, kol kas neskelbiama.
METŲ EILĖS
Migracijos poskyris

Prasidėjęs karas Ukrainoje lietuvius paskatino pasirūpinti savo pasais. Ne išimtis ir kėdainiečiai. Šiais metais asmens dokumentų išdavimo srautas buvo rekordiškai padidėjęs. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Kėdainių rajono gyventojams pasų buvo išduota tris kartus daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Norintiems užsisakyti pasą, teko apsišarvuoti kantrybe – Migracijos tarnyba aptarnavo tik pagal išankstinę rezervaciją MIGRIS elektroninėje sistemoje. Per šių metų pirmąjį pusmetį Kėdainių rajono gyventojams išduotas 3 251 pasas, kai per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo išduota 1 050, o per visus praėjusius metus – 2 876 pasai.
METŲ NESĖKMĖ
Matematikos egzaminas

Net 27,1 proc. Kėdainių rajono abiturientų šiemet neišlaikė matematikos egzamino, o išlaikiusiųjų įvertinimų vidurkis siekė tik vos daugiau kaip 25 balus iš 100.
Ironiška tai, kad net ir su tokiais rezultatais Kėdainių rajono savivaldybė yra minima kaip viena iš tų, kuriose sėkmingiausiai abiturientai išlaikė šį egzaminą. Kėdainių rajone šį egzaminą laikė 166 abiturientai. Vienas „Atžalyno“ gimnazijos dvyliktokas gavo šimtuką.
METŲ REKORDAI
Nekilnojamojo turto kainos pasiekė aukštumas

Metų pradžioje rekordą pasiekė nekilnojamojo turto kainos Kėdainiuose. Sausio mėnesį nekilnojamojo turto brokeriai tvirtino, kad čia namų ir butų kainos buvo pasiekę kone Kauno nekilnojamojo turto kainas. Taip atsitiko todėl, kad Kėdainių rajone namų ir butų paklausa neatitinka pasiūlos – čia naujų butų pasiūlos beveik nėra, o ir naujos statybos namų tėra parduodama vos vienas kitas, o likusių pasiūla yra labai menka.
Sula pradėjo lašėti sausio mėnesį

Šiais metais gamta pabudo ypatingai anksti – Kėdainių rajono gyventojas Justas Mingaila jau sausio 28-ąją pradėjo leisti pirmąją šiųmetę klevų sulą.
Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos: „Nieko keisto, kad sausį galime ragauti šviežios klevų sulos. Medžių sula – nuostabiausias iš senų senovės Lietuvoje leidžiamas ir plačiai vartojamas gėrimas. Visada džiaugiuosi, kai pradeda bėgti sula. Man tai lyg pavasario pranašas. Aišku, sausio mėnesį klevų sula nebėga kasdien, bet jau vis šis tas.“
Sumuštas karščio rekordas

Birželio 27 dieną buvo sumuštas karščio rekordas. Dotnuvos meteorologijos stotyje užfiksuota didžiausia 30,9 laipsnio temperatūra. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2020-06-27, kai temperatūra siekė 29,2 laipsnius karščio. Vadinasi, šį birželį temperatūra buvo užfiksuota net 1,7 laipsniais aukštesnė, negu kada nors iki tol buvusi.
Kėdainiai buvo apsemti

Birželio pabaigoje dėl gausių kritulių Kėdainių rajone skendo namai, tvino įstaigos, vanduo užliejo daržus ir sodus. Buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. 08.28, psl 6
METŲ ĮKURTUVĖS
Vaikai įsikūrė butuose

Kėdainiuose neliko ilgus metus čia veikusių vaikų globos namų.
Sausio 31-ąją paskutiniai šeši vaikai iš globos namų persikraustė į bendruomeninius vaikų globos namus, paprasčiau sakant, paskutinė šeimyna apsigyveno keturių kambarių bute.
Baigta Truskavos kultūros centro renovacija

Baigta Truskavos kultūros centro renovacija. Statinys atvėrė duris kaip moderni ir patraukli įstaiga, kurioje, šviesu, jauku ir šilta. Daugiau kaip 450 tūkst. eurų vertės statybinis projektas kultūros centro pastatą pakeitė neatpažįstamai – iš esmės sutvarkytas tiek įstaigos vidus, tiek ir jo fasadas, atsirado ir naujų erdvių.
144 vietų žiūrovų salėje padidinta scena, sutvarkyti darbuotojų kabinetai laiptinė, koridorius, vestibiulis, sanitariniai mazgai. Atsirado ir naujų erdvių – įrengta rūbinė, dar vienas papildomas įėjimas į įstaigą, patalpos kolektyvų repeticijoms ir pagalbinės patalpos, kuriose galima susidėti instrumentus rūbus ar kitą inventorių. Įstaigos viduje pakeistos visos komunikacijos, šildymo ir apšvietimo sistemos, vandentiekis, pakeista elektros instaliacija, atlikta daugybė kitų darbų.
Kredito unija persikėlė į naujas patalpas

Užaugusi ir iki beveik 2 000 narių išsiplėtusi Kėdainių krašto kredito unija persikėlė į naujas patalpas – Josvainių g. 5, kur anksčiau buvo „Swedbankas“.
Pokyčiams įmonė subrendo, nes tiek įmonėms, tiek ir gyventojams jau siūlo visą bankinių paslaugų paketą.
Atidarytos naujos medicinos įstaigos
Kėdainiuose, Josvainių gatvėje, duris atvėrė „Diaverum klinikos“, kur pacientai ir toliau gauna valstybės kompensuojamas hemodializės paslaugas.
Tokios pačios paslaugos teikiamos ir J. Basanavičiaus gatvėje atidarytoje naujai pastatytoje hemodializės klinikoje
J. Basanavičiaus gatvėje atidaryta ir nauja poliklinika „Armedika“, kurioje prisirašiusiems pacientams teikiamos nemokamos priminės sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat dirba ir antrinio lygio specialistai. Neprisirašiusiems teikiamos mokamos paslaugos.
Atidarytas Raudonojo Kryžiaus Kėdainių skyrius

Pavasarį Kėdainiuose atidarytas Raudonojo Kryžiaus Kėdainių skyrius. Už šio skyriaus darbą ir veiklą atsakinga iki šiol su vaikais ir jaunimu dirbusi pedagogė tapusi šio skyriaus vadove Eglė Marija Kavaliauskienė.
METŲ REKONSTRUKCIJA
Tiltas per Nevėžį

Šiais metais pradėta Kėdainių miesto J. Basanavičiaus g. tilto per Nevėžį rekonstrukcija ties Vilainiais. Kapitalinę tilto rekonstrukciją atlieka bendrovė „Panevėžio keliai“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu. Skaičiuojama, kad tilto rekonstrukcija atsieis 2,12 mln. eurų. Nors oficialiai statybos įvardijamos kaip tilto rekonstrukcija, tačiau realiai tai bus kone pastatytas naujas tiltas.
J. Janonio gatvė

Pagaliau šiemet baigta rekonstruoti Kėdainių J. Janonio gatvė. Ji atnaujinta iš pagrindų: nutiesta 1 819 kv. m asfaltbetonio danga su pagrindais, 726 kv. m šaligatvio su pagrindais iš betoninių trinkelių, įrengta 244 m lietaus nuotekų sistema. Rekonstruotos gatvės ilgis – 328 m, važiuojamosios dalies plotis – 5 m, šaligatvio plotis – 1,50 m.
Miesto stadionas

Joninių išvakarėse pagaliau buvo baigta net 17 metų trukusi Kėdainių miesto stadiono rekonstrukcija. Stadiono rekonstrukcija pabaigta administracinio ir buitinio pastato statybomis. Investicijos į šį projektą siekė apie 4,5 mln. eurų.
METŲ VILKIKAS
Išskirtinė Kėdainių reklama ant ratų

Vasario viduryje Kėdainių logistikos įmonė „Linėja transport“ pristatė išskirtinį vilkiką – važinėjančią Kėdainių miesto reklamą „Visi keliai veda į Kėdainius“.
Šis šūkis ir fotografės Giedrės Minelgaitės-Dautorės nufotografuotas Didžiosios Rinkos aikštės vaizdas tapo kertiniais važinėjančios krašto reklamos akcentais.
„Šis vilkikas ne tik kvies į Kėdainius. Jis dovanos šypsenas ir mūsų kraštiečiams, o tai mane labai džiugina. O kalbant skaičiais – čia yra beveik 100 kv. m reklaminio ploto, o vilkikas važiuos tik Lietuvoje. Planuojama, kad kasmet jis nuvažiuos apie 90 tūkst. kilometrų“, – pasakojo UAB „Linėja transport“ direktorius Gediminas Norkus.
METŲ STARTAS
Pastatytas naujas sūrelių gamybos cechas

UAB „Vikeda“ šiuos metus pradėjo nauju startu – sausio mėnesį ledų fabriko teritorijoje buvo baigtos sūrelių cecho statybos ir paleista gamybinė linija. Investuota beveik 600 tūkst. eurų. Naujosios linijos pajėgumai siekia 4 tūkst. vienetų sūrelių per valandą, o ,,DADU“ ledų pajėgumai – daugiau nei 384 tūkst. ledų porcijų per dieną.
Didžiąją dalį savo pagaminamos produkcijos „Vikeda“ eksportuoja.
METŲ INOVACIJA
Lazerinės venų operacijos

Kėdainiuose dalį laiko dirbantis kraujagyslių chirurgas Nerijus Brazys atlieka venų varikozės gydymą lazeriu. Lazeriu atlikti venų operacijas galima 95 proc. pacientų. Gydymas atliekamas naudojant ultragarsą, todėl net 97 proc. atvejų pasiekiamas puikus klinikinis efektas.
Socialinis taksi

Nuo vasaros Kėdainių rajono neįgaliesiems susisiekimas tapo paprastesnis. Rajone pradėjo veikti „Socialinis taksi“. Šiuo taksi kasdien yra vežami 4–6 žmonės. Ši paslauga yra mokama ir teikiama nuo 8 iki 19 val.
METŲ KELIONĖS
Nemokamas pavėžėjimas

Šiais metais rajono politikai pagaliau priėmė senjorų ilgai lauktą sprendimą – nuo ateinančių metų sausio 1 dienos senjorai ir neįgalieji „Kėdbuso“ autobusais važinės nemokamai.
METŲ PASITRAUKIMAI
Kultūros centrą paliko po 20 metų

Po dvidešimties metų nepertraukiamo vadovavimo Kėdainių kultūros centrui iš šios įstaigos direktorės pareigų pasitraukė Ona Mikalauskienė. Išeidama į pensiją ji sakė: „Manau, kad gimiau po laiminga žvaigžde, nes galėjau dirbti mėgstamą darbą 45 metus, iš jų Kultūros centro vadove – 20 metų.“
Iš vadovo pareigų pasitraukė partijos įkūrėjas

Birželio mėnesį iš Darbo partijos pirmininko pareigų pasitraukė šios partijos įkūrėjas europarlamentaras Viktoras Uspaskich.
Partijai su pertraukomis jis vadovavo nuo 2013 metų. Pastarąjį kartą jis į pirmininko postą buvo išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį. Pasitraukęs iš partijos vadovo posto jis liko partijoje ir Europarlamente.
Paliko ligoninę

Beveik 29 metus Kėdainių ligoninėje dirbusi vidaus ligų gydytoja Rita Kuodienė nuo liepos 6 dienos išėjo iš darbo.
Ilgus metus dirbusi direktoriaus pavaduotoja ir apie metus laiko laikinai vadovavusi ligoninei, R. Kuodienė išėjo iš darbo suėjus pensiniam amžiui. Ji šioje ligoninėje dirbo net 28,5 metų.
Paliko LŽŪKT

Vasarą iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pareigų pasitraukė ilgametis jos vadovas ir šios įstaigos kūrėjas dr. Edvardas Makelis.
Europinio lygio žemdirbių konsultavimo sistema Lietuvoje vadovaujant E. Makeliui buvo sukurta Airijos, Danijos, Anglijos šalių pavyzdžiu.
Paliko parapiją

Per Žolinę kunigas Gražvydas Geresionis aukojo paskutines mišias Dotnuvos bažnyčioje.
Jis atleistas iš Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų klebono pareigų ir paskirtas Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaru.
Paliko savivaldybę

Rugsėjo 19 dieną iš darbo išėjo savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė. Rugsėjo 20 dieną ji pradėjo dirbti Kėdainių PSPC medicininio audito vadovės pareigose.
METŲ KARJERA
Nauja Kėdainių kultūros centro direktorė

Balandžio mėnesį Kėdainių kultūros centro vadove tapo iki šiol čia režisierės pareigas ėjusi Daiva Urbonienė.
Nauja rajono tarybos narė

Kėdainių rajono tarybos narės pareigas balandžio mėnesį pradėjo eiti medikė Rima Kikilienė, pakeitusi iš tarybos apsitraukusią Aušrą Nesterovienę, nuo balandžio 20 dienos pradėjusią eiti lopšelio-darželio „Puriena“ direktorės pareigas.
Nauja vyriausioji slaugytoja

VšĮ Kėdainių ligoninė vyriausios slaugytojos pareigas pavasarį pradėjo eiti Asta Teišerskienė. Ši moteris save dar nuo vaikystės matė tik kaip medikę. Per 7 metus specialistė įgijo patirties dirbdama skirtingus darbus, o įgijusi naujų kompetencijų užaugo iki aukštesnių pareigų. Ji organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja slaugos procesus.
Nauja moterų klubo vadovė

Kėdainių moterų LIONS klubas nuo pavasario turi naują vadovę – Audronę Rysevienę. Iš viso šio klubo veikloje dalyvauja 23 kraštietės.
Nauja PSPC direktorė

Nuo vasaros Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras turi naują vadovę. Laimėjusi skelbtą konkursą šios įstaigos vadove tapo gydytoja Joana Kleivienė, iki tol dirbusi Kėdainių PSPC šeimos gydytoja bei Terapijos skyriaus vedėja. Nuo 2022 metų ji yra Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai, vertinimo komisijos narė.
Nauji skyrių vedėjai
Arvydas Kleiva. Daiva Grigarienė.
Birželio 10-ąją įvyko konkursas VšĮ Kėdainių ligoninės chirurginio skyriaus vedėjo pareigoms užimti, kurį laimėjo Arvydas Kleiva.
A. Kleiva Kėdainių ligoninėje nuo 2010 metų pradėjo dirbti chirurgijos skyriuje gydytojo chirurgo asistento pareigose. Nuo 2013 metų tapo gydytoju chirurgu. Gydytojas 2021 m. buvo paskirtas laikinai eiti chirurgijos skyriaus vedėjo pareigas. A. Kleiva atlieka laparoskopines ir nelaparoskopines (skubias ir planines) operacijas.
Nuo rugpjūčio 16 dienos VšĮ Kėdainių PSPC bendrosios praktikos gydytojų Terapijos skyriaus vedėja laikinai dirba šeimos gydytoja Daiva Grigarienė.
Nuo lapkričio pradžios Kėdainių PSPC darbą pradėjo ambulatorijų administratorė Jūratė Tylienė, o buvusi Krakių ambulatorijos administratorė Rima Kikilienė pradėjo eiti Slaugos paslaugų namuose tarnybos koordinatorės pareigas.
Nauja psichologė

VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje darbą pradėjo nauja gydytoja psichologė Simona Kutavičė. Ji yra kėdainietė, prieš dvejus metus baigusi Vilniaus universitete psichologijos bakalauro, o šiemet – klinikinės psichologijos magistro studijas.
Naujas „Rotary“ klubo prezidentas

Kėdainių „Rotary“ klubui vienerių metų kadencijai prezidentu tapo gerai žinomas kėdainietis, buvęs vyriausiasis miesto architektas Vytautas Kundrotas.
Naujas savivaldybės įmonės vadovas

Nuo spalio 3-iosios savivaldybei priklausančiai įmonei „Kėdainių butai“ vadovauja Almantas Gurklys. Šiuo metu jis gyvena Kaune. Vilniaus rajone turi savo vardu registruotą pokyliams nuomojamų sodybų verslą.
Nauja Labūnavos kultūros centro vedėja

Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus ilgametę vadovę Ritą Kučiauskienę pakeitė Jolanta Stašinskienė. Beje, šios abi kultūros darbuotojos yra smuikininkės.
Nauji kunigai
Labūnavos Dievo Apvaizdos parapija turi naują kunigą. Čia savo tarnystę pradėjo Tomas Trečiokas. Tai ne primoji šio dvasininko tarnystė mūsų krašte. Prieš 13 metų Kėdainių Šv. Juozapo parapijoje jis ėjo vikaro pareigas.
Dotnuva taip pat turi naują kunigą. Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijoje klebonauja kunigas teol. lic. Giedrius Maskolaitis.
METŲ SUKAKTYS
Kėdainiams – 650 metų

Šie metai Kėdainiams buvo ypatingi – miestas šventė garbingą 650 metų jubiliejų, prisimindamas turtingą krašto istoriją, pagerbdamas labiausiai miestui nusipelniusius žmones, išsakydamas savo svajones ateičiai. Miesto šventės renginiai truko net 4 savaites: buvo suorganizuoti 63 kultūriniai renginiai, iš kurių daugiau nei 20 – muzikiniai koncertai bei koncertiniai pasirodymai, 8 – sporto renginiai ir čempionatai, 6 festivaliai ir kitos veiklos.
Dotnuvai, Beržams ir Miegėnams – 650

Šiemet Dotnuvos miestelis paminėjo savo 650-ąjį jubiliejų. Miestelis jau turi savo herbą, vėliavą ir antspaudą. Šią vasarą 650 metų jubiliejų minėjo ir Beržų bei Miegėnų kaimai.
Ledų fabrikui – 25-eri

Šiemet veiklos 25-metį minėjo DADU prekės ženklo ledų gamintoja UAB „Vikeda“. Ji drąsiai žengė į naują sezoną 50 proc. išaugusiais gamybiniais pajėgumais. 05.26, psl 5.
Ansambliui „Prie Nevėžio“ – 10

Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus mišrus vokalinis instrumentinis ansamblis „Prie Nevėžio“ šiemet paminėjo kūrybinės veiklos dešimtmetį. Šio kolektyvo meno vadovė – Gražina Lapienienė.
Šėtai – 660, Pajiesliui – 165-eri

Birželio mėnesį Šėtos miestelis atšventė 660 metų jubiliejų. Šią vasarą Krakių seniūnijos Pajieslio kaimas minėjo savo 165-ąjį gimtadienį. Per šią šventę buvo aiškintasi ir Pajieslio bažnyčioje netikėtai rasto neįprastai didelio unikalaus rožinio istorija.
Surviliškio mokyklai – 245-eri

Surviliškio mokyklai šiais metais suėjo 245-eri. Pirmą kartą Surviliškio parapijinė mokykla istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta 1777 metais. Mokinių skaičius šioje mokykloje per visą šį laikmetį kito nuo 222 iki 105, per visą vidurinės mokyklos gyvavimo laikotarpį į gyvenimą išleisti 573 abiturientai.
Truskavos žemės ūkio bendrovei – 30

Truskavos miestelyje šią vasarą švenčiant tradicinius šv. Petro ir Povilo atlaidus bei Petrinių šventę, Truskavos žemės ūkio bendrovė „Vermena“ paminėjo savo veiklos 30-metį.
Agurkų šventei – 25-eri

Šiemet Kėdainiuose surengta Agurkų šventė buvo jubiliejinė – 25-oji. Joje nestigo ne tik agurkų ir jų patiekalų ragautuvių, bet ir šaltibarščių – jų buvo pagaminta net 100 litrų.
Senjorų organizacijai – 25-eri

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių rajono skyrius šiemet švenčia 25-erių metų veiklos sukaktį. Per savo veiklos metus jie įgyvendino gausybę projektų ir veiklų.
Kėdainių PSPC – 25-eri

Spalio 1-ąją Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui sukako 25-eri. Jubiliejinį gimtadienį įstaiga pasitiko su 318 darbuotojų: iš jų – 74 gydytojai, 150 – slaugytojų.
Šviesioji gimnazija paminėjo trigubą jubiliejų

Didikų Radvilų laikus menanti Kėdainių šviesioji gimnazija atšventė tris įspūdingus jubiliejus. 1647 m. kunigaikščio Jonušo Radvilos iniciatyva protestantiška Kėdainių mokykla buvo pertvarkyta į europinio pavyzdžio gimnaziją ir pavadinta Gymnasium Illustre. Taigi šiemet gimnazijai sukako 375 metai. 1922 m. gimnazija buvo atkurta – 100 metų, o 2002-ųjų rugsėjo 1-ąją duris atvėrė atkurta, restauruota ir į istorines patalpas sugrįžusi Šviesioji gimnazija, tad buvo minimas ir trečiasis gimnazijos jubiliejus – 20 metų.
METŲ NETEKTYS
Jonas Kondrotas

Sausio pabaigoje netekome žinomo kraštiečio, nusipelniusio Lietuvos agronomo Jono Kondroto, Kėdainių rajono politinio ir visuomenės veikėjo.
Nuo 1964 iki 1978 m. jis dirbo Labūnavos kolūkyje vyriausiuoju agronomu, vėliau – Kėdainių rajono Žemės ūkio valdyboje, įvairiose įmonėse. Nuo 1994-ųjų iki 2004 metų buvo AB „Kėdainių grūdai“ generalinis direktorius. Vėliau buvo išrinktas į LR Seimą ir aktyviai dirbo Kaimo reikalų komitete, daug dėmesio skyrė žemdirbių aktualijoms, bendruomeninei veiklai. Taip pat jis buvo ir Labūnavos bendruomenės centro vadovas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.
Mirė jis eidamas 79-uosius metus.
Kęstutis Kaltenis

Spalio mėnesį Anapilin iškeliavo Skinderiškio parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis.
1935 metais Kėdainių krašte gimęs miškininkas, dendrologas, Skinderiškio dendrologinio parko įkūrėjas ir ilgametis jo prižiūrėtojas mirė ligoninėje.
Krakės, Kėdainiai ir visa Lietuva žinojo K. Kaltenio įkurtą parką, čia svečiavosi ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos žmonės. 1993 metais K. Kalteniui už entuziazmą puoselėjant Lietuvos gamtą buvo paskirta Valdo Adamkaus premija, 2008 metais – konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ premija, o 2011 metais – Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai, nenuilstamą triūsą puoselėjant miškus.
Aurelija Skavronskienė

Besibaigiant metams Kėdainius sukrėtė skaudi žinia – mirė ilgametė Kėdainių ligoninės gydytoja Aurelija Skavronskienė. Apie tai socialiniame tinkle pranešusi įstaiga pareiškė gilią, nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems, pažinojusiems šią gydytoją, kuriai buvo 65-eri.
Kėdainių ligoninėje A. Skavronskienė dirbo gydytoja-neonatologe. Daugybę šio rajono vaikų ji yra gydžiusi jiems patekus į Kėdainių ligoninės vaikų ligų skyrių. Kolegos medikę prisimena kaip itin jautrią, šiltą ir nuoširdžią asmenybę.
Viačeslavas Čerenkovas

Dar viena netektis besibaigiant 2022-iesiems – eidamas 68-uosius metus Anapilin iškeliavo žinomas kraštietis, politikas, muzikantas ir menininkas Viačeslavas Čerenkovas.
V. Čerenkovas – žinomas krašte menininkas. Jis buvo roko grupės „Ramybės skveras“ gitaristas, taip pat yra pristatęs ne vieną savo tapybos darbų parodą.
Praėjusios kadencijos metu jis taip pat ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
METŲ APDOVANOJIMAI
Kėdainių krašto garbės pilietis

2022 metais Kėdainių krašto garbės piliečio vardas suteiktas tautodailininkui Vytautui Ulevičiui. Krakiškio skulptoriaus darbuose gausu tradicinės lietuvių tautos kultūros bruožų, lietuvybę atspindinčio dekoratyvumo, Lietuvos istorijai būdingų motyvų, mitologijos ir religijos elementų. Jo pagrindinis kūrybos braižas – ornamentika. Apie 400 monumentalių ir 1000 kamerinių V. Ulevičiaus darbų sukurta įžymiems asmenims, įvykiams atminti. Skulptoriaus darbai garsina Kėdainių kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Graikijoje. Gausu jo darbų Krakėse, kur pastaruoju metu skulptorius gyvena. V. Ulevičius du kartus karūnuotas Lietuvos meistrų karaliumi. Dauguma jo meno kūrinių eksponuojami muziejuose. Nuo 1965 m. V. Ulevičius dalyvauja įvairiose parodose, yra surengęs per 100 parodų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis taip pat yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos rengiamų parodų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Mongolijoje, Graikijoje, Belgijoje, Jemene, Prancūzijoje, Turkijoje, Kanadoje, Sankt Peterburge (Rusija), Londone (Didžioji Britanija) dalyvis.
Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė

35-ąja Kėdainių krašto kultūros premijos laureate šiais metais tapo etninės kultūros puoselėtoja iš Krakių Jūratė Gudliauskienė, Krakių kultūros centro folkloro ansamblio „Žiedupė“ bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Smilgelė“ vadovė.
J. Gudliauskienę kraštiečiai pažįsta kaip aktyvią lietuvių liaudies etnografinių tradicijų puoselėtoją, Kėdainių krašto etninio kultūrinio paveldo saugotoją.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Šiemet 60 metų veiklos jubiliejų mininti Kėdainių krašto kino studija „Mėgėjas“ metus pradėjo gražiu apdovanojimu – už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, studijai skirtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį supratingumą.
Krašto mėgėjiška kino studija ir jos įkūrėjai Vitolis Laumakys ir Adolfas Morėnas yra ne kartą pelnę aukščiausio lygio įvertinimus, o 2013 metais šios studijos kino filmų kolekcija net pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Kultūros ir meno premija
.
Vasario 14 d. Vyriausybė skyrė kultūros ir meno premijas. Tarp dvylikos kūrėjų, kuriems už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos premijos, yra ir du mūsų kraštiečiai: krakiškis tautodailininkas Vytautas Ulevičius ir rašytoja, Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė, aštuonių knygų autorė Undinė Radzevičiūtė.
V. Ulevičius yra 2003 metų Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, šiais metais paskelbtas Kėdainių krašto garbės piliečiu, Kėdainių krašto dailės draugijos garbės narys, pelnęs „Drožėjų drožėjo“ vardą, yra pelnęs aukščiausią tautodailininkų apdovanojimą „Aukso vainiką“.
Undinė Radzevičiūtė yra gavusi Europos Sąjungos literatūrinę premiją už romaną „Žuvys ir drakonai“, Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už romaną „Kraujas mėlynas“, jos knygos ne kartą buvo įtrauktos į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktukus, pelnė kitų įvertinimų ir apdovanojimų.
Gedimino ordino kryžius

Valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda 59 asmenims įteikė valstybinius apdovanojimus už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi šalies vadovas apdovanojo akademiškį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiąjį mokslo darbuotoją, akademiką, doc. Dr. Vytautą Ruzgą.
Akademiko V. Ruzgo mokslinė veiklos sritis – žieminių kviečių ir rugių selekcija; žieminių kviečių grūdų kokybės, atsparumo abiotiniams ir biotiniams stresams tyrimai. Bendradarbiaudamas su užsienio ir Lietuvos selekcininkais, sukūrė 28 žieminių kviečių ir rugių veisles. Paskelbė daugiau nei 130 mokslo ir 70 mokslo populiarinimo straipsnių augalų genetikos, selekcijos, sėklininkystės klausimais, yra pelnęs ir kitų reikšmingų apdovanojimų.
Nacionalinė premija

Valstybės atkūrimo dienos proga reikšmingu nacionaliniu apdovanojimu įvertinti Lietuvos liaudies buities muziejaus vyriausiojo muziejininko, humanitarinių mokslų dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno darbai tiriant ir atskleidžiant etninės kultūros klodus.
Jam įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą.
Sidabro ženklas „Už nuopelnus“

Stasys Mickevičius – sporto veteranas, 1995 m. pasaulio veteranų krepšinio čempionato Kosta Rikoje vicečempionas, ilgametis krepšinio treneris, krepšinio teisėjas, Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžis“ įkūrėjas, sporto visuomenininkas, fizinio aktyvumo ir sporto puoselėtojas šių metų kovo 17 d. šventė garbingą 80-ies metų jubiliejų ir ta proga sulaukė dar vieno įvertinimo – Kėdainių rajono savivaldybės sidabro ženklo „Už nuopelnus“. Metų specialistė

Metų pradžioje savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija išdalijo „Metų specialistų“ apdovanojimus.
„Metų specialisto 2021“ apdovanojimą į Kėdainius parvežė Giedrė Frolovienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokyklose.
G. Frolovienė apdovanota už profesionalumą, entuziazmą, pagalbą kolegoms ir savanorystę vykdant tiesiogines funkcijas bei prisidedant prie COVID-19 valdymo Kėdainių rajone.
LTOK apdovanojimas

Balandžio mėnesį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo pagerbti ir apdovanoti garbingus jubiliejus paminėję Lietuvos sportui ir olimpizmui nusipelnę asmenys: žinomi sporto žurnalistai, olimpiečiai, žinomų sportininkų treneriai, olimpizmo puoselėtojai. Tarp jų – ir kraštietis Robertas Kaselis.
Nacionalinės kategorijos sportinio ėjimo teisėjui, daugkartiniam Lietuvos čempionatų prizininkui, ilgamečiam sporto renginių organizatoriui ir puoselėtojui, Kėdainių sporto centro treneriui ir Krakių M. Katkaus gimnazijos kūno kultūros mokytojui R. Kaseliui įteiktas LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“. Apdovanojimą jam įteikė olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Kultūros versmė“

Šiemet Kėdainių rajone jau dešimtą kartą išdalinti „Kultūros versmės“ apdovanojimai kultūros darbuotojams.
„Metų pasiekimas“ – Reginos Lukminienės knyga „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“.
„Metų įvykis“ – projektas „Krakės mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“. Organizatorius – Krakių bendruomenės centras, o partneris – Krakių kultūros centras.
„Metų kultūros darbuotojas“ – Daiva Makutienė, Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus vadovė ir mėgėjų meno kolektyvų vadovė.
„Metų tradicijų puoselėtojas“ – Algirdas Berankis, Kėdainių rajono Užupės kaimo gyventojas, gyvuojančios tradicijos „Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime“ puoselėtojas.
„Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ apdovanota Stefanija Grigienė – ilgametė Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos filialo vyresnioji bibliotekininkė.
Metų medikė

Metų medikės vardas ir sidabro ženklas „Už nuopelnus“ bei finansinė premija šiais metais įteikta uoliai, darbščiai, atsakingai ir labai kukliai medikei – Raimondai Pučėtienei. Ji yra Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. slaugos specialistė, bendruomenės slaugytoja, taip pat ji buvo COVID-19 mobiliojo patikros punkto koordinatorė.
Metų mama

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 48 mamas ir globėjas iš visos Lietuvos. Tarp apdovanotųjų ir pagerbtųjų – ir Kėdainių rajono Plinkaigalio kaimo gyventoja Genovaitė Sipavičiūtė.
Jai apdovanojimas įteiktas už nuopelnus motinystei ir globai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms.
G. Sipavičiūtė užaugino 6 savus vaikus ir priglaudė, globojo dar vieną mergaitę. Užaugino visus kaip savus, nieko neišskirdama.
Aukščiausias Kauno arkivyskupijos garbės apdovanojimas

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos tikintieji kraštiečiai Dalia ir Marijonas Urbonavičiai birželio 24-ąją, Kauno arkivyskupijos dangiškojo globėjo šv. Jono Krikštytojo Gimimo dienos proga, Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo apdovanoti aukščiausiu arkivyskupijos garbės apdovanojimu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu.
Garbingas apdovanojimas kėdainiečių šeimai įteiktas už nuoširdų dalyvavimą Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos gyvenime, už aktyvų įsitraukimą į parapijos „Carito“ veiklą ir asmeninį gyvo tikėjimo liudijimą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Šią vasarą LR Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanojo akademiškį Antaną Svirskį – profesorių, habilituotą daktarą, augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoją.
Profesoriaus mokslinių tyrimų sritis – augalų selekcija ir sėklininkystė, ekologinė žemdirbystė. Jis paskelbė 207 mokslinius ir apie 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Metų socialinė darbuotoja

Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, Kėdainių kultūros centre septintą kartą apdovanotas geriausias Metų socialinis darbuotojas.
Nurungusi net 11 pretendentų, šį titulą šiemet pelnė ir garbės ženklą atsiėmė Pelėdnagių seniūnijos socialinio darbo specialistė Vilma Paškevičienė.
Metų mokytojos
Asta Krapikienė. Irma Krivickienė.
Viena iš geriausių šalies metų mokytojų pripažinta Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytoja metodininkė Irma Krivickienė, praėjusiais metais pelniusi ir rajono Metų mokytojo titulą.
Ši mokytoja garsėja stulbinamais ugdytinių pasiekimais chemijos konkursuose ir olimpiadose ne tik rajone, bet ir visoje šalyje.
O šiemet Kėdainių krašto Metų mokytoja pripažinta Asta Krapikienė – „Atžalyno“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, pedagoginį darbą dirbanti jau 36-erius metus.
„Auksinė krivūlė“

Kėdainių rajono savivaldybė pelnė vieną iš svarbiausių savivaldos apdovanojimų – „Auksinę krivūlę“.
Šis apdovanojimas Kėdainiams skirtas už savarankiškumą, iniciatyvą bei pastangas kuriant šiuolaikišką ir atvirą mokyklą.
Metų verslininkai

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo organizuoto konkurso „Sukurta Kėdainių rajone“ nugalėtoju tapo MB „Piscator“ su gaminiu – žuvies užkandėlių trijulė „Šamo, ešerio ir skumbrės užkandėlės“. Įmonės vadovė – Justina Kočetova.
„Už mokslinių žinių pritaikymą versle“ apdovanota UAB „Kvalitetas“.
„Už energijos ir gamtos išteklių tausojimą“ įvertinta UAB Krekenavos agrofirma.
„Už kultūros puoselėjimą Kėdainių rajone“ – IĮ Tautvydo dvaras.
„Už šeimos verslo kūrimą kaime“ apdovanota UAB „Bukmedis“.
VšĮ „Erdvė dialogui“ įvertinta už neformalų ugdymą ir socialinį įsitraukimą.
UAB „Linėja transport“ – už netradicinį kvietimą aplankyti Kėdainius miesto gimtadienio proga, kai po Lietuvą važinėjo įmonės vilkikas su užrašu, kviečiančiu atvykti į Kėdainius.
Žirgynui „MG Horses“ – už žirgų terapijas neįgaliems vaikams, meilės žirgams puoselėjimą edukacijų metu, sportinių žirgų veisimą šitaip prisidedant prie Kėdainių krašto vardo garsinimo.
Ūkininkui Ernestui Aušvicui – už ryžtą imtis vyndarystės amato ir Kėdainių vardo garsinimą tarptautinio lygio parodose.
Metų žemdirbys

Tradiciniame Kėdainių krašto „Metų žemdirbio“ konkurse šiemet triumfavo vienas iš mažiausių, bet vienas iš įdomiausių ir kartu paprasčiausių ūkių – bambukus, braškes ir kitus augalus auginantys Nerijus ir Sigita Žilinskai iš Kunionių.
„AgriFood Lithuania“ konkurso laimėtoja

Kartu su mentore Kėdainių konservų fabriko Gamybos ir tiekimo grandinės direktore Zita Petkevičiene įdėjusi daug darbo ir įsisavinusi jai iki tol nepažįstamas rinkodaros ir marketingo žinias, biodinaminio ūkio „50 arų: darbo ir džiaugsmo“ Saviečiuose šeimininkė kraštietė Eglė Valuckaitė-Stašauskienė laimėjo konkurso „AgriFood Lithuania“ 5 000 eurų piniginį prizą ir žengia daug tvirtesnį žingsnį į verslą bei toliau svajoja plėtoti savo taip mylimą ūkį.
E. Valuckaitė-Stašauskienė buvo įvertina kaip viena iš trijų konkurso dalyvių, padariusių didžiausią pažangą, todėl ir buvo pripažinta antrosios vietos laimėtoja.
Geriausia aplinka – Krakių M. Katkaus gimnazijoje
Respublikinio mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja jau šeštąjį kartą pripažinta Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.
Pripažinta, kad ši ugdymo įstaiga yra geriausiai Lietuvoje kurianti ir išnaudojanti savo edukacines erdves. Estetiškai ir sumaniai pateiktos edukacinės erdvės turi įtakos ne tik psichologinei bei emocinei mokinių savijautai, bet ir vaikų mokymosi rezultatams.
6 Komentarai
šis savotiškas datų,priminimų ir netgi naujienų(!) kalendorius.
Uchachacha…… Sroviu zurnaliste pateko i apdovanojima, uchachacha…..!!!!
Nusivedžiau visus savo dundukus ir ženta į svirnelio partija. a kas man… durni rinkejai vistiek nesupras kad eilini karta apdurninau. gaila kad vatulis nebepasirašė.
Šiukšlė- Rinkos aikštė!
Pataikė tiesiai į širdelę? Skauda matosi 🙂
Svarbjausi yra liadų švjentė Kidainiuose. Vo.