Šėtoje – naujos knygos apie Dievo Tarnaitę Adelę Dirsytę sutiktuvės
Iš kairės: dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, tyrinėtojas Lukas, kalba knygelės autorė vienuolė sesuo Danguolė Gervytė, kunigas ir poetas Nerijus Pipiras./Elonos Nagevičienės nuotr.
Antanida Likšienė
Atvelykio šventė Šėtos bendruomenei buvo ypatinga: balandžio 15 dieną Dievo Tarnaitės, mūsų kraštietės Adelės Dirsytės gimtadienis (gimė 1909 metais Pramislavos vienkiemyje netoli Aukštųjų Kaplių) ir naujos knygos apie Adelę sutiktuvės. Todėl tąkart Šėtos bažnyčia buvo pilnutėlė, nes šiems įvykiams paminėti gausiai susirinko parapijiečiai, Šėtos gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Adelės giminaičiai, atvyko knygelės autoriai.
Po šv. Mišių visi rinkosi Šėtos kultūros centro salėje. Susirinkusiuosius pasveikino Šėtos gimnazijos popchoras „Obuoliukai“, vadovaujamas mokytojos Daivos Makutienės, gražiomis dainelėmis apie Lietuvą, mūsų Tėvynę, dėl kurios laisvės Sibiro lageriuose žuvo Dievo Tarnaitė Adelė Dirsytė.
Knygelę ,,Adelė, slapta vaikų draugė“ šiemet išleido VšĮ „Carito“ leidykla „Artuma“ serijoje „Perskaitęs duok kitiems“ apie lietuvių neginkluotas kovas už laisvę ir tikėjimą.
Sutiktuvių renginį vedė Dievo Tarnaitės Adelės Dirsytės paskelbimo palaimintąja (beatifikacijos – tarptautinis terminas) bylos vicepostulatorius kunigas ir poetas Nerijus Pipiras.
Knygelės teksto autorė vienuolė sesuo Danguolė Gervytė priminė susirinkusiems Adelės gyvenimo istoriją: nuo mokymosi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, Šėtos progimnazijoje, Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, studijų Kauno universitete, darbo Ateitininkų organizacijoje, Vilniaus mokyklose iki kančių ir žūties Sibiro gulaguose.
Šėtos bažnyčia buvo pilnutėlė, nes šiems įvykiams paminėti gausiai susirinko parapijiečiai, Šėtos gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Adelės giminaičiai, atvyko knygelės autoriai.
Aut. past.
Tūkstančiai lietuvių kalėjo Sibiro lageriuose, bet mes prisimename tik pačius iškiliausius. Viena iš jų – Adelė Dirsytė, savo pasišventimu įkvėpusi likimo drauges slapta kurti maldas, sudėti jas į maldaknygę „Marija, gelbėk mus“ ir taip priešintis bukinančiam 20 amžiaus stalininiam režimui.
Maldaknygė stebuklingu būdu pasiekė Vakarus, buvo išversta į 15 kalbų ir milijoniniu tiražu paplito visame pasaulyje, kaip tikėjimo, vilties ir meilės simbolis, kaip nepalaužiamos žmogaus dvasios įrodymas.
Knygelė gausiai iliustruota ir primena populiariuosius komiksus. Iliustracijų autorė dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė panaudojo asmeninių archyvų nuotraukas, kai kurias transformavo su šiuolaikinių technologijų pagalba. Yra įdomių surežisuotų nuotraukų, kuriose matome ypatingą personažą Tyrinėtoją Luką, vienos Kauno mokyklos ketvirtoką, kuris taip pat dalyvavo šiame renginyje ir papasakojo, kuo jam įdomi Adelė.
Knygelėje rasime labai gražia kalba papasakotą Adelės istoriją, amžininkų prisiminimų, faktų iš Adelės ir Lietuvos istorijos. Skaitymą paįvairina sumaniai įterpti terminų ir jau nebevartojamų kasdienėje kalboje žodžių paaiškinimai. Sumanesniam skaitytojui ir besimokančiajam yra pateiktos užduotys, kurios gali būti panaudotos ir pamokų metu.
Knygelė papildė pastaruoju metu vis pilnėjančią knygų apie Adelę lentyną gimnazijos bibliotekoje, pasitarnaus gimnazijos mokytojams pamokų ir istorinės atminties renginių metu.
Susirinkusiuosius savo dainomis ir giesmėmis džiugino vargonininko ir mokytojo Tomo Mikučio vadovaujamas Šėtos parapijos choras.
O mažojoje Kultūros centro salėje buvo eksponuojama mokinių darbų, skirtų Adelei Dirsytei ir jos maldaknygei, paroda. Parodą parengė dorinio ugdymo vyr. mokytoja Lina Vaicekauskaitė. Svečiai džiaugėsi, kad Adelei Dirsytei mūsų gimnazijoje skiriamas išties didelis dėmesys.
Po renginio svečiai aplankė gimnazijoje Adelės Dirsytės vardu pavadintą tikybos kabinetą, muziejų, su gimnazijos mokytojais prie arbatos puodelio kalbėjosi apie Adelės atminimo puoselėjimą.
