Surviliškio mokyklai 245-eri (FOTOGALERIJA)

Džestina BORODINAITĖ

Pirmą kartą Surviliškio parapijinė mokykla istoriniuose šaltiniuose minima 1777 metais, o šiemet Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos bendruomenė mini jau 245 metų sukaktį, kuri liudija, kad ugdymo įstaiga turi gilias tradicijas ir istorines šaknis. Mokinių skaičius Surviliškio mokykloje per visą šį laikmetį kito nuo 222 iki 105 mokinių, per visą vidurinės mokyklos gyvavimo laikotarpį į gyvenimą išleisti 573 abiturientai ir jau ketvirtą kartą visi, kurie yra susiję su šia mokykla: buvę mokiniai, mokytojai, darbuotojai, 40-ties laidų abiturientai ir 20-ties laidų dešimtokai, mokyklos draugai bei rėmėjai, susitiko paminėti jos jubiliejinį gimtadienį.

Aukojo šv. Mišias

Iškilminga šventinė ceremonija prasidėjo Šv. Juozapo parapijos kun. dek. Norberto Martinkaus aukojamomis šv. Mišiomis Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje, ant mirusiųjų mokyklos darbuotojų ir mokinių kapų uždegtos atminimo žvakelės.

Vėliau visi rinkosi į šventę „Po šlamančiais beržais prie Svirskio kryžiaus“, vykusią mokyklos sporto salėje.

Pakylėtos ir prasmingos akimirkos

Pasak Surviliškio V. Svirskio pagrindinės mokyklos direktorės Lolitos Klečkauskienės, pakylėtos ir prasmingos, liečiančios giliausius jausmus buvo visos šventės akimirkos.

„Tada, kai jauniausias mokyklos mokinys į sceną lydėjo buvusius mokyklos mokytojus, kai dešimtmečių abiturientų ir dešimtokų laidos lipo ant pakylos, kai pirmokėliai, laikydamiesi už paskutiniosios dvidešimtosios laidos dešimtokų rankų, deklamavo eiles, kai prisiminimais iš praleistų čia darbo metų tėkmės dalijosi mokytojos, kai žilagalviai svečiai pabiro po savo buvusią mokyklą ieškoti prisiminimų, kai susirinkusiuosius sveikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovai, kai šokio ritmu sukosi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kai užgrojo, uždainavo mokyklos buvę mokiniai ir mokytojai, susibūrę į Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus liaudiškos muzikos kapelą „Lielupis“, kai į sceną lipo tie, kurie čia mokėsi, o dabar patys jau ne vienerius metus savo šiluma dalinasi su nūdienos jaunimu, kai ne vienas prisėdo ant Boguševičių šeimos dovanoto akmens suolelio mokyklos kieme, kai draugystę su mokykla užtvirtino kiekvienas, užrišęs vieną iš 245 atminties mazgų.

Ir gera, ir graudu buvo visiems, esantiems gimtinėje. Laikas prie arbatos puodelio, mokyklos darbuotojų kepto, pačių atsivežto pyrago gabalėlio, draugystės košės šaukšto, bebro uodegos kąsnio, 245 metų gimtadienio torto fejerverkų, vėliau klasių susitikimai po svyrančių, kadaise pačių sodintų beržų kasomis, atvėrė šventės dalyvių širdis nostalgijai ir vilčiai čia sugrįžti dar ir dar kartą“, – šventiniais įspūdžiais dalijasi ugdymo įstaigos direktorė.

Filosofija ir vertybės nekinta

L. Klečkauskienės teigimu, kiekvienas dirbantis, besimokantis, gyvenantis Surviliškyje nori nenori tampa Vinco Svirskio gyvenimo pasekėju.

„Tai įprasmina mokyklos kieme pasitinkantys koplytstulpiai, mokinių rankų sušildytas medis, medžiagos skiautė, sausa gėlė, senas paveikslo rėmas, verpstė ant ratelio, užrašytas senolio pasakojimas, etnografinė popietė, ekspedicija, edukacinė pamokėlė…

Skaitant senąsias kronikas ir žvelgiant į šiandienos mokyklos siekius, mokyklos filosofija – kojomis žmogui reikia įaugti į gimtąją žemę, o akimis tegu jis apžvelgia visą pasaulį – bei vertybės: tobulėjimas, atsakingumas, bendruomeniškumas, pilietiškumas, nekito ir nekinta, išlieka aktualios.

Tuo tarpu mokykla keitėsi ir tą daro iki šiol: nuo pagarbos mokslui, nuo siekiamybės mokytis iki šiandienos tarnystės mokiniui, nuo ėjimo pėsčiomis, važiavimo slidėmis, dviračiais 3 ar net 19 kilometrų, kad pasiektų mokymo įstaigą iki patogaus mokyklinio autobuso po langais, nuo žąsies plunksnos iki skaitmeninės lentos, nuo muštro iki demokratijos, nuo bėgimo iš mažos kaimo mokyklos į didžiąsias gimnazijas iki ieškojimo savo vaikui mažos, jaukios klasės, suprantančio mokytojo.

Džiaugiamės, kad mūsų mokykla traukia mokinius. Gal ne dideliais laimėjimais ar apdovanojimais, nors jų yra, ir ne vienas, bet bendryste ir saugumu, nuoširdžiu noru padėti, rūpesčiu ir pastangomis, kad vaikas pasiruoštų gyvenimui“, – akcentuoja L. Klečkauskienė.

Skambėjo tik rusų kalba

Nors dokumentų, kurie nušviestų ankstyvąjį mokyklos gyvavimo laikotarpį, nėra, tačiau žinoma, kad dar iki šiol stovinčiame mediniame, žaliame pastate, kurį pastatė vietos ūkininkai, nuo 1860 metų veikė parapijos pradinė mokykla, išlaikoma Rusijos caro valdžios. Tuo metu mokykloje skambėjo tik rusų kalba.

„1905 metais pradėjęs dirbti lietuvis mokytojas Antanas Kasakaitis į mokyklą atvedė lietuvių kalbą – įkuriama mokykla, kurioje mokoma lietuvių kalba iš lietuviškų vadovėlių.

Kasmet čia mokėsi 100–120 mokinių, daugiausia berniukai.

Prie pradinės mokyklos buvo steigiamos pagalbinės amato mokyklos: kalvių, stalių, rankdarbių, kurias vaikai lankydavo po pamokų“, – pasakoja L. Klečkauskienė.

Dirbo vienas arba du mokytojai

Įdomus faktas, kad 1915 metais, vokiečiams okupavus Surviliškį, artėjant mokslo metams vietos ūkininkai patys važiavo į Kauną ieškoti pradžios mokyklai mokytojo ir parsivežė Petrą Andriušį.

1918 metais, Lietuvai sukūrus savo Nepriklausomą valstybę, kartu su visu Lietuvos švietimu pradėjo augti ir Surviliškio pradžios mokykla.

Tuo metu trijų skyrių mokyklos vienoje patalpoje su 100–120 mokinių dirbo vienas arba du mokytojai.

Reorganizuota kelis kartus

1935 metais mokykla reorganizuojama į šešių skyrių pradinę mokykla, kurioje dirbo jau 6 mokytojai, mokėsi 120–140 mokinių.

1944 metais mokykla pertvarkyta į progimnaziją, 1949 metais – į septynmetę mokyklą, o 1956 metais keturiuose mediniuose pastatuose įkuriama vidurinė mokykla. 1959 metais į gyvenimą palydima pirmoji abiturientų laida.

1964–1965 metais pastatytas dviejų aukštų mokyklos priestatas, šalia kurio sužaliuoja mokinių ir mokytojų rankomis pasodinta beržų alėja.

1992 metais Surviliškio vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Svirskio vardas, įpareigojęs mokyklos mokinius ir mokytojus plačiau domėtis dievdirbio gyvenimu ir kūryba, gilintis į tautos papročius ir tradicijas.

„1996 metais iš K. Urbelio sodybos prie mokyklos perkeltas Vinco Svirskio kryžius, tais pačiais metais – ir A. Gylio akmens paminklas Vincui Svirskiui atminti.

1997 metais Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga prie ugdymo įstaigos pastatytas direktoriaus Vytauto–Vlado Buivio sukurtas ąžuolinis stogastulpis“, – vardija L. Klečkauskienė.

Pokyčiai mokykloje

2001 metais, išleidus 40-ąją ir paskutinę abiturientų laidą, Surviliškio Vinco Svirskio vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą, kuriai iki šių dienų vadovauja L. Klečkauskienė, besidžiaugianti ugdymo įstaigos pokyčiais.

„2003 metais mokiniai ir jų tėveliai, kaimo jaunimas įžengė į naują mokyklos sporto-aktų salę, kompiuterių klasę.

Senąsias medžio ir metalo dirbtuves pakeitė naujos. Mergaitės mokosi šiuolaikiniame technologijų kabinete. Duris atvėrė jauki valgykla.

Per dvidešimt vienerius pagrindinės mokyklos gyvavimo metus į kitas mokyklas mokytis išleista 20 dešimtokų laidų. Iš viso 207 mokiniai.

Bendras besimokančiųjų pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius per tuos dvidešimt vienerius metus kito nuo 150 iki 97.

Šiandien mokyklos 1–10 klasėse mokosi 97 mokiniai, priešmokyklinę grupę lanko 1, ikimokyklinio ugdymo grupę – 7 vaikai“, – pažymi ugdymo įstaigos direktorė.

Mokykla – tai kelio pradžia

L. Klečkauskienės manymu, mokykla svarbi kiekvienam.

„Tai – kelio pradžia, mokslo ir gyvenimo žinių aruodas, draugystės, bendravimo, pažinimo, savęs atradimo pradžiamokslis. Tai ne tik pamokos, pažymiai, ne tik skaičiai, formulės ar gramatikos taisyklės, tai amžinai gyvas, klegantis ir nerimstantis vaikystės, paauglystės pasaulis, auginantis ir brandinantis žmogų.

Tai šaknys, maitinančios kiekvieną tėviškės syvais, teikiančios stiprybės likimo verpetuose ir palaikančios suvokimą, kad esi savas, svarbus, mylėtas ir mylimas.

Kiekvienos mokyklos istorija susideda iš daugelio mažesnių istorijų, kurias rašė ir teberašo buvę bei esami mokiniai, jų tėvai ir mokytojai.

Viliuosi, jog dar daug metų išliksime tokia bendruomeniška ir šilta ugdymo įstaiga“.