Po šlamančiais beržais prie Vinco Svirskio kryžiaus
Saulės Korsakovaitės nuotr.
Kiekviena iki mūsų dienų išlikusi Kėdainių rajono mokykla yra tikras vietos bendruomenės atkaklumo paminklas. Šviesi, erdvi, atvira visiems apsilankantiems – tokia yra ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, šiemet švenčianti 249-ąją sukaktį. Ši ugdymo įstaiga išdidžiai neša unikalaus klajojančio menininko, palikusio giliausią pėdsaką Surviliškio apylinkėse, vardą. Ją drąsiai galima vadinti „šlamančia, žaliuojančia mokykla“, mat iš visų pusių ją supa galingi, įvairių rūšių medžiai. Todėl ir viliojantis šventės pavadinimas – „Po šlamančiais beržais prie Vinco Svirskio kryžiaus“ – iškart nuteikė pakiliai bei viltingai pasėdėti jų pavėsyje.
Šventinis rytas prasidėjo Surviliškio bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios už visą mokyklos bendruomenę. Po jų penktasis mokyklos laidų susitikimas, sukvietęs net 40 abiturientų ir 24 dešimtokų laidas, subūrė gausią minią svečių. Kas pavieniui, kas lydimi savo antrų pusių ar net su mažaisiais ant rankų – visi skubėjo į mokyklą, kuri tą šeštadienį tiesiog pražydo. Atrodė, tarsi čia vėl prasidėjo mokslo metai, tik šįkart – vasariški, saulėti, kupini jautrių ir linksmų prisiminimų.
Nuskambėjus mokyklos himnui, salėje įsivyravo džiugi rimtis: kiekvienas žodis buvo godžiai gaudomas. Su turtinga mokyklos istorija, prasidėjusia dar 1777 metais, susirinkusiuosius supažindino ilgametė mokyklos direktorė Lolita Klečkauskienė. Jos balse virpantis jaudulys priminė, kokia brangi kiekvienam yra gimtinė, pirmoji mokytoja ir mokyklos suolas.
Vėliau į sceną vienas po kito lipo svečiai bei skirtingų dešimtmečių laidų atstovai, atvėrę širdis tam, kas per ilgus metus tapo neįkainojamu prisiminimu. O jaunieji surviliškiečiai scenoje šoko bei dainavo, savo vaikiškais balsais ir šypsenomis užpildydami stilizuotais berželiais bei nuotraukomis išpuoštą mokyklos sporto salę.
Šventei įpusėjus, mokyklos kieme pasodintas dar vienas berželis, kuris simboliškai primins senąsias tradicijas, kai gražiausios švenčių akimirkos skleidėsi tiesiog po atviru dangumi, po šlamančiais beržais.
Šventė baigėsi, o gėris liko. Širdyje – daug šilumos, malonių prisiminimų ir jautrių apsikabinimų. Tiek jauniems, tiek vyresniems mokykla išlieka tarsi antri namai, į kuriuos norisi sugrįžti, kad iš naujo patirtume tuos pačius jausmus, išgyventume vaikystės džiaugsmą ir vėl pasijustume laukiami. Laikas nenumaldomai bėga, keičiasi kartos, pasodinami nauji berželiai, tačiau šios mokyklos dvasia, sauganti gražiausių mūsų dienų prisiminimus, lieka nepaliesta.
Kad ir kaip pasikeistų šios mokyklos pavadinimas – nuo 2026 metų rugsėjo pirmosios dienos ji taps Akademijos gimnazijos skyriumi, – širdyje kiekvienam ji išliks ta pati vienintelė, sava ir nepakartojama Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla.
Jos tikrasis vardas ir dvasia įrašyti ne oficialiuose dokumentuose, o čia užaugusių žmonių širdyse. Po šlamančiais beržais prasidėjusi istorija tęsiasi – ji gyvuos tol, kol gyvi bus jos auklėtinių prisiminimai.
