Ortopedijos Centro kineziterapeutai pataria: kaip pagreitinti atsistatymą po traumos ir išvengti komplikacijų?

Dauguma žmonių po čiurnos ar kelio sąnario traumos grįžta į įprastą aktyvumą vos tik atslūgsta pirminis skausmas – be reabilitacijos, be specialisto konsultacijos, kartais net nežinodami tikslios sutrikimo diagnozės. Sistemine mokslinių tyrimų apžvalga nustatyta, kad pratimais pagrįsta reabilitacija sumažina pakartotinės čiurnos traumos riziką nuo 16 iki 22% – tai reiškia, kad be tikslingos terapijos rizika susižeisti pakartotinai yra reikšmingai didesnė. Traumos sukelia audinių struktūrinius pažeidimus, raumenų atrofiją bei motorinės kontrolės sutrikimus. Kai audiniai pažeidžiami ir tinkamai nesugyja, jie patiria pakartotinę apkrovą – nukenčia ne tik pirminė vieta, bet ir aplinkiniai raumenys, sausgyslės bei sąnariai.

Savalaikis, saugiai dozuojamas fizinis krūvis bei reabilitacijos metodikos leidžia išvengti simptomų perėjimo į lėtinę stadiją ir sugrąžina pilną judėjimo laisvę.

Ortopedijos Centro kineziterapijos specialistai paaiškina, kokie pirmieji žingsniai padeda saugiai sugrįžti į kasdienį ritmą, kaip veikia audinių gijimo procesas ir kokie metodai užkerta kelią traumų pasikartojimui.

Kokie pirmieji žingsniai po ūmios traumos?

Imobilizacija (sąnario įtvirtinimas) ir visiška audinių ramybė pirmosiomis dienomis apsaugo pažeistą vietą nuo papildomo dirginimo.

Bandymas tęsti kasdienę veiklą per skausmą drastiškai didina uždegiminius procesus, skatina tinimą bei sukelia antrinius audinių pažeidimus.

Pirmosiomis dienomis po traumos rekomenduojami šie veiksmai:

Šaltis (krioterapija): Ledo kompresas, suvyniotas į audinį, dedamas kas 2 valandas po 15–20 minučių. Tai padeda kontroliuoti vietinį uždegimą ir mažina audinių tempimą.
Fiksacija: Elastinis tvarstis, specializuotas ortopedinis įtvaras arba langetė stabilizuoja pažeistą sąnarį ir apsaugo gyjančius raiščius nuo staigių judesių.
Elevacija: Pažeistą galūnę pirmąsias 48 valandas rekomenduojama laikyti pakeltą virš širdies lygio, kad susikaupę skysčiai galėtų tinkamai nutekėti.
Kryžminis lavinimas: Neimobilizuotų segmentų bei sveikosios galūnės pratimai aktyvina bendrą kraujotaką ir sulėtina raumenų jėgos nykimą traumuotoje pusėje – net nejudinant pačios pažeistos vietos, jos raumenys mažiau atrofuojasi.

Svarbu: jei skausmas ir tinimas po patempimo nepraeina per 1–2 savaites arba stiprėja bandant apkrauti koją, tai gali signalizuoti apie pėdos kaulų lūžį ar pilną raiščių plyšimą, reikalaujantį skubios traumatologo.

Kodėl traumos linkusios kartotis?

Raiščiai struktūriškai skiriasi nuo raumenų – jie neturi tankaus kraujagyslių tinklo, todėl jų gijimas užtrunka kur kas ilgiau.

Pažeistas raištis atsikuria randiniu audiniu, kuris biologiškai yra mažiau elastingas ir prastai toleruoja staigias šonines apkrovas – tai reiškia, kad net visiškai sugijusi vieta tampa silpnesnė nei buvo prieš traumą.

Raištis užtikrina tik pasyvų sąnario stabilumą – jis sujungia kaulus, bet aktyviai sąnarį judesio metu apsaugo raumenys. Jei raumenys aplink sąnarį yra silpni, jie negali kompensuoti jau susilpnėjusio raiščio.

Papildomai po traumos nukenčia propriocepcija – gebėjimas nesąmoningai jausti kūno dalies padėtį erdvėje. Trauma pažeidžia receptorius, kurie šią informaciją siunčia į smegenis, todėl signalas apie pavojingą sąnario padėtį pasiekia smegenis pavėluotai – raumenys nespėja suveikti laiku, kad apsaugotų susilpnėjusį raištį.

Audiniui pilnai atsistatyti reikia nuo 3 iki 6 mėnesių, o kartais – iki metų, tačiau raumenų silpnumas ir sutrikusi propriocepcija per šį laiką savaime neišnyksta – jiems atkurti reikalingi tikslingi pratimai.

Kadangi skausmas praeina daug greičiau, pacientai klaidingai mano, kad jau pasveiko, ir grįžta prie pilno krūvio tuo metu, kai raištis ir raumenys dar nėra pasiruošę jį atlaikyti.

Kokie metodai taikomi aktyvaus atsistatymo metu?

Reabilitacijos metu metodika parenkama pagal audinių gijimo fazę – jos taikomos nuosekliai, priklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo traumos ir kaip audinys atsistato.

Manualinė terapija ir raumenų energijos technikos – atkuria pirminį sąnarių judrumą ir pašalina giliuosius audinių suaugimus bei spazmus, kurie atsiranda po gipso ar įtvaro nešiojimo.
Neurokinetinė terapija (NKT) – metodas, koreguojantis motorinius valdymo centrus smegenyse. Kadangi imobilizacijos metu smegenys laikinai „atjungia“ pažeistą zoną iš judesio grandinės, ši terapija padeda vėl integruoti raumenis į taisyklingą darbą.
Gydomieji masažai – mažina raumenų įtampą, susikaupusią dėl pakeistos eisenos ar laikysenos ir stimuliuoja vietinę mikrocirkuliaciją, taip pagreitinant audinių regeneraciją.
Individualūs gydomieji pratimai abiem galūnėms – didina raumenų jėgą, ištvermę bei lavina pusiausvyrą. Pratimai atliekami ne tik pažeistai, bet ir sveikai pusei.
Kineziologinis teipavimas – suteikia papildomą sensorinį bei mechaninį palaikymą sąnariui pereinamuoju laikotarpiu, grįžtant prie įprastų veiklų ar sporto.

Daugiau informacijos → Kineziterapija Ortopedijos Centre.

Kiek laiko trunka reabilitacijos kursas?

Lengvų minkštųjų audinių ar raiščių patempimų atvejais funkcija visiškai sugrįžta per 2–4 savaites. Tuo tarpu kaulų lūžiai, pėdos traumos ar peties išnirimai reikalauja 2–4 mėnesių kryptingo darbo.

Sudėtingos chirurginės intervencijos – tokios kaip kelio kryžminių raiščių (ACL) rekonstrukcija, menisko prisiuvimas ar sausgyslių plastika – reikalauja sistemingo 3–6 mėnesių reabilitacijos kurso, kurį dažniausiai sudaro 10–30 kineziterapijos užsiėmimų ciklas.

Ortopedijos Centro specialistai reabilitacijos kursą sudaro etapais, kiekviename įvertindami, ar pacientas pasiruošęs pereiti prie kito etapo.

Gydymo pabaigą apibrėžia objektyvūs funkciniai kriterijai. Pažeistos ir sveikos kūno pusės raumenų jėga bei sąnarių judesių amplitudė privalo būti visiškai simetriška. Net ir nedidelis jėgos deficitas perkrauna aukščiau esančias struktūras, todėl po kurio laiko gali išsivystyti kelių, klubų ar stuburo lėtiniai skausmai.

Pasiekus reabilitacijos tikslus, kineziterapeutas paskiria kontrolinius vizitus ir sudaro tęstinių pratimų programą namuose rezultatų palaikymui.

Kada kreiptis į kineziterapeutą?

Skausmas ir patinimas po patempimo nepraeina per 7–14 dienų → reikalinga funkcinė diagnostika, kad būtų atmesta gilesnio struktūrinio pažeidimo rizika.
Buvo atlikta operacija arba ką tik nuimtas gipsas → būtina reabilitacija, kuri sustiprina pažeistą galūnę ir atkuria prarastą judesių kontrolę.
Vargina senos traumos pasekmės ar lėtinis nugaros, kaklo bei sąnarių skausmas → reikalingas laikysenos, eisenos ir raumenų disbalanso vertinimas, kad būtų nustatyta tikroji priežastis.