Prisiminė žydų kultūros ženklus Kėdainiuose (GALERIJA)

 Prisiminė žydų kultūros ženklus Kėdainiuose (GALERIJA)

Minint Europos žydų kultūros dieną Kėdainiuose buvo surengta ekskursija po senamiestį „Žydai Kėdainiuose: naujovės tarpukaryje“. Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė žygio metu ekskursantams pasakojo apie to meto žydų gyvenimą.

Švenčia 15 metų

„Jau prieš 20 metų Europoje buvo pradėta minėti Europos žydų kultūros dienas. Lietuvoje šios dienos minimos 15 metų.

Kiekvienais metais minėjimo temos nebuvo vienodos. Gilintasi į gamtą, judaizmą ar net moters vaidmenį jame, na, o šiais metais norėdami pasiūlyti kėdainiečiams kažką naujo, kažką dar nežinomo, pasirinkome temą „Žydai Kėdainiuose: naujovės tarpukaryje“.

Pagrindinis akcentas šįkart – papasakoti, ką tokio naujo atnešė žydai į Kėdainius būtent tarpukariu, ir pristatyti, kokie pastatai dar yra iš to laikotarpio išlikę.

Aišku, dalis jų perstatyti ar pakeitę savo išvaizdą, funkcijas, bet žvelgdami į tarpukario metu darytą nuotrauką ir atsistoję prie šiuo metu esančio pastato mes skirtumą ir visus pokyčius tikrai pamatėme. O aplankėme išties nemažai“, – sako A. Pečiulytė.

Aplankė buvusį kino teatrą

Ekskursantai susipažino su kadaise buvusiu gaisrininkų depo pastatu, stovėjusia spaustuve, malūnu, vaistine ir kitomis žymiomis vietomis.

Kaip pasakojo istorikė, viena iš pramoginių erdvių, buvusių svarbių tiek tarpukariu, tiek nepraradusių populiarumo ir dabar – kino teatras.

„Pirmąjį kino teatrą Kėdainiuose įkūrė broliai Morkūnai, sugrįžę iš Ukrainos po 1918 metų, tačiau jis labai greitai bankrutavo. Šį kino teatrą iš brolių Morkūnų perėmusi Eta Birgerienė ir vėl jį įkūrė pavadindama labai gražiu ir lietuvišku pavadinimu „Milda“. Vėliau jį nusipirko broliai Bergeriai ir pavadino „Rekordu“, – kalba A. Pečiulytė.

[#gallery=2090#]

Stebėjo begarsius filmus

Istorikė mano, jog didelė dalis kėdainiečių prisimena kino teatrą pavadinimu „Aušra“.

„Būtent ten, šiuo metu esančios „Švenčių centro“ svetainės patalpose, mūsų laukė žygio po seniamiestį finalinė dalis. Jos metu stebėjome 4 minučių trukmės begarsį filmą iš instituto Amerikoje. Filmuotoje medžiagoje – Kėdainiai 1930–1935 metais.

Filme atpažįstama Senoji Rinka, Didžioji gatvė, Nevėžio upė, Šv. Jurgio bažnyčia. Bet tai begarsis filmas, o tam, kad pasijustume lyg tikrame kino teatre, šį ir kitus filmus įgarsino mums gerai pažįstamas džiazo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas“, – apie Europos žydų kultūros dieną Kėdainiuose pasakoja A. Pečiulytė.

Nenauja patirtis

Pasirodo, akomponuoti nebyliajam kinui A. Gotesmanui nėra nauja patirtis.

„Su vienu labai žymiu menininku dokumentalistu, kurio darbai paskutiniu metu vis daugiau pasirodo ir yra labai gražiai įvertinti, tokį dalyką įgyvendiname jau net 18 metų.

O šį kartą kėdainiečiams parodėme nedidelę ištrauką iš kelių labai senų, dar 1918 metais kurtų, filmų, kurie 100 procentų ir buvo tais laikais rodomi Kėdainiuose esančiame kino teatre“, – pabrėžė A. Gotesmanas.

Kino seanso metu A. Gotesmanas grojo autentiškas žydų dainas, kurios buvo surinktos ekspedicijų metu.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video