Suskaičiavo žiemojančius vandens paukščius
Iš viso mūsų mieste suskaičiuota beveik 800 žiemojančių vandens paukščių./Vido Dovydaičio nuotr.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis vyko žiemojančių paukščių apskaita. Nors šalyje stebėtojų būna daugiau kaip 80, Kėdainiuose, deja, nėra paukščių stebėtojų ir apskaitininkų, tad šio darbo teko imtis gyvūnų žinovei, Kėdainių gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ gyvūnų priežiūros ir globos koordinatorei Gretai Linkei. Iš viso mūsų mieste suskaičiuota beveik 800 žiemojančių vandens paukščių.
Parinktos vietos
G. Linkė paukščius skaičiavo tam tikrose miesto vietose. Paukščių apskaita vyko visą dieną – nuo ryto iki vakaro.
„Iš viso pavyko užfiksuoti 789 žiemojančius vandens paukščius. Paukščiai buvo skaičiuojami Nevėžio upėje ties senamiesčiu ir iki „Vaivorykštės“ tilto, Nevėžio ir Smilgos upių sankirtoje bei Smilgos upėje iki Dotnuvos gatvės kapinių.
Deja, miesto parko teritorijoje neaptiktas nei vienas žiemojantis vandens paukštis, kadangi vanduo daugumoje vietų aptrauktas ledu“, – paaiškino specialistė.
Skaičius kinta
Tiesa, ji pažymėjo, kad paukščių skaičius mūsų mieste nuolat kinta dėl natūralių gamtos procesų. Tokios apskaitos vykdomos nuo 2010 metų visada trečią sausio savaitgalį.
„Šis skaičius nuolat kinta, tad jei vieną dieną buvo 20 gulbių, kitą dieną jų gali būti daugiau ar mažiau dėl paukščių judėjimo.
Kėdainių statistika šiandienai yra tokia: didžiųjų ančių iš viso yra 724, patinų – 427, patelių – 297. Klykuolių suskaičiavome 12. Didysis dančiasnapis taip pat nėra retas, jų suskaičiavome 22.
Gulbių nebylių suskaičiuota 21. Jos yra kažkur nuo 1 iki 2 metų amžiaus. Kėdainiuose užfiksuoti ir 9 sidabriniai kirai, 1 pilkasis garnys“, – statistiką pristatė G. Linkė.
G. Linkė paukščius skaičiavo tam tikrose miesto vietose. Paukščių apskaita vyko visą dieną.
Aut. past.
Kodėl žiemoja?
Turbūt dažnam kyla klausimas, kodėl paukščiai, užuot išskridę, lieka Lietuvoje.
Pasak gamtos specialistų, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad netipiškų sparnuotų žiemotojų Lietuvoje lieka vis daugiau. Tokį jų elgesį neretai lemia ne tik besikeičiančios meteorologinės sąlygos, bet ir žmonių elgesys.
Neužšąlančiuose šalies vandens telkiniuose lieka žiemoti nemaža Lietuvos gulbių nebylių populiacijos dalis. Įdomu tai, kad prieš kelis dešimtmečius dauguma jų žiemai išskrisdavo. Tuo metu jos gausiausiai žiemodavo Baltijos jūros pakrantėse ir salose Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje.
Šiais laikais į tuos regionus išskrenda tik pavieniai paukščiai.
Formuojasi populiacijos
Miestuose yra susiformavusios gana gausios žiemai neišskrendančios gulbių, didžiųjų ančių populiacijos.
Stebima bendra tendencija – palyginus daugiamečius duomenis akivaizdu, kad Lietuvoje liekančių žiemoti paukščių skaičius didėja.
Vis dažniau pasitaiko liekančių žiemoti baltųjų ir pilkųjų garnių, didžiųjų kormoranų, net kelių rūšių kirų ir kai kurių kitų paukščių.
2 Komentarai
Žmonės skirpija,o paukščius dar tik skaičiuoja-ateis ir jiems eilė.
Tik tiek tavo sudžiūvusios smegenėlės tesugebėjo išmąstyt. Asilėlis.