KULTŪRA

Pernai sukurtą interaktyvų XVII a. Kėdainių maketą šiemet papildys papildytos realybės video medžiaga.    / Kėdainių krašto muziejaus nuotr.
  • KULTŪRA
  • Kėdainių muziejuje bus įrengtos keturios naujos modernios ekspozicijos

Kėdainių muziejuje bus įrengtos keturios naujos modernios ekspozicijos

Kristina MIRVIENĖ - 09:40 Sausio 29d. 2020

Kėdainių krašto muziejus šiemet ir toliau tęsia ekspozicijos plėtrą, papildydamas ją šiuolaikinėmis technologijomis. Šiais metais čia atsiras net keturios naujos interaktyvios ekspozicijos dalys. Visos jos įgyvendinamos Kėdainių krašto muziejui kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) dalyvaujant Europos sąjungos (ES)  Interreg V-A Lietuva-Lenkija programos projekte „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“.

Bendradarbiaus

„Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra glaudžiai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos turėjo valdų ir Palenkėje, Punske.

Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, šis miestelis ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste darė ženklią įtaką Kėdainiams ir Punskui. Tačiau šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi bei menkai atskleisti muziejų ekspozicijose, jų kultūrinėje veikloje.

Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai. Tad pagrindinis šio projekto tikslas ir yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių bei jų kultūrinių institucijų bendradarbiavimą skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

Įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos ir Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą“, –  tvirtina Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Interaktyvus Kėdainių miesto maketas nėra tylus. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių miesto gyventojai. R. Žirgulis

Unikali ekspozicija

Pernai rajono savivaldybės lėšomis buvo sukurta interaktyvi ir iki šiol Lietuvoje analogų neturinti  ekspozicija.

Kėdainių krašto muziejuje pernai pristatėme naują projektą „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Tai interaktyvus  Kėdainių miesto maketas.

Būtent šiuo laikotarpiu Kėdainių miestas buvo tapęs stipriu kultūros, meno, prekybos centru, kuriame kartu sugyveno kelios skirtingos religinės konfesijos, tautos.

Šiame interaktyviame makete galima išvysti Kėdainių senamiestį su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu.

Maketas nėra tylus. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių miesto gyventojai. Jų pasakojimai nėra laužti iš piršto, išgalvoti. Parengti pasakojimus tikrų istorinių dokumentų pagrindu padėjo geriausi senųjų Kėdainių istorijos tyrinėtojai: profesoriai Raimonda ir Aivas Ragauskai bei Deimantas Karvelis. Taigi visi iš personažų girdimi faktai, įvykiai, nuomonės yra tikri ir autentiški.

Makete galima išgirsti lietuvio evangeliko reformato, gimnazijos mokinio, vokiečio evangeliko liuterono pirklio, pirklio škoto, prekeivio žydo, katalikės moters bei kurtų veislės kalaitės Karūnos pasakojimus apie XVII a. Kėdainių miestą. Šiemet maketą planuojame plėsti ir jį papildyti dar keliais priedais, paremtais kompiuterinėmis technologijomis“, – pasakoja R. Žirgulis.

Daugės inovatyvumo

Kėdainių krašto muziejus šiemet be minėto maketo papildymo savo ekspoziciją ruošiasi išplėsti dar trimis naujomis kompiuterinėmis technologijomis paremtomis ekspozicijomis.

„Interaktyvų Kėdainių miesto maketą praplėsime animaciniais istoriniais filmukais. Prie maketo bus pastatyti monitoriai, kuriuose papildytos realybės technologijos pagalba bus galima peržiūrėti keletą skirtingų XVII a. Kėdainių miesto aplinkų. Vaizdo medžiagoje bus animuoti herojai,  kurie pasakos savo istorijas.

Taip pat iki šių metų pabaigos esame suplanavę muziejuje įrengti ir dar keletą interaktyvių ekspozicijų. Viena jų bus skirta Česlovui Milošui, kita – atskleisti Kėdainių ryšius su pasauliu bei ekspozicija apie kunigaikščius Radvilas. Iš viso šios ekspozicijos kainuos maždaug 100 tūkst. eurų“, – sako R. Žirgulis.

Šiais metais Kėdainių krašto muziejus ruošiasi gerokai išplėsti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą ekspozicijos dalį. Ekspozicijos bus skirtos Česlovui Milošui, kunigaikščiams Radviloms bei Kėdainių ryšiams su pasauliu atskleisti. Aut. past.

Muziejininkas pastebi, kad šiuolaikinės technologijos nedideliems krašto muziejams yra nemenkas pagelbėjimas sudominant lankytojus.

„Muziejai, kurie turi turtingas autentiškų istorinių eksponatų ekspozicijas, pavyzdžiui, Luvras ar Versalis, interaktyvių sprendimų turi mažiau, ir tai suprantama, nes jie ir be to turi, ką parodyti. Inovatyvūs, interaktyvūs eksponatai labiausiai pagelbėja tiems muziejams, kuriuose galbūt nėra tiek daug išlikusių eksponatų, bet gali papasakoti įdomias istorijas. Čia skaitmeninės technologijos jiems labai padeda. Dabar naudojamos inovatyvios technologijos pasitarnauja atskleidžiant ne tik istorinę praeitį, bet ir įvairias sudėtingas tematikas, pavyzdžiui, įvairius socialinius procesus“, – pastebi R. Žirgulis.

Iš to ką žino

Pašnekovas pasakodamas apie naujų ekspozicijų kūrimą pastebi, kad, nepaisant turtingos Kėdainių istorijos, muziejaus eksponatų gausa nedidelė.

„Apie Kėdainių miesto istoriją šaltiniai atskleidžia nemažai, tačiau tikrai ne viską, daugelio dalykų mes nežinome, o jei nežinome, vadinasi, improvizuojame turimų žinių kontekste. Mes tikrai 100 proc. nežinome, kaip atrodė Kėdainiai, tarkime, XVII a., netgi nežinome, kaip atrodė kai kurios miesto vietos tarpukariu ar pokariu, neturime vaizdų, aprėpiančių visą miestą. Tačiau labai norisi žmonėms duoti supratimą apie miesto istoriją, tad susiduriame su nemažai iššūkių.

Mes esame mažas, neturtingas eksponatais muziejus, todėl siekiame jį padaryti patrauklų kitais būdais. Taip susiklostė, kad Kėdainiai buvo protestantiškas miestas, tad ir tų daiktų, prabangos galbūt buvo mažiau, nes žmonės mažiau koncentravosi į daiktus, labiau telkėsi į dvasinius dalykus ir verslą. Be to, gaisrai, karai, kovos, sukilimai, sovietmetis taip pat prisidėjo prie to, kad nemažai daiktų buvo sunaikinta, išvogta, išvežta ir panašiai. Dėl tų pačių priežasčių turime ir nedaug tikrų autochtonų (vietinių – aut. past.) gyventojų – vien sunaikinus miesto žydų bendruomenę netekome trečdalio to meto gyventojų. Tad sulaukę šiandienos turime tai, ką turime, o daiktinių eksponatų išliko labai nedaug, todėl pasinaudodami virtualiais dalykais atkūrinėjame, bandome gaivinti muziejų, nes jis buvo pasenęs tiek fiziškai, tiek morališkai“, – tvirtina R. Žirgulis.

Atgijo

Muziejaus vadovas pastebi, kad pastaruoju metu muziejus atgyja, sulaukia vis daugiau lankytojų.

„Pastebėjome, kad pastaruoju metu muziejus atgijo, sulaukiame vis dagiau lankytojų. Daug jų sutelkia kultūriniai renginiai Daugiakultūriame centre, reformatų bažnyčioje. Tačiau daugėja ir muziejaus lankytojų, o į evangelikų reformatų bažnyčią užsuka turbūt kiekvienas Kėdainių turistas, nes tai tikrai unikalus, įdomus pastatas, taip pat daugelį traukia aplankyti čia esantį Radvilų mauzoliejų – juk tai vienas iš dviejų išlikusių Lietuvos didikų mauzoliejų. O pats muziejus buvo mažiau populiarus, nes, būsiu atviras, ką tu ten pamatysi išskirtinio be ragų baldų ir V. Svirskio kryžių, žymiai įdomiau eiti per miestą, gerti kavą, mėgautis laisvalaikiu ir kita aplinka.

Tačiau dabar galiu pasakyti, kad muziejus tapo patrauklesnis, jame žmonės gali daugiau laiko praleisti, nes dėl čia esančių šiuolaikiškų kompiuterinių ekspozicijų jis tapo įdomesnis. 

Lankytojų skaičius galbūt auga dar ir dėl besikeičiančių žmonių laisvalaikio leidimo įpročių, populiarėjančio vidinio turizmo, dabar žmonės turi daugiau galimybių ir noro sėsti į automobilį ir aplankyti kitą Lietuvos miestą, čia papramogauti. Tendencijos tikrai džiuginančios, tad ir stengiamės savo muziejų daryti patrauklesniu lankytojams. 2022 m. minėsime Kėdainių krašto muziejaus 100-metį, jį pasitinkant labai norėtųsi, kad jis būtų įdomus, patrauklus ir aktualus, norėtųsi, kad apie mus sakytų, jog šį muziejų tikrai verta užsukti“, – reziumuoja R. Žirgulis.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!