Daugiakultūriame centre – pasaulį pristatanti paroda

 Daugiakultūriame centre – pasaulį pristatanti paroda

Kėdainių Daugiakultūriame centre Kėdainių fotografų draugijos narys Vytautas Valatka pristatė trečiąją personalinę fotografijos darbų parodą „Pasaulis fotografijoje“.

Kėdainiečio, ilgus metus dirbusio Kėdainių elektros aparatūros, vėliau metalo konstrukcijų gamykloje, o nuo 1989-ųjų 15 metų atidavusio pedagoginiam darbui, fotografijų parodoje eksponuojamos reportažinės fotografijos iš Ispanijos, Švedijos, Graikijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Lenkijos ir Lietuvos.

Parodoje – įvairios fotografijos

V. Valatka tikisi, kad kelionių metu užfiksuoti kadrai paskatins žiūrovus įdėmiau pažvelgti į pasaulį supančios gamtos peizažus, pastebėti skirtingų šalių architektūrą bei jos detales ir pajusti fotografo akį užkabinusias kelionių akimirkas.

[quote author=“Aut. past.“]Kėdainiečio, ilgus metus dirbusio Kėdainių elektros aparatūros, vėliau metalo konstrukcijų gamykloje, o nuo 1989-ųjų 15 metų atidavusio pedagoginiam darbui, fotografijų parodoje eksponuojamos reportažinės fotografijos iš Ispanijos, Švedijos, Graikijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Lenkijos ir Lietuvos[/quote]

„Šioje parodoje dominuoja daugiausia reportažiniu būdu įvairiose kelionėse darytos nuotraukos. Parodoje eksponuojamos 3–4 metus apimančios kelionių akimirkos iš Ispanijos, Lanzarotės, Maljorkos, Rigos, Jungtinių Arabų Emyratų, Korfu, Kipro, Turkijos, Sicilijos.

Daugiausia fotografijų yra senose miesto dalyse. Tai mane labiausiai traukia. Parodoje publikuojamos fotografijos yra įvairios.

Nuotraukose įamžinti gamtos reiškiniai, peizažai, skirtingų šalių architektūra, akmenimis grįstos gatvės ar kiti mane sužavėję vaizdai.

Nevengiu užfiksuoti ir mano dėmesį patraukusių žmonių. Todėl parodoje galima pamatyti ir nuotraukų su asmenybėmis“, – parodoje „Pasaulis fotografijoje“ eksponuojamus darbus pristato V. Valatka.

Į parodos pristatymą atvykę kraštiečiai smalsiai apžiūrinėjo kiekvieną Vytauto Valatkos fotografiją. Menininko darbuose – vaizdai iš įvairiausių Lietuvos ar pasaulio miestų: žmonės, architektūra, peizažai. Algimanto Barzdžiaus nuotr. Nuotraukose – realūs vaizdai

Pasirodo, V. Valatka iš tų fotografų,  kuris nedailina savo įamžintų akimirkų. Fotografo nuotraukose – tik realiai fiksuoti ir programomis nekoreguoti vaizdai.

„Tiesa, dvejose vietose nežymios korekcijos vis tik yra. Vienoje fotografijoje teko panaikinti kabelių atžymos etiketę, kitoje – kiek sumažinti spalvų ryškumą. Visose kitose – realūs vaizdai“, – pabrėžia V. Valatka.

Norėjo įvairovės

Per daugelį metų fotografo sukauptas nuotraukų archyvas – didelis, todėl, kaip pats patikino, atrinkti pačias pačiausias fotografijas lengva nebuvo.

„Iš kiekvienos kelionės parsivežu kone po 2000 kadrų, todėl per keletą keliavimo metų jų prisikaupė tikrai daug.

Norėjosi įvairovės, todėl parodai stengiausi atrinkti kuo įvairesnes fotografijas iš skirtingų pasaulio šalių.

Parodoje pateikiau po kelias nuotraukas iš kiekvienos aplankytos šalies, kuriose įamžintos tos akimirkos ir tie vaizdai, kurie mane sužavėjo ir labiausiai sudomino“, – akcentuoja trečiąją personalinę parodą surengęs fotografas.

Vaizdavo dirbantį žmogų

Dar 1974 metais fotografija susidomėjęs V. Valatka iki pat 2012-ųjų metų buvo ištikimas pasirinktai temai – žmonių pasaulėjautos analizei.

Jo žmogus nuotraukoje dažniausiai įamžintas dirbantis kokį nors darbą, kuriantis materialines vertybes, tarsi atliekantis svarbiausią savo gyvenime misiją.

Pasak fotografo, daugausia tokių nuotraukų buvo sukurta jam dirbant metalo konstrukcijų gamykloje.

Labiausiai patiko procesas

„Fotografija susidomėjau būdamas 12 metų. Įsigijęs vos 10 rublių kainuojantį fotoaparačiuką „Vesna“ ir pasikvietęs būrį fotografija besidominčių draugų bandžiau suprasti patį fotografavimo procesą, kuris tuo metu mane traukė labiausiai.

Mokyklos laikais teko susidurti su menine fotografija. Dar dabar prisiminimuose šmėžuoja susitikimas su garsiu lietuvių fotomenininku Rimantu Dichavičiumi.

Jis, pakviestas mūsų mokyklos direktoriaus Romualdo Lengvino, pristatė savo kūrybinius darbus, kurie pasirodė labai įdomūs ir itin mane sužavėjo. Todėl maždaug 1974 metais prasidėjo rimtesnė draugystė su fotoaparatu.

Iki 2012-ųjų metų, kol dar dirbau gamyboje, daugiausiai fotografuodavau dirbančius kolegas“, – mintimis apie fotografijos svarbą ir jos atsiradimą savo gyvenime dalijasi V. Valatka.

[quote author=“Aut. past.“]V. Valatka tikisi, kad kelionių metu užfiksuoti kadrai paskatins žiūrovus įdėmiau pažvelgti į pasaulį supančios gamtos peizažus, pastebėti skirtingų šalių architektūrą bei jos detales ir pajusti forografo akį užkabinusias kelionių akimirkas.[/quote]

Aplanko po dvi šalis

Nuo 2012-ųjų metų fotografą pradėjo dominti skaitmeninė fotografija. Todėl kiekvienais metais, aplankydamas kone po dvi užsienio šalis, jis pradėjo fiksuoti įdomesnes akimirkas, vietas bei jo akį patraukusius vaizdus.

„Pastarosiose mano fotografijose – vaizdai iš įvairiausių Lietuvos ar pasaulio miestų. Jose – žmonės, architektūra, peizažai.

Tiesa, nevengiu fotoaparatu užfiksuoti ir įsimintinų, neįprastų asmenybių. Dažnai dėl jų man užduoda klausimą: „Kodėl aš žmones fotografuoju ir iš nugaros?“. Atsakymas yra vienareikšmiškas: kaip ir gyvenime, viskas priklauso nuo situacijos.

Fotografuojami žmonės ne visada noriai pozuoja, todėl bendrame vaizde neretai pasitaiko ir iš nugaros stovinčių“, – tikina fotografas.

Fotografijos – knygose

V. Valatka kiekvienais metais su savo darbais dalyvauja Kėdainių fotografų draugijos rengiamose grupinėse parodose ne tik gimtajame mieste, Kėdainiuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Keletas V. Valatkos, kaip ir kitų fotografijai neabejingų kraštiečių, fotografijų papuolė į knygą „Lietuvos fotografija“.

Patirtis vis augo

Anot V. Valatkos, kaupti su fotografija susijusias žinias ir užsiauginti šiuo metu turimą nemenką patirtį buvo sunku.

„Tais laikais, kada pradėjau domėtis fotografija, nebuvo šalia nei kam apie tai patarti, nei kieno patarimo paprašyti. Pamenu, pirmosios mano mokytojos buvo Povilo Karpavičiaus išleistos knygos apie fotografiją. Pirmoji – apie juodai baltą fotografiją, antroji – apie spalvotą.

Jas skaitydamas pats savarankiškai bandžiau atlikti visus techninius sprendimus. Ir galiu tik pasidžiaugti, jog su laiku ta patirtis vis augo.

Prisimenu, kada Kaune duris atvėrė fotografijos mokykla, susikoperavę į dvi ar daugiau grupių kiekvieną ketvirtadienį žiguliais vykdavome į mokymus.  

Ten išsidėstę ant stalų visas nuotraukas vertindavome, ieškodavome išeičių, dalindavomės patarimais su jau patyrusiais fotografais, atvykusiais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos. Galima sakyti, kad būtent tai ir padėjo atrasti ir pažinti tą tikrąją fotografiją“, – pabrėžė V. Valatka.

[#gallery=1998#]

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video