KULTŪRA

Akimirkos iš Arvydo Anušausko knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymo.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.
  • KULTŪRA
  • A. Anušauskas Kėdainiuose pristatė knygą apie legendinį partizanų vadą „Aš esu Vanagas“

A. Anušauskas Kėdainiuose pristatė knygą apie legendinį partizanų vadą „Aš esu Vanagas“

Aistė BALČIŪNIENĖ - 08:13 Vasario 27d. 2019

Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su istoriku, Seimo nariu dr. Arvydu Anušausku ir jo knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse vykęs renginys, kuriame prisiminta legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918–1957) kova prieš sovietinę okupaciją, sulaukė didelio dėmesio.

„Rašydamas knygą, nekonkuravau su Adolfo Ramanausko memuarais, pabrėžė istorikas, skaitytojas visada gali pradėti nuo partizano vado prisiminimų, nes svarbu suprasti kontekstą.“

Knygoje „Aš esu Vanagas“ nagrinėjamas laikotarpis, apie kurį Adolfas Ramanauskas pats jau negalėjo papasakoti. „Man buvo svarbios būtent jo suėmimo, kankinimų, nužudymo aplinkybės, pažymėjo A. Anušauskas. Šios knygos rašymas buvo tarsi tyrimas. Stengiausi atsakyti į kontraversiškai skambančius klausimus, pavyzdžiui, „kuo Adolfas Ramanauskas buvo kaltinamas?“ Teorijos, kaltinančios partizanų vadą, nėra naujos. Dezinformacija apie Adolfą Ramanauską buvo skelbiama dar jam gyvam esant. Ir nors kaltinimai nebūtais nusikaltimais teisme subliuško, tačiau tuometinėje sistemoje jisai negalėjo likti nenubaustas ir nenužudytas, nes buvo vienas pagrindinių sovietinio teroro liudininku: pradedant žudynėmis Klepočių kaime 194445 m. sandūroje, baigiant savo paties kankinimu“.

Knygoje taip pat nagrinėjama ligi tolei ir mažai tyrinėta partizano žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės bylos istorija.

„Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo paskutinis kovotojas, kuris simbolizuoja svarbaus etapo pabaigą. Be to, susiduriame su išskirtiniu atveju, kai kankinimai yra taip išsamiai aprašyti ir įrodyti“, sakė istorikas.

2018 metai buvo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Tais pačiais metais Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti legendinio partizanų vado palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

Su autentiškais Pietų Lietuvos partizanų srities vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pajėgų vado prisiminimais „Daugel krito sūnų...“, rašytais 1952–1956 m., galima susipažinti internetinėje svetainėje www.partizanai.org, jie yra išleisti atskira knyga kelis kartus.

 

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!