Net ir iš gilios duobės įmanoma pakilti

Nakvynės namų gyventojos gyvenime – naujas etapas

Džestina BORODINAITĖ

Prieš kiek daugiau nei penkerius metus į Kėdainių bendruomenės socialinio centro Paslaugų socialinės rizikos asmenims padalinį, vadinamuosius nakvynės namus, atsikėlusi Ilona šiandien verčia naują gyvenimo puslapį bei atsisveikina su čia drauge gyvenusiais žmonėmis ir ja dėmesingai besirūpinusiais darbuotojais. Nakvynės namų gyventoja išsikėlė gyventi į naujus namus.

Sugebėjo pasitaupyti

Nakvynės namų vyr. socialinė darbuotoja Regina Chmieliauskienė pasidžiaugia, jog į naują būstą Ilona išėjo ne tuščiomis.

„Nors moters mėnesinės pajamos nebuvo didelės, džiugu, jog Ilona sugebėjo ne tik būtiniausių ir reikalingiausių prekių bei paslaugų kiekvieną kartą įsigyti, bet ir po mažą sumą atsidėdama šiek tiek pasitaupyti.

Labai pasisekė, jog socialinis būstas, į kurį šeštadienį išsikėlė buvusi nakvynės namų gyventoja, nėra visiškai tuščias.

Jame paliktos dvi lovos, televizoriaus staliukas, yra šiek tiek baldų virtuvėje“, – apie socialinį būstą, į kurį išsikėlė nakvynės namų gyventoja, pasakoja R. Chmieliauskienė.

Ėmė nerimauti

Sužinojusi apie jai paskirtą socialinį būstą Ilona apsidžiaugė, tačiau kartu ėmė ir nerimauti.

„O kaip dabar reikės vienai gyventi? Nuo ko pradėti? Kaip viską pačiai susitvarkyti?“ – tokie ir panašūs klausimai vis lindo jai į galvą.

R. Chmieliauskienė moteriai nuolat kartojo, jog nakvynės namų kolektyvas niekada jos nepaliks atsiradus problemoms, visuomet padės įveikti iškilusius sunkumus. „Svarbiausia – nesidrovėti ir kreiptis“, – Iloną drąsina vyr. socialinė darbuotoja.

Adaptacija nebuvo lengva

Skaudžią gyvenimišką patirtį išgyvenusi 62 metų moteris prieš tai, kol apsigyveno nakvynės namuose, glaudėsi sugyventinio bute.

Tiesa, iš ten Ilona keturiems mėnesiams pateko į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių Kėdainių ligoninėje, o tik tada į nakvynės namus.

Nei pati Ilona, nei R. Chmieliauskienė neslepia, jog adaptacija nakvynės namuose jai nebuvo lengva.

„Ilona sunkiai vaikščiojo, buvo labai pikta, be galo nervinga, nepasitikinti savimi, bijojo viešumos.

Moteris sunkiai susitvarkė su jais pavestomis buitinėmis užduotimis, todėl nakvynės namuose dirbančių socialinių darbuotojų pagalba jai buvo tikrai reikalinga. Socialinių darbuotojų dėka Ilona ilgainiui tarsi iš naujo pažino aplinkinį pasaulį.

Moteris tapo kur kas savarankiškesnė, išmoko tinkamai tiek savimi, tiek ir savo buitimi pasirūpinti, niekada nenusižengia nakvynės namų taisyklėms, o svarbiausia, jog be specialistų pagalbos, vien valios pastangomis, sugebėjo atsisakyti žalingų įpročių.

Šiandien Ilona – gera, nuoširdi, paklusni, pozityviai nusiteikusi ir savimi besirūpinanti moteris.

Tokie jos pasiekimai ne tik stebina, džiugina, bet ir įkvepia aplinkinius“, – teigia R. Chmieliauskienė.

Kita gyvenimo pusė

Įvykusiu stebuklu džiaugiasi ir pati Ilona. Ji pagaliau pradėjo tikėti savimi, ko niekada nebuvo anksčiau, nes laikė save netikėle.

„Buvo laikas, kai nemačiau nieko pozityvaus, nebenorėjau gyventi, nes neturėjau dėl ko stengtis, nebuvo kuo tikėti, viskas kėlė didžiulį nerimą, nepasitikėjimą, kol nesulaukiau pagalbos.

Gyvenimas nakvynės namuose leido man pamatyti kitą gyvenimo pusę. Prieš tai buvo juodas gyvenimo tarpsnis.

Na, o tada teko rinktis, kuriuo keliu eiti toliau.

Nedvejodama pasirinkau naująją, tuo metu dar mažai pažįstamą kryptį, kuo dabar labai džiaugiuosi, nes tai man padėjo išspręsti visas susikaupusias problemas bei atrasti pomėgių.

Laisvu laiku pamėgau spręsti kryžiažodžius, įpratau vis daugiau vaikščioti.

Jei tik oras geras, iki pietų manęs nakvynės namuose nebūdavo – keliaudavau takeliu arba link Nevėžio upės, arba link parkelio, kartais ir iki ledų fabriko nueidavau“, – prisiminimais dalijasi nakvynės namus palikusi Ilona.

Pakeitė požiūrį

Per pastaruosius penkerius metus Ilonos vidinis pasaulis labai pasikeitė. Moteris pakeitė požiūrį į gyvenimą, nenuodija savęs blogomis mintimis, gražiai su visais bendrauja.

Gyvenimas nakvynės namuose, morali čia dirbančių žmonių pagalba, naujos pažintys pamažu padėjo ir vėl pamilti gyvenimą, išbristi iš tamsių gyvenimo duobių, kurios moterį lydėjo daugiau nei dvidešimt metų.

„Nakvynės namuose gyventi buvo labai gera, čia puikiai manimi rūpinosi, suteikė visą reikiamą pagalbą ir padėjo atsistoti ant kojų.

Gyvendama šiuose nakvynės namuose niekada nesijaučiau vieniša.

Darbuotojai visada išklausydavo, prireikus duodavo patarimą“, – apie gyvenimą nakvynės namuose šneka Ilona.

Nuoširdžiai dėkoja

Šiandien Ilona jaučiasi labai laiminga ir kaip niekad stipri.

Už suteiktą jai pagalbą, patarimus, gražius, palaikančius žodžius moteris dėkoja visai nakvynės namų bendruomenei, kuri, anot Ilonos, jai tapo tikra šeima.

Trečia sėkmės istorija

„Jei mano gyvenime nebūtų šių nakvynės namų, nė nenutuokiu, kur dabar būčiau ir ką daryčiau. Matyt, ir toliau apgaubta tamsos gyvenčiau“, – mano Ilona.

Tačiau šiandien moteris verčia naują gyvenimo puslapį ir viską pradeda iš naujo.

„Svarbiausia, jog Ilona suprato savo klaidas ir stengiasi daugiau jų nebekartoti.

Per penkiolika mano darbo nakvynės namuose metų tai yra tik trečias sėkmės istorijos atvejis.

Atrodo, visiems skiriame vienodai dėmesio, su visais vienodai dirbame, su visais vienodai bendraujame, bet kitiems yra gerai taip, kaip yra, ir jie keistis nėra linkę, tačiau kai dirbant su žmonėmis pasikeičia jų gyvenimai ir šie išsikelia iš nakvynės namų, širdis džiūgauja“, – neslepia R. Chmieliauskienė.

Žadėjo sugrįžti

Akivaizdu, jog graži ir nuoširdi draugystė, užsimezgusi tarp nakvynės namų bendruomenės ir Ilonos, jai be galo brangi.

Nakvynės namų gyventoja atvirauja, jog palikti gyvenamąją aplinką, kurioje jautėsi kaip tikruose namuose ir kurioje atrado tiek daug geraširdžių žmonių, nėra lengva.

Į naują būstą visai neseniai persikėlusi moteris žadėjo čia sugrįžti ir už viską dar kartą širdingai padėkoti.

Užaugo šeimoje

Istorija apie kelią į nakvynės namus Ilonai yra pakankamai skaudi. Kas kaltas dėl tokios jos gyvenimo padėties, moteriai suvokti sunku.

Nakvynės namų gyventoja pasakojo, kad užaugo draugiškoje, šiltoje šeimoje.

Kaip ir visur, pasitaikydavo problemų, tačiau aplinka, kuri Iloną supo jaunystėje, nebuvo tokia, dėl kurios žmogus gali pradėti eiti blogu keliu.

„Jaunystę praleidau kaime, todėl mokėjau ir karves melžti, ir daržus ravėti, ir prie šieno padirbėti.

Vėliau teko dirbti virėja valgykloje, auklyte darželyje, mokėjau ir plyteles bei tapetus klijuoti.

Su vyru sėkmingai sukūrėme šeimą, susilaukėme sūnaus.

Mirus vyrui, dienos tapo tamsios. Po kurio laiko iš Kauno persikėliau gyventi pas sugyventinį į Kėdainius.

Kai netekau ir jo, viskas tapo dar sudėtingiau. Mano gyvenimas ritosi žemyn. Praradau ryšį su sūnumi, kuris gyvena užsienyje, bei sese, kuri apsistojusi Kaune. Visi nuo manęs nusisuko, tačiau tik aš viena buvau dėl šito kalta.

Nes dabar, kai ir vėl pradėjau gyventi normalų gyvenimą, jie palaiko su manimi ryšius, bendrauja, tikindami, kad didžiuojasi manimi ir mano pokyčiais“, – pasidžiaugia Ilona.

Kviečia prisidėti

Vyr. socialinė darbuotoja kviečia visus geros valios žmones prisidėti ir paremti Iloną.

„Norintys prisidėti ir padovanoti nenaudojamų ar nereikalingų baldų, buičiai skirtų daiktų, tokių kaip rankšluosčiai, patalynė, indai, įvairūs elektros prietaisai ar kitokių namų reikmėms reikalingų priemonių, kreipkitės į nakvynės namus telefonu 8 630 06 561.

Tiek mes, tiek Ilona būsime be galo dėkingi“, – sako R. Chmieliauskienė.

Švenčia šventes

Šiuo metu nakvynės namuose gyvena 25 gyventojai, iš kurių tik trys darbingo amžiaus žmonės. Gyventojų amžiaus vidurkis – 65–80 metų.

„Dėl tokio gyventojų amžiaus keičiasi ir Paslaugų socialinės rizikos asmenims padalinio paslaugos.

Esant daugiau darbingo amžiaus gyventojų rūpinamės, kaip sudaryti skolų mokėjimų grafikus antstolių kontorose, ieškome vienkartinių darbų, o dabar, kuomet didžioji dauguma gyventojų yra vyresnio amžiaus, daugiausia lydime į gydymo įstaigas, nes kai kurie gyventojai jau nesupranta, kad serga, kad reikia vartoti vaistus, tvarkome dokumentus dėl ilgalaikės globos.

Taip pat įstaigoje nuolat rūpinamės savo paslaugų gavėjų laisvalaikiu. Stengiamės parodyti, kad linksmintis galima ir be svaigalų.

Nakvynės namuose švenčiamos visos didžiosios metų šventės, įvairūs minėjimai.

Gyventojai labai pamėgo derliaus šventę, kurios metu įstaigos bendruomenėje skelbiamas gražiausio darbelio iš daržovių konkursas.

Tądien ir maistas gaminamas tik iš daržovių. Šiemet visiems itin patikęs derliaus šventės patiekalas – moliūgų sriuba“, – pasakoja R. Chmieliauskienė.