Sraigės niokoja daržus ir verslą
123rf nuotr.
Kazimieras ŠLIUŽAS, ŪP korespondentas
Šiemet pavasarį vynuoginių (burgundiškųjų) sraigių, kurios nors ir laikomos Europos bendrijos globojamu gyviu, bet vartojamos ir maistui, užderėjo gausiai. Tam pasitarnavo drėgni orai. Tačiau Lietuvoje dėl to nedžiūgaujama – sraigių supirkimas užtruko kaip niekada trumpai, nes jų jau mažai kam bereikia ir tokia situacija sužlugdė ne vieną sraiges superkančią ir apdorojančią įmonę. O sraigių gausa į neviltį varo lapinių daržovių, gėlių augintojus.
Užteko poros savaičių
Šeduvoje įsikūrusios didžiausios Lietuvoje sraigių perdirbimo bendrovės „Darvėja“ direktoriusVydas Vasiliauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šie metai sraigių perdirbėjams labai sudėtingi ir jų supirkimas baigėsi per pirmąsias porą gegužės savaičių, nors šių moliuskų užderėjo gausiai ir juos rinkti leidžiama iki liepos 1 dienos.
„Dabar vynuoginių sraigių niekas jau nerenka, nes niekas nesuperka, niekam jų nereikia – dar yra ir nuo praėjusių metų likusių atsargų. Per porą savaičių kiekvienas supirkėjas supirko tiek, kiek buvo numatęs visam sezonui“, – pasakojo bendrovės vadovas.
„Darvėja“ gamina sraigių mėsą ir užšaldytą bandys išsiųsti į užsienį kaip žaliavą. Daugiausia sraigių iš Lietuvos išvežama į Prancūziją, Ispaniją ir Italiją. Anot V. Vasiliausko, parduoti vynuogines sraiges dabar sunku, nes dėl pandemijos niekur neveikia restoranai, todėl liko daug žaliavos nuo praėjusių metų, kurie sraigininkams buvo irgi sudėtingi dėl tos pačios pandemijos, juo labiau kad sraiges eksportuoja ir daugiau valstybių.
„Mano žiniomis, tokia padėtis yra visoje Lietuvoje, nors ne visi supirkėjai apie tai viešai kalba“, – tikino bendrovės vadovas.
Ankstesniais metais sraigių surinkėjai per sezoną surinkdavo ir po kelis šimtus kilogramų moliuskų, kurių skersmuo gali būti ne mažesnis kaip 28 milimetrai. Už kilogramą moliuskų supirkėjai pernai mokėjo po 50–75 centus, o šiemet – iki 40 centų. „Ūkininko patarėjo“ žiniomis, ispanai ir italai už toną vynuoginių sraigių lietuviams mokėdavo po 4–5 tūkst. eurų.
Nutrūko negrįžtamai
Akmenės rajono bendrovė „Gaventa“ šiemet nedirba. „Įmonė stovi ir nieko nedaro, nes niekam sraigių nereikia. Ir patys nežinome, kas bus toliau. Mat niekas neišpardavė pernykštės sraigių mėsos. Viskam sutrukdė COVID-19“, – sakė įmonės vadovė Violeta Urbonaitė. Iki šių metų bendrovė ruošė pirminio apdirbimo sraigių mėsą. Šiemet veikla nė nebuvo pradėta, žmonės prastovose ir gyvena vien iš pašalpų.
„Pavasarį sraigių buvo tikrai daug, bet nebuvo poreikio, nes restoranai nedirbo, o pernykščio derliaus niekas neišpirko, – tikino pašnekovė. – Karantinas vis tiek baigsis, bet įmonė sužlugdyta, todėl ir karantino pabaiga mažai džiugins. Ko gero, jau ir neatnaujinsime veiklos, nes viską pradėti iš naujo gali būti per sunku.“
Situacija be išeities
Gyventojų pavasarį bei vasaros pradžioje renkamos vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis – ji įtraukta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą. Į Lietuvą jos buvo atgabentos iš Vakarų Europos, tad jos mūsų šalyje yra taip seniai, kad gali būti laikomos vietine rūšimi. Pirmiausia šie moliuskai atsirado dvarvietėse ir parkuose, tad šiose vietose dažnai yra ir pagrindinės jų radimvietės.
Tačiau pastaruoju metu vynuoginės sraigės labai išplito ir sodų bendrijose, daržovių laukuose. Tad į neviltį jos varo lapinių daržovių, gėlių augintojus – augalus nugraužia palikdamos tik stiebus. Tačiau gali būti, kad nevilties metas užtruks. Mat yra nustatyta, kad sraigės iš kiaušinėlių išsirita per 3 mėnesius, o gyventi gali iki 7 metų.
Kai tiek Lietuvos bei visos Europos sraigių rinka perpildyta laisvėje augančių vynuoginių sraigių ir dėl pandemijos sraigių mėsos eksportas visiškai sustojo nuo 2020 m. vasario, ne per geriausiais dienas išgyvena ir Lietuvos afrikinių sraigių augintojai, kurie savojo derliaus sulauks rudenį, tačiau apie kokius nors planus nekalba ir galėtų papasakoti nebent apie sraigių auginimo technologijas, kurios jau menkai kam įdomios.
