Raktinis žodis „Kėdainiai“

 Raktinis žodis „Kėdainiai“

Paskutinį šventinį savaitgalį į 650-ąjį Kėdainių miesto gimtadienį įsiliejo Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos organizuota, po dvidešimties metų pertraukos atgaivinta kraštiečių šventė „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“/Džestinos Borodinaitės nuotr.

Džestina BORODINAITĖ

Paskutinį šventinį savaitgalį į 650-ąjį Kėdainių miesto gimtadienį įsiliejo Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos organizuota, po dvidešimties metų pertraukos atgaivinta kraštiečių šventė „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“, dėl kurios į gimtąjį kraštą grįžo ir muzikines dovanas kėdainiečiams parengė kompozitorius Antanas Jasenka, dainininkas Mantas Jankavičius, literatūrinę programą – Virgis Kuprys, didelio susidomėjimo sulaukusią diskusiją „Nūdienos ir ateities Kėdainiai“ – širdyje tebesijaučiantys kėdainiečiai, neabejingi juos išauginusiam Kėdainių kraštui. Taip pat tądien viešojoje bibliotekoje veikė ankstesnių švenčių „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ fotografijų, Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ vertingiausių eksponatų parodos, vyko rekordinės kraštiečio Juozo Baniotos surinktos tušinukų kolekcijos pristatymas.

Skyrė kūrinį

Šventės „Būkime sugrįžtančiais paukščiais“ programa prasidėjo kompozitoriaus, tapytojo, visame pasaulyje žinomo elektroninės ir elektroakustinės muzikos autoriaus A. Jasenkos muzikine dovana Kėdainiams.

Meno pasaulyje gerai žinomas kaip puikus muzikos teatrui kūrėjas, triskart apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už savo darbus įvairiuose spektakliuose, eiliuotų ir prozos tekstų autorius, režisierius miestui, kuriame prabėgo jo vaikystė, skyrė šiuolaikinės muzikos kūrinį „Girdėk girdėk“ pagal aktorės, režisierės, poetės Birutės Mar egzistencinį tekstą, kurį atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė (sopranas) ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

Pristatydamas atliekamą kūrinį A. Jasenka pažymėjo, kad savo kūrybinę karjerą jis pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams – būtent toks kūrinys šįkart ir suskambo į kraštiečių šventę susirinkusiems klausytojams.

„Akustika, balsas, styga, violončelė – tai yra nuostabios duotybės, iš kurių galima sutverti muzikinius darinius“, – sakė kūrėjas.

Energingą muzikinę programą Didžiosios Rinkos aikštėje gimtajam miestui dovanojo ir buvęs kraštietis, dainininkas Mantas Jankavičius su muzikantu D. Bajorūnu./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Dovanojo koncertą

Akustinės muzikos garsai tądien skambėjo ne tik viešojoje bibliotekoje. Energingą muzikinę programą Didžiosios Rinkos aikštėje gimtajam miestui dovanojo ir buvęs kraštietis, dainininkas Mantas Jankavičius su muzikantu Domu Bajorūnu.

Gvildeno temą

Po muzikinių pasirodymų kraštiečių šventę tęsė literatūrinė programa „Pareiga žodžiui“, kurią kėdainiečiams parengė dainų autorius, atlikėjas, renginių vedėjas, poezijos ir kitų tekstų autorius charizmatiškasis Virgis Kuprys.

Remdamasis tokių autorių kaip Justinas Marcinkevičius, Rėjus Bredberis, Vladimiras Nabokovas, Aidas Marčėnas, Juozas Erlickas, poezija, cituodamas Renatos Šerelytės jam dar jaunystėje parašytą laišką ir savo eiles, V. Kuprys įmantriai gvildeno programos temą, ieškodamas atsakymų į tokius klausimus kaip: „O kodėl rašytojai rašo? O kodėl poetai eiliuoja? Koks yra jų santykis su kūryba?“.

Įkvėpė smalsumas

Pats V. Kuprys kūrybą atrado dar mokyklos laikais. Imtis eiliavimo ir parašyti pirmąjį eilėraštį jį paskatino ne kas kita, kaip smalsumas. Smalsumas sužinoti, ar sugebės ir ar rašyti iš tiesų yra taip smagu.

„Rašydamas pirmąjį savo eilėraštį neturėjau jokio įkvėpimo, jokios pareigos žodžiui, niekada nelaikiau to rimtu dalyku. Tą dariau vedamas tik smalsumo.

Niekada neplanavau ir nenorėjau išleisti ar kažkur išspausdinti savo kūrybos. Rašiau, nes buvo smagu. Smagu pajausti žodžių ir prasmių sąskambius bei žodžių skonį burnoje“, – renginio metu sakė kraštietis.

Vyko diskusija

Kraštiečių šventę „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ vainikavo surengta diskusija „Nūdienos ir ateities Kėdainiai“, kurioje dalyvavo ir prisiminimais bei ateities įžvalgomis dalijosi į gimtąjį kraštą grįžę Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakulteto dekanė Jolanta Bareikienė, žurnalistė, dokumentinio filmo „Saulė leidžiasi rytuose“ kūrėja Agnė Dovydaitytė, prieš tai jau minėtieji A. Jasenka ir V.  Kuprys, VU Kokybės vadybos programos vadovas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, vienas ryškiausių selekcininkų, žieminių kviečių ir rugių veislių kūrėjų Lietuvoje, šiais metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino Ordino Karininko kryžiumi, doc. dr. Vytautas Ruzgas ir teisininkas, meno kūrėjas Klaidas Navickas.

Pokalbį su kraštiečiais moderavusi bibliotekininkė Irmina Pryvalova diskusijos dalyvių teiravosi apie jų santykį su gimtuoju Kėdainių miestu šiuo metu ir prašė palyginti, koks jis buvo anksčiau.

Vieni, atsakydami į klausimą, palietė savo profesinius pasirinkimus, kiti kalbėjo apie ateities siekius, kai kurie netgi užsiminė ir apie iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti palikus gimtąjį kraštą, tačiau visų pasisakymuose skambėjo optimistiškos, padrąsinančios įžvalgos.

Viešojoje bibliotekoje tądien veikė ankstesnių švenčių „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ fotografijų, Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ vertingiausių eksponatų parodos, vyko rekordinės kraštiečio Juozo Baniotos surinktos tušinukų kolekcijos pristatymas.

Aut. past.

Dėkojo ir sveikino

Sugrįžusius į gimtąjį kraštą paukščius sveikino ir visiems atvykusiems į šventę bei padėjusiems ją organizuoti dėkojo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, LR Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Kvietė į parodas

Taip pat tądien viešojoje bibliotekoje veikė ankstesnių švenčių „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ fotografijų paroda.

Užsukusieji į Kraštotyros skyriaus erdvę galėjo susipažinti su Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ vertingiausių eksponatų paroda ir filmų retrospektyva, pabendrauti su studijos pradininku ir entuziastu Vitoliu Laumakiu.

O bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje buvo eksponuojama rekordinė kraštiečio Juozo Baniotos surinkta tušinukų kolekcija, vyko susitikimas ir su pačiu kolekcionieriumi.

Pristatė trečdalį kolekcijos

Bibliotekos vaikų ir jaunimo skyrių papuošusioje ekspozicijoje, kurioje nebuvo nė vieno pasikartojančio rašiklio, pristatyta tik trečdalis tušinukų kolekcijos. Dar du kartus tiek pat rašiklių kolekcininkas saugiai paliko namuose.

Kolekcijoje – 20 213 rašiklių

Pristatydamas savo kolekciją J. Baniota sakė, jog šiuo metu joje iš viso yra 20 213 rašiklių iš 106 pasaulio šalių: daugiausia iš Lietuvos, taip pat iš Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Danijos, Prancūzijos, Švedijos, Rusijos, Olandijos ir kitų šalių.

Pasirodo, kolekcijoje galima rasti po vieną egzempliorių ir iš šių egzotinių šalių: Antigvos ir Barbudos, Arubos, Bahamų, Džersio, Etiopijos, Gabono, Kongo, Mozambiko, Palestinos.

Azartas priblėso

Rašiklių savininkas šiuo metu yra didžiausias tušinukų kolekcionierius Lietuvoje: „Aktyviai keičiantis su kitų šalių kolekcionieriais ir prisidedant draugams bei pažįstamiems, kurie padėjo siekti rekordo, per metus surinkdavau iki 3 tūkst. tušinukų arba iki 8 per dieną.

Šiuo metu per metus surenku tik iki 200–300 vienetų – azartas rinkti rašiklius kiek priblėso“.

Rašikliai – tik su užrašais

J. Baniota pažymėjo, kad kolekcijoje – rašikliai tik su užrašais: kompanijų, organizacijų, bendrovių, įvykių ir kitais, kad kiekvieną gautą tušinuką būtų galima identifikuoti ir užregistruoti. Standartinių tušinukų, naudojamų masiniam rašymui, kurių galima įsigyti bet kurioje kanceliarinių prekių parduotuvėje, kolekcininkas nerenka.

Didžioji dauguma kolekcijos tušinukų pagaminti iš plastiko: „Kiekvienas toks tušinukas sveria 9–10 gramų, tai 9,5 tūkst. tušinukų stendo svoris sieks beveik 100 kilogramų.

Taip pat kolekcijoje pasitaiko medinių, guminių, metalinių, iš perdirbto popieriaus ar mišrių medžiagų rašiklių: „Yra ir brangesnių, dailiai įpakuotų, suvenyrinių ar verslo dovanoms skirtų rašiklių“.

Rinkti pradėjo prieš 16 metų

Pasiteiravus, kiek laiko prireikė sukaupti rekordinę tušinukų kolekciją, J. Baniota pažymėjo, kad viskas prasidėjo po 2000-ųjų metų: „Vienas žinomas kėdainietis rinko tušinukus. Aš tuo metu daug kur keliaudavau ir vis atveždavau jam tušinukų. Kartą jų prisirinko pilnas stalčius, o kolekcininkas taip ir neatvyko jų pasiimti.

Tokiu būdu tušinukus pradėjau rinkti pats. Taip nuo 2006-ųjų per keletą metų aplenkiau tą kolekcininką.

Po to sužinojau, kad Lietuvoje kažkas turi 10 tūkstančių tušinukų, nusprendžiau ir jį aplenkti. Taip lenktyniavau, kol manęs nesusirado Lietuvos Gineso rekordų knygos autorius Vytautas Navaitis ir pasakė, kad mano surinkta kolekcija – didžiausia Lietuvoje ir turime ją užregistruoti kaip rekordinę. 2018 metais tą ir padarėme. Tąkart užregistravome 18 620 rašiklių“.

Ką J. Baniotai atvežti lauktuvių, žino visi, kiek sudėtingiau kolekcininką nustebinti: „Vis dažniau tenka pasakyti, kad tokį tušinuką jau turiu“.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video