Paberžėje – aštuntasis tarptautinis muzikos festivalis (FOTOGALERIJA, VIDEO)
Džestina BORODINAITĖ
Sekmadienį Tėvo Stanislovo puoselėta Paberžė ir vėl suskambo muzikos garsais. Čia mažytės, tačiau ypatingą aurą turinčios Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje startavo jau aštuntasis tarptautinis Paberžės muzikos festivalis.
Pirmasis tęstinio projekto „Paberžės festivalis Tėvui Stanislovui atminti“ renginys buvo skirtas Tėvo Stanislovo – kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio, žinomo kaip Tėvelio Stanislovo, šešioliktųjų mirties metinių paminėjimui ir prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vikaras kun. Martynas Povylaitis SC.
Mišių auką lydėjo vieno iš renginio organizatorių ir festivalio meno vadovo, operos solisto Liudo Mikalausko atliekami kūriniai.
Po Šv. Mišių suskambo gerai žinomų atlikėjų dainos. Ekspresyvias dainuojamosios poezijos ir džiazo improvizacijas atliko dainininkė Neda Malūnavičiūtė drauge su bardu Olegu Ditkovskiu.
Įgyvendins iniciatyvą
Tokių susitikimų Paberžėje pagrindinis tikslas, anot L. Mikalausko, – Tėvo Stanislovo atminimo įprasminimas.
„Jeigu mums visiems bendromis jėgomis pavyks išsaugoti Tėvo Stanislovo pastangomis Paberžėje sukurtą ir iki šiol čia tvyrančią dvasinę ramybę ir kartu besimeldžiant atrasti savyje stebuklo ženklų, tokių kaip išgijimai ir kiti nepaprasti ar sunkiai paaiškinami dalykai, ilgainiui įgyvendinsime labai svarbią brolių kapucinų iniciatyva sugalvotą idėją – Tėvą Stanislovą paskelbti palaimintuoju ir kartu visam pasauliui pasakyti, kokia iškili ir svarbi jis yra asmenybė“, – pabrėžia L. Mikalauskas.
Nepraranda tradiciškumo
Pasiteiravus apie aštuntojo Paberžės festivalio programos išskirtinumus ar naujoves, L. Mikalauskas užtikrino, kad didžiausias dėmesys, planuojant ne tik šį, bet ir prieš tai buvusių festivalių renginius, nebuvo tam skiriamas. Priešingai, pagrindinis siekis, pasak renginio organizatoriaus, – neprarasti tradiciškumo, renginių panašumo.
„Norime, kad žmonės, atvykę į Paberžės festivalį, kaskart pajustų tą pačią dvasią, tą patį pakylėjimą, prisimintų visa tai, kas buvo pernai, kas buvo užpernai, kas buvo per pirmuosius festivalius, pagalvotų apie tai ir dar kartą patirtų.
Didžiausių iššūkiu tampa atlikėjų paieškos festivaliui. Kadangi nesinori kartotis, todėl kiekvieną kartą tenka ieškoti tokių atlikėjų, kurie būtų ne tik geri, bet dar ir nekoncertavę Paberžės publikai“, – teigia L. Mikalauskas.
Pasisemia naujų jėgų
L. Mikalauskas prisipažįsta, kad asmeniškai jam pačiam Paberžėje, bent jau paskutinius trejus metus, labiausiai prie širdies – trečiasis Paberžės festivalio renginys.
„Po vasaros įkarščio, įtempto bėgimo, kai net savaitgaliais sunku atrasti laisvo laiko sau, kartu su šeima visada atvažiuodavome į Paberžę praleisti kokias 4–5 dienas, kurių metu kartu su Kėdainių muzikos mokyklos mokiniais turėdavome kupiną įspūdžių jaunimo stovyklą.
Dar ir šiandien atrodo lyg tai būtų buvę vakar, prisimenu buvimą su jaunimu, šiltą ir jaukų bendravimą su jais, įvairias kartu kurtas programas, muzikines popietes drauge…
Nors ir trumpas pagyvenimas Paberžėje, naktų praleidimas po atviru dangumi, malonūs susirinkimai pusryčių metu, asmeniškai man tai tapo ypatingu reiškiniu.
Pabuvojęs čia tarsi pirmapradę esmę surasdavau, o namo grįždavau pasisėmęs naujų jėgų, įkvėpęs gyvybingumo naujiems darbams ir įkvėpimams.
Labai gaila, kad perėjusiais metais jaunimo stovyklos dėl nepalankios šalyje situacijos negalėjome surengti, tačiau kadangi pamažėle vėl sugrįžtame į įprastą gyvenimo kelią, tad labai tikiuosi, kad jau šį rugsėjį mes ir vėl visi kartu susirinksime Paberžėje“, – viliasi L. Mikalauskas.
Alsuoja dvasingumu, gyvybingumu
Tarptautinį Paberžės festivalį kasmet su Liudu Mikalausku organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorę Virginiją Ragauskienę kaskart grįžti į Paberžę vilioja neblėstantis noras pasisemti ramybės bei dvasios šviesos, pasimėgauti sakralumu ir ypatinga aura spinduliuojančia Paberžės dvasia.
„Atvykus į didaus dvasininko numylėtą kraštą, į Paberžę, apima tik patys šilčiausi, patys dvasingiausi ir jaukiausi jausmai.
Ši vietovė nuolat alsuoja dvasingumu, gyvybingumu.
Išsipildė būtent tai, ko Tėvelis Stanislovas visada ir troško, kad Paberžė ir po jo mirties išliktų žmonių iš įvairių kampelių traukos centru.
Galime pasidžiaugti, kad ši vieta vis dar saugo savo dvasingumą, kultūrą, o žmonės čia renkasi tik su gražiausiais prisiminimais, nes kiekvienas renginys, kuriame dalyvauja patys garsiausi ir geriausi atlikėjai, kiekvieną mūsų kaskart nudžiugina iki širdies gelmių“, – apie Paberžės festivalį ir kiekvienais metais čia susirenkančiuosius kalba V. Ragauskienė.
„Jeigu mums visiems bendromis jėgomis pavyks išsaugoti Tėvo Stanislovo pastangomis Paberžėje sukurtą ir iki šiol čia tvyrančią dvasinę ramybę ir kartu besimeldžiant atrasti savyje stebuklo ženklų, tokių kaip išgijimai, užtarimai ir kiti nepaprasti ar sunkiai paaiškinami dalykai, ilgainiui įgyvendinsime labai svarbią brolių kapucinų iniciatyvą – Tėvą Stanislovą paskelbti palaimintuoju ir kartu visam pasauliui pasakyti kokia iškili ir svarbi jis yra asmenybė.
L. Mikalauskas
Atgaiva sielai
Pirmą kartą Paberžėje apsilankiusi tarptautinio muzikos festivalio pirmojo koncerto viešnia N. Malūnavičiūtė taip pat neslėpė viduje susikaupusių jausmų.
„Dabar pats gražiausias metų laikas, kai viskas aplink žydi, žaliuoja.
Keliaujant į Kėdainių kraštą ir Paberžę didžiausią įspūdį paliko gamta, galimybė įkvėpti ypatingos erdvės auros ir tikėjimas, kad šioje fantastiškoje vietoje bus tikrai gera dainuoti.
Ir iš tikrųjų, vos atvykus čia, užplūdo daug neapsakomų ir širdžiai malonių jausmų. Su Olegu pasisėmėme įkvėpimo, kas po šalyje vyraujančio karantino yra tikra atgaiva tiek sielai, tiek ir kūnui“, – tikina N. Malūnavičiūtė.
Unikalūs kūriniai
N. Malūnavičiūtė prisipažino, kad speciali programa Paberžės festivaliui nebuvo ruošiama: „To nedarome nei vienam festivaliui“.
Atlikėja drauge su O. Ditkovskiu susirinkusiems Paberžės festivalio klausytojams dovanojo muzikinius kūrinius iš per ilgą laiką kruopščiai atrinkto repertuaro.
„Iš populiarios muzikos repertuaro šįkart nesirinkome dainų.
Muzikinėje programoje skambėjo laiko patikrintos dainos, kurios mums labai patinka, kurios artimos mūsų dūšiai ir nuo kurių atlikimo mes abu su Olegu kaifuojame. Tikimės, kad tą pajus ir publika.
Koncertinėje programoje – daugiausia Olego dainų, kurios mane ypatingai džiugina, nes jo kūryba yra originali, nuostabi, labai įvairi ir kupina senų hitų.
Taip pat pasirodymo metu skambėjo nemažai dainų, kurios yra parašytos mūsų bendradarbiavimo metu.
Tai – specialiai man pritaikyti unikalūs muzikiniai kūriniai“, – apie festivalio metu pristatytą muzikinę programą kalbėjo N. Malūnavičiūtė.
Kabo prie židinio
Bardas O. Ditkovskis Paberžėje lankosi nebe pirmą kartą. Pirmasis jo apsilankymas buvo kiek daugiau nei prieš keturiasdešimt metų – 1977-aisiais ir nuo to laiko šioje ypatingoje vietoje jis nėra buvęs.
„Grįždamas į atsiminimus prisimenu, kaip čia praleidome visą pusdienį, buvome pavaišinti arbata. Prisiminimuose išliko visi Tėvo Stanislovo rankomis sukurti varpeliai, saulutės, kurios kabo iki šių dienų.
Vieną iš saulučių, tais laikais Tėvo Stanislovo dovanotą, iki šiol turiu pas save. Ji kabo mano namuose prie židinio.
Šį kartą tai – antrasis mano apsilankymas Paberžėje ir aš, be abejo, bandau atgaminti tų 1977-ųjų metų jausenas, kurios man asocijuojasi tik su šviesiomis, tyromis emocijomis“, – tikina O. Ditkovskis.
Kviečia ir į kitus renginius
Kraštiečiai ir rajono svečiai šiemet bus kviečiami ir į dar du organizuojamo projekto „Paberžės festivalis Tėvui Stanislovui atminti“ renginius. Vienas iš jų vyks rugpjūtį, o kitas – rudenį.
Rugpjūčio 1 dieną Šv. Mišias aukos Kėdainių dekanas kun. Norbertas Martinkus, koncertuos VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočaus, dainininkė Margarita Levchiuk iš Baltarusijos.
Trečiasis ir kartu paskutinysis festivalio akordas, skirtas Tėvo Stanislovo gimimo metinėms paminėti, – rugsėjo 25 dieną.
Tą dieną Šv. Mišias už Tėvelį Stanislovą aukos Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncertuos dainininkai Rafailas Karpis, Liudas Mikalauskas, chorvedė Danguolė Beinarytė, Tėvo Stanislovo vardo jaunimo orkestras ir choras, fortepijoninis trio: Audronė Juozauskaitė, Dainius Rudvalis, Vaidas Kasparavičius.
Renginiai vyks lauke, laikantis nustatytų SAM rekomendacijų.
Šio festivalio globėja – įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, jo dvasinis vadovas – Kėdainių dekanas kunigas Norbertas Martinkus, meno vadovas – Liudas Mikalauskas. Kartu su „Vikondos“ įmonėmis šį festivalį iš dalies remia ir Kultūros ministerija bei Kėdainių rajono savivaldybė.
