Nuo rugsėjo 16 d. įsigalioja papildomi ribojimai žvejams
BNS Juliaus Kalisnko nuotr.
Kaip ir kasmet, nuo rugsėjo 16 d. įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai, padedantys apsaugoti neršiančias lašišas ir šlakius. Nuo šios dienos iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.
Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose turi teisę žvejoti tik nenaudojant dirbtinio masalo ar žuvelės.
Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose.
Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.
Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.
Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.
Žvejojant reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų, pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.
Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Tokiu atveju paleistos žuvys dažniausiai neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.
Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.
Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.
Primenama, kad nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.
2 Komentarai
kur jie buvo žiemą kada zuvys ežeruose duso? reikia atstatyti lašišos populiacija nes verslininkam nebėra vertingos žuvies kaip prisemti
Labai didelis rūpestis žmogelį kuntroliuot. O kada Nemuną nustosim teršt , mažus upeliukus. Pakrantėse vamždžiai , teką viskas . Kur gamtosauga. Ūkininkai nevaldomi , kur pareigūnai. Žuvivaisa tik popierinė.