Ukrainoje – nerimas, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą
Charkovas visas skendi ugnyje. Agresoriai sprogdina ne tik ligonines ir mokyklas, bet ir bažnyčias.
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Lvovo
Pereitą sekmadienį, savaite vėliau, nei Lietuvoje, ukrainiečiai šventė Velykas. Žinodama Rusijos karių žiaurumą ir tai, kad jiems nieko nėra švento, Ukrainos valdžia paprašė gyventojų per Velykas nesirinkti į bažnyčias, bet likti namuose.
Buvo spėjama, kad, siekdama sukelti dar didesnę gyventojų baimę ir paniką, Maskva paleis raketas į kelias žmonių pilnas bažnyčias. Sekmadienį visgi tokios tragedijos nenutiko, nors mūšiai nesustojo ir šalia fronto esančiose gyvenvietėse žuvo keliolika civilių gyventojų.
Kadangi Lvovas yra toli nuo fronto linijos, jo gyventojai perspėjimų nesirinkti į bažnyčias neklausė, ir šios buvo pilnos tikinčiųjų. Į bažnyčias žmonės gausiai rinkosi jau šeštadienio vakare – ir pagal čionykštį paprotį su savimi pašventinimui nešėsi didelius krepšius maisto.
Krepšiuose buvo pridėta ne tik kiaušinių, bet ir duonos, pyrago, dešrų, sūrio, šaltienos, sviesto, kruopų – viskas, kas bus valgoma per šventiškas vaišes sekmadienį.
Maistas krepšiuose buvo uždengtas baltais ukrainietiškais raštais siuvinėtais rankšluostukais, o atidengiamas buvo tada, kai kunigas po mišių maistą šlakstė šventintu vandeniu.
Su atsineštu maistu tikintieji stovėjo išsirikiavę bažnyčios kieme ir, ėmus temti, dauguma uždegė krepšeliuose pastatytą žvakutę. Tie, kas neturėjo galimybės į vakarines mišias ateiti šeštadienį, maistą pašventinimui nešėsi į bažnyčią sekmadienį, kur po pamaldų jis irgi buvo šventinamas.
Kadangi prieš savaitę bažnyčioje susipažintas vienuolis Sebastijanas buvo mane pakvietęs ateiti pusryčių, teko išragauti ukrainietiškas velykines vaišes. Jos pasirodė esančios labai gausios ir sočios, gal todėl, kad į minėtus pusryčius bažnyčioje buvo pakviesta šimtas pabėgėlių iš Charkovo, apgyvendintų netolimoje mokykloje.
Ant stalo buvo karšti balandėliai bei balta barščių sriuba, per pusę perpjauti ir majonezu aplieti kiaušiniai, šaltiena, padėklas dešrų bei mėsų. Dar buvo mocarela sūris apdėtas pomidorais, balta bei daržovių mišrainės ir tarkuoti virti burokėliai su česnakais, pyragai, vaisiai.
Labiausiai neįprastas man pasirodė patiekalas, padarytas iš virtų ir per pusę perpjautų bulvių, kurių vidus buvo išskobtas ir į jį pridėta varškės, pomidorų bei svogūnų laiškų.
Buvo, aišku, ir tradicinis apvalus pyragas, vadinamas pascha arba kulik. Tai savotiška kekso su džiovintais vaisiais rūšis, be kurio ir kiaušinių ukrainiečiai Velykų stalo neįsivaizduoja.
Velykas Lvove visgi lydėjo oro pavojaus sirenos bei pro garsiakalbius aidėję nurodymai eiti į slėptuves. Po to, kai prieš savaitę keturios maskolių atskraidintos raketos užmušė miesto pakraštyje septynis civilius, į tokius perspėjimus lvoviečiai dabar reaguoja rimtai.
Velykų dienos šventiškumą temdė ne tik kas kelias valandas skambėjusios pavojaus sirenos, bet ir žinios apie bombardavimus bei aukas pafrontės miestuose ir kaimuose.
Ukrainiečių valia ir ryžtas kovoti bei tikėjimas pergale per du karo mėnesius ne tik nesumažėjo, bet dar ir sustiprėjo. Tokį jų tikėjimą stiprina ne tik sugebėjimas sulaikyti Rusijos kariuomenės puolimą, bet ir vis rimtesnė karinė Vakarų pagalba.
Tačiau yra viena tema, kuri ukrainiečiams nerimą kelia net girdint pranešimus apie pergales fronte. Tai Maskvos gąsdinimai panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą.
Susidūrę su neregėtu Rusijos karių žiaurumu, su tuo, kad jie prievartauja ir žudo moteris, sprogdina ligonines, mokyklas, vaikų namus ir net bažnyčias, ukrainiečiai į tokius gąsdinimus žiūri labai rimtai. Juolab kad Kremliaus caras V. Putinas neslepia pykčio dėl žlugusio plano Ukrainą užimti greitai.
Būnant dieną ir naktį bombarduojamame Charkovo mieste teko regėti gyventojams dalijamas skrajutes su glaustais patarimais, kaip elgtis karo metu. Manau, kad jie yra naudingi ir lietuviams, nes niekas neturi garantijos, kad Kremlius nesugalvos karo Ukrainoje išplėsti Baltijos šalyse.
x
Skrajutėse patariama namuose visada turėti sodos, acto ir marlės. Kodėl!?
Ogi todėl, kad agresorius, panaudojus cheminį ginklą, acte ar sodoje išmirkyta marle prisidengus burną ir nosį galima apsisaugoti nuo daugumos cheminių ginklų. Geriausiai, aišku, apsaugo specialios dujokaukės, bet actas ir soda tinka savadarbėms apsaugos priemonėms.
Acte išmirkyta (į 0,5 litro vandens dėti valgomąjį šaukštą acto arba citrinos rūgšties) marlė saugo nuo chloro garų. Tuo tarpu nuo amoniako garų ginamasi sodoje (į 0.5 litro vandens dedama šaukštas sodos) mirkyta marle.
Dar keli praktiški patarimai iš lankstinukų Charkove.
Jeigu būdami gatvėje išgirstate ore švilpesį, skubiai kriskite ant žemės, nes po 2–3 sekundžių pasigirs sprogimas. Pasislėpti nuo skeveldrų bei sprogimo bangos padės bet kokia 1–2 metrų gylio įduba. Slėptis galima ir už cementinio bordiūro. Geriausiai apsaugo speciali požeminė slėptuvė ar metro stotelė, tačiau galima slėptis ir namo rūsyje.
Jei patekote į raketų apšaudymą važiuojant mašina, būtina kuo skubiau sustoti ir gultis ant žemės, ieškoti įdubos ar rūsio, o link jų bėgti prisilenkus ir tik trumpais spurtais nuaidėjus naujam sprogimui.
Jei esate teritorijoje, kur dažnai apšaudoma bombomis ir tuo metu esate bute, privalote prisiminti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, kad bombai sprogus kieme tik antra siena gali apsaugoti nuo mirtinų sužeidimų, todėl reikia sėdėti susirietus prieškambaryje arba koridoriuje be langų, o šiuos yra patartina apdėti baldais, fanera, smėlio maišais ar net pagalvėmis, kad sumažintų skeveldrų poveikį.
Geriausiai visgi slėptis namo rūsyje, nes jei raketa pataikys į butą, kuriame esate, dviejų sienų taisyklė nepadės išsigelbėti. Prasidėjus bombardavimui patartina leistis į rūsį, o jei jo nėra, tai nors į žemesnius aukštus. Su savimi visur būtina nešiotis vaistinėlę, telefoną, vandens ir truputį maisto.
Jei į pastatą, kuriame esate, pataikė bomba ir jis užsidegė, reikia apsisiausti drėgnu audeklu, užsidengti burną ir šliaužti pažeme (nuodingi dūmai kyla į viršų) išėjimo ar lango link. Prieš šokant per langą patartina ant žemės numesti čiužinį, patalus ar kitokius minkštus daiktus, kad jie amortizuotų kritimą.
Visais atvejais svarbu nepanikuoti, veikti racionaliai, nepamiršti kviestis pagalbos.
