Top 5 olimpinių žaidynių skandalai: nuo dopingo iki sutartų varžybų
Jau šią savaitę, liepos 23 dieną, prasideda ilgai lauktos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės. Nors pasaulis vis dar yra paveiktas koronaviruso pandemijos, o pačią Olimpiadą persekioja nelaimės ir trikdžiai, organizatoriai žada stulbinantį atidarymo šou.
Nuo senų laikų olimpinės žaidynės yra tas sporto renginys, kuris suburia skirtingų šalių ir kultūrų atstovus. Vis dėlto, turbūt nė viena Olimpiada dar neapsiėjo be savų skandalų. Štai keletas didžiausių skandalų ir labiausiai kontroversiškų akimirkų per šiuolaikinių olimpinių žaidynių istoriją.
Du aukso medaliai porų dailiojo čiuožimo varžybose (2002-ųjų žiemos olimpinės žaidynės)
Nesunku suklastoti balus tokiame sporte kaip dailusis čiuožimas, kur viską lemia teisėjai. O kai rusų atletai Jelena Berežnaja ir Antonas Sicharulidzė netikėtai pralenkė kanadiečius Jamie Sale ir Davidą Pelletierą pelnydami porų auksą 2002-ųjų olimpiadoje, ekspertams iškart pasirodė kažkas ne taip.
Nors Berežnaja ir Sicharulidzė laisvojoje programoje padarė nedidelę, bet neginčytiną techninę klaidą, o jų kanadiečiai varžovai atliko nepriekaištingą pasirodymą, 5 teisėjai skyrė rusams aukštesnius balus už prezentaciją, ir tik 4 teisėjai daugiau balų davė kanadiečiams. To pakako, kad rusų pora pelnytų auksą. Kilusi pasipiktinimo banga ir kaltinimai sukčiavimu paskatino tyrimą, ir prancūzų teisėja Marie-Reine Le Gougne galiausiai prisipažino, jog Prancūzijos dailiojo čiuožimo federacija darė jai spaudimą skirti rusams aukštesnius balus nepriklausomai nuo jų pasirodymo.
Praėjus kelioms dienoms po finalo buvo nuspręsta pakeisti kanadiečių medalius iš sidabro į aukso, tačiau taip pat nuspręsta, jog rusų atletai neturėjo nieko bendro su teisėjais, todėl jiems taip pat leista pasilikti savo aukso medalius. Nežinia, ar tai galėjo būti tik Prancūzijos pagalba bičiulei Rusijai, ar kai kas rimčiau – pavyzdžiui, sutartos lažybos…
Nancy Kerrigan užpuolimas (1994-ųjų žiemos olimpinės žaidynės)
Dar vienas visai ne romantiškas skandalas dailiajame čiuožime įvyko prieš pat olimpines žaidynes Lilehameryje, Norvegijoje, kuomet JAV čiuožėja Nancy Kerrigan po praktikos Detroite buvo užpulta ir sužalota į kelį. Vėliau paaiškėjo, jog užpuolimą organizavo Jeffas Gillooly, buvęs kitos JAV čiuožėjos Tonyos Harding vyras.
Kerrigan buvo viena stipriausių kandidačių į JAV olimpinę čiuožimo komandą, ir tokia trauma galėjo palaidoti visas jos viltis atstovauti savo šaliai. Laimei, užpuolikai tik nubrozdino jai koją, ir tiek Kerrigan, tiek Harding galiausiai pakliuvo į JAV olimpinę komandą. Kerrigan Lilehameryje pelnė sidabro medalį, o Harding sunkiai sekėsi susidoroti su visuomenės antipatijomis dėl atakos. Ji liko aštunta ir užėmė prasčiausią vietą tarptautinėse varžybose per visą karjerą. Jos buvęs vyras Gillooly, o taip pat apsauginis Shawnas Eckhardtas bei samdomas užpuolikas Shane‘as Stantas sėdo už grotų, o pati Harding išvengė kalėjimo, bet vėliau buvo išmesta iš JAV dailiojo čiuožimo asociacijos.
Park Si-Hunas prieš Roy Jonesą jaunesnįjį (1988-ųjų vasaros olimpinės žaidynės)
Galima suprasti, kad bokso teisėjai dirba atmestinai, kai nugalėtojas atsiprašo pralaimėjusiojo iš gėdos. Tą ir padarė Pietų Korėjos atstovas Si-Hunas po dvikovos su amerikiečiu Jonesu finale dėl pirmo vidutinio svorio kategorijos bokso čempiono titulo 1988-ųjų Seulo olimpiadoje.
Jonesas dvikovos metu į varžovą pataikė 86 kartus, o Si-Hunas – tik 32, tačiau teisėjai rezultatu 3-2 nubalsavo pietų korėjiečio naudai. Tokio rezultato neprognozavo jokie statymai ar lažybos, todėl nenuostabu, kad teisėjų sprendimas sukėlė pasipiktinimo bangą. Po dvikovos vienas marokietis teisėjas šaltiniams netgi pasakė, jog jis puikiai žinojo, kad Jonesas yra tikrasis nugalėtojas, tačiau norėjo įtikti Pietų Korėjai. Tik po 9 metų baigtas tyrimas atskleidė, kad 3 už Si-Huną balsavę teisėjai prieš dvikovą pietavo su aukšto rango Pietų Korėjos pareigūnais. Nors teisėjai buvo suspenduoti, Amerikos bokso superžvaigždė Jonesas taip ir negavo olimpinio aukso medalio, kurio nusipelnė.
Beno Johnsono dopingo skandalas (1988-ųjų vasaros olimpinės žaidynės)
Kai Kanados bėgikas Benas Johnsonas sumušė pasaulio rekordą 100 metrų sprinto rungtyje Seulo olimpinėse žaidynėse, kanadiečiai suskubo švęsti. Tačiau vos po 3 dienų laimė virto nusivylimu, Johnsono šlapimo mėginyje radus steroidų. Kanadietis buvo diskvalifikuotas, o aukso medalis perėjo amerikiečiui Carlui Lewisui, didžiausiam Johnsono konkurentui.
Savo ruožtu Johnsonas pareiškė, jog dopingą jis naudojęs tik todėl, kad taip sukčiauja visi likę bėgikai. Galiausiai tai pasirodė tiesa, nes paaiškėjo, kad 6 iš 8 finalistų 100 metrų sprinto rungtyje arba vartojo dopingą, arba buvo įsivėlę į kitų draudžiamų medžiagų skandalus.
Badmintono žaidėjos diskvalifikuotos dėl sutartų varžybų (2012-ųjų vasaros olimpinės žaidynės)
Vykstant 2012-ųjų Londono vasaros olimpiadai net aštuonios badmintono žaidėjos, arba keturios poros, buvo diskvalifikuotos dėl sutartų varžybų. Paaiškėjo, jog žaidėjos iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Indonezijos planavo pralaimėti finalines grupių varžybas tam, kad kituose raunduose susitiktų su mažiau pajėgiomis priešininkėmis.
Tyrimas buvo pradėtas jau po pirmųjų raundų, kai sportininkių elgesys pasirodė įtartinas ne tik teisėjams, bet ir jas nušvilpusiems žiūrovams, o lažybų bendrovės ėmė skųstis, kad griūna lažybos ir statymai internetu. Badmintono pasaulio federacija išplatintame pranešime sakė, jog žaidėjos buvo diskvalifikuotos dėl sportininkų kodo pažeidimų – „jos neįdėjo didžiausių pastangų laimėti varžybas ir sutepė savo vardą bei akivaizdžiai pažeidė sporto principus“.
